dėl tvyrančių didelių karščių nuo pirmadienio (birželio 4 d.) trumpinamos mokykloje pamokos:

P.S. …žmonės kalba, kad esame viena pirmųjų mokyklų Vilniuje, turinti  Lauko klases…

  Geografijos pamokoje mokiniai sužinojo, kad Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Vilniaus nutolę tik 31 km ir 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Prisimintas ir paskutinysis ledynas, prieš 10-15 tūkst. metų uždengęs visą Lietuvą, kuris  neįveikė Medininkų aukštumos. Nėra šioje aukštumoje nei vieno ežero, liko tik kalvos. Geografams itin svarbi aukščiausia Lietuvos vieta – Aukštojo kalnas, esanti Medininkų aukštumoje. Kalvos aukštis siekia 293,84 m virš Baltijos jūros lygio. Visai šalia šios kalvos dunkso Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos tašku. 

Nemėžio kaime, Nemėžio medinėje mečetėje turėjome tikybos pamoką. kurią vedė religinės bendruomenės pirmininkas. Jis mums papasakojo apie totorių tradicijos, tikėjimą ir papročius. Mokiniai daug klausinėjo, diskutavo. Taip pat turėjo galimybę rankose palaikyti šventąja islamo knygą – Koraną.  

   Istorijos pamokoje mokiniai pamatė atstatytą Medininkų pilį, architektūros ir istorijos paminklą. Tai seniausia gardinio tipo pilis Baltijos šalyse, vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, garsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Pasak istorikų, kadaise čia būta Lietuvos centro. Šiandienos istorijoje Medininkų vardas mena  ir tragiškus 1991 metų vasaros įvykius. Aplankėmė pasienio postą, kuriame buvo sušaudyti Lietuvos valstybės pareigūnai.  

6 b klasės mokinio Vytauto  Bitino įspūdžiai iš Medininkų:   

 “Mes su geografijos mokytoja keliavome į Medininkus. Žinosiu, kad Vilniaus rajone, Nemėžio kaime yra totorių mečetė. Čia pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Pirmą kartą apsilankiau Medininkuose ir Medininkų pilyje. Dabar aš žinau, kad pilį sudaro 4 bokštai, 1,8–1,9 m storio ir iki 15 m aukščio sienos ir gynybiniai grioviai. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų plyti Medininkų aukštuma. Čia stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštojas (293,84 m) ir Juozapinė (293,60 m). Aplankėme ir labai liūdną, tačiau istoriškai svarbią vietą – Medininkų pasienio postą. 1991 m. liepos 31 d. jame sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė ir sušaudė pasienio darbuotojus. Išvyka buvo labai įdomi. Daug ką sužinojau, ir dabar galiu papasakoti kitiems”.  

    Vilniaus “Spindulio” progimnazijos pradinių klasių mokiniai paskutinį  projekto “Knygų šviesa” etapą pradedame pasigaminę naujus knygų skirtukus. Atėję jums paskaityti galėsime lengvai rasti skaitomą vietą. Pamokysime skirtuką pasigaminti ir jus.

  Keliaujame po klases, pristatome naujas knygas ir skaitome draugams. Ateikite ir paskaitykite mus arba mes paskaitysime jums. Skaityti yra nuostabu.

   IKT -  priemonė, padedanti perteikti mokomąją medžiagą, skatinanti praktiškai muzikuoti, kurti, o visa tai kelia mokinių mokymosi motyvaciją.

   5a ir 5b klasės mokiniai nusižengė mokykloje galiojančiai taisyklei-pamokų metu nenaudoti telefonų ir muzikos pamokose pradėjo muzikuoti mobiliaisiais telefonais…

      Taigi, telefonas muzikos pamokoje iš bendravimo priemonės pavirto mokomąja.

Kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės ir Vandens diena. 7a klasėje vyko moksleivių integruotas gamtos mokslų konkursas „Gamtos reiškiniai aplink mus“. Jo tikslas – taikant praktikos įgūdžius, stiprinti gamtos mokslų teorijos ir veiklos ryšį. Ugdydami gebėjimą dirbti komandoje, skatinome mokinius aktyviai domėtis gamta, jos problemomis, aplinkosauginiais projektais, primindami darnaus vystymosi tikslus ir galimybes pačiam gerinti savo aplinką. Sveikiname konkurso nugalėtojus – komandą „Vandeniai“: Austėją Čepulytę, Ugnę Rimkutę, Milą Miglę Bejeršteinaitę, Beatričę Vosiliūtę. Ačiū mokiniams už gražų darbą.

Kovo 22 d. 7a klasėje vyko integruota žmogaus saugos ir fizikos pamoka ,,Rūšiuoju – saugau gamtą“. Dėl neracionalių gamybos ir vartojimo būdų sparčiai didėja gamtoje nesuirančių ir pavojingų buitinių atliekų kiekis ir jų įvairovė. Mes namuose kaupiame daugybę daiktų, kurie tampa nereikalingi. Pamokoje mokiniai aiškinosi vieną opiausių šiandienos gamtos išsaugojimo problemų – kodėl yra svarbus šiukšlių rūšiavimas ir kaip reikia teisingai rūšiuoti. Septintokai susipažino su pakuotėmis, jų ženklinimu, mokėsi rūšiuoti, nes kiekvienas ,,teisingai“ išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, išsaugant Žemės naudingas iškasenas. Pamokoje mokiniai atliko ne tik teorinę ir praktinę, bet ir kūrybinę užduotį ,,Senų laikraščių pritaikymas rankdarbiui“. Vykstanti tarpdalykinė integracija suteikė moksleiviams galimybę gilinti teorines žinias bei jas susieti su praktika. 

Ramunė Goberienė, fizikos vyr. mokytoja

Danguolė Namirskienė, žmogaus saugos mokytoja

     Kovo 13 dieną 5b klasėje skambėjo ir tapė M. K .Čiurlionis… 

      “Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslapties kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir bekraščio mano ilgesio“, – rašė M.K.Čiulionis. Menininkas tai ir įvykdė, sukurdamas dvi simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“. 

   Dailės mokytoja pasiūlė mokiniams „piešti“ garsus, skambant simfoninei poemai „Miške“. Kai „muzikalūs“ mokinių piešiniai buvo aptarti, istorijos mokytoja trumpai papasakojo apie M. K. Čiurlionio gyvenimą. Mokiniai skaitė ir aptarė tekstą „Vasaros diena prie Raigardo“. 

      Pamokos pabaigoje, skambant simfoninei poemai „Jūra“, mokiniai, sustoję ratu, kartu su muzikos mokytoja vaizdavo bangų mūšą, jūros bangavimą. Pamoka  baigėsi mokinių įsivertinimu ir M. K. Čiurlionio žodžiais: „Mokėjimas – tai geriausias diplomas“.  

   Vasario 14-15 dienomis 5b, 6a, 7a ir 8a klasių mokiniai dalyvavo tarpukario matematikos pamokose. 

     Pirmiausiai mokiniai buvo supažindinti su Lietuvos tarpukario švietimo sistema, mokykla, klasės interjeru. Po diskusijos vyko skaičiavimo pamoka. Mokiniams buvo parodyti mediniai (senoviniai) skaitytuvai, kitaip dar vadinami „skaitliukai“. Bet dauguma mokinių net nebuvo matę anksčiau,  pavadinimą pasakyti galėjo tik keletas mokinių, du mokiniai yra anksčiau juos naudoję. Taigi, visi noriai susipažino su naudojimosi taisyklėmis,  norėjo juos išbandyti. Dirbdami poromis atliko sudėties veiksmus, nuolat tikslindavosi, ar teisingai suskaičiavo. 

    Šios pamokos mokiniams leido pasukti laiko mašiną 100 metų atgal ir suprasti, kad loginis mąstymas tai nėra mygtuko paspaudimas.