Įtraukusis ugdymas
,,Remiantis  Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių  besimokantiems  asmenims kartu su bendraamžiais   vietos  bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai  kokybiškos švietimo galimybės.” (Nacionalinė Švietimo Agentūra)

  Mokiniui, besimokančiam pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio (I dalies) ugdymo programą, gali kilti mokymosi sunkumų dėl įvairių priežasčių. Mokiniui švietimo pagalba skiriama vadovaujantis ,,Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu”. 
 Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu”. 
 Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą.
 Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą, mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.
 Pagalbą mokiniui teikia mokytojas bei švietimo pagalbos specialistai. Mokinius, jų tėvus bei mokytojus konsultuoja progimnazijos vaiko gerovės komisija, Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba.

Išmatuok sniego dangos storį
   Už lango žiema, o tai geriausias metas vykdyti įvairiausius bandymus ir tyrinėjimus, kurie labai paįvairina mokymo procesą, yra įdomūs vaikams ir teikia daug gerų emocijų. 
   1c klasės mokiniai per gamtos mokslų pamoką keliavo į mokyklos kiemą ir nešėsi kelias ilgas mokyklines liniuotės. Mokiniai atliko tyrimą „ Išmatuok sniego dangos storį“. 
    Tyrimo tikslas – trijuose skirtingose mokyklos teritorijos vietose,  išmatuoti sniego dangos storį.           Mokiniai matavimus atliko mokyklos centriniame kieme, priešais savo klasės langus ir mokyklos sporto aikštyne. Palyginus matavimo rezultatus paaiškėjo, kad storiausia sniego danga, matavimo metu, buvo mokyklos centriniame kieme, net 20 cm. Pamokos metu mokiniai išsiaiškino, kad purus sniego sluoksnis žiemą apsaugo augalus nuo šalčio, jis yra jiems kaip antklodė, nors ir šalta. Šios veiklos metu vaikai daug  sužinojo ne tik apie gamtos mokslų sritį, bet ir praktiškai  pritaikė matematikos pamokų metu sukauptas žinias apie matavimo vienetus. 
Pažinimo, kūrybiškumo kompetencijų ugdymas technologijų pamokose
Šiais mokslo metai septintų klasių mokiniams pamokose vyksta kompetencijomis grįstas
ugdymas. Per technologijų pamokas dažniausiai vyksta pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijų
praktinis ugdymas. Pažinimo kompetencija : technologinis raštingumas visose technologinio
ugdymo kryptyse konstruojamas remiantis moksline, inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose,
pažįstant ir įvaldant medžiagas, jų savybes ir charakteristikas, įrankius, priemones, įrangą,
technologinius procesus ir sekas. Identifikuojant, aktualizuojant ir tikslinant problemas mokiniai
motyvuojami tinkamai vartoti technologines sąvokas, kelti probleminius klausimus, vertinti pokyčių
ar idėjų alternatyvų sociokultūrines ir ekologines pasekmes, pridėtinės vertės galimybių kūrimą bei
naudojimą. Generuojant, atrenkant ir vystant problemos sprendimo idėjas mokiniai skatinami
tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš
klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. Septintų klasių mokiniai vasario – kovo mėnesiais
technologijų pamokose atlieka praktinę užduotį – „Namelio – dėžutės“ konstravimą. Mokytojas
pateikia įvairių stilių pagamintus namelių pavyzdžius, kuriuos mokiniai analizuoja, priima
individualius sprendimus apie konstrukcinių medžiagų ir saugų darbo įrankių naudojimą. Čia labai
svarbu įvertinti konstrukcinių medžiagų savybes, atliekami bandymai, tiriamoji veikla, kai
nustatomas medžiagos kietumas, derinamos spalvos – kuriamas dirbinio vientisas dizainas.
Mokiniai praktiškai taiko matematikos dalyko žinias: visos keturios sienos turi būti lygios, statūs
kampai, braižomos ir su siaurapjūkliu išpjaunamos plokštumos matematinės figūros – kvadratai. Šio
proceso metu pasitaiko nesėkmių, kai kampai būna nestatūs ir išpjauta figūra yra stačiakampis.
Mokiniai priima sprendimą kaip ištaisyti klaidas: šlifavimas, dildymas ar papildomas atstumo
sulyginimas atliekant pjovimą. Mokiniai praktiškai išbando ir taiko įvairius detalių sujungimo būdus,
čia vyksta ir tyrimais grįstas ugdymas. Visi šie technologiniai konstravimo procesai labai motyvuoja
ir įtraukia visus mokinius į praktinę veiklą, nes yra matomas rezultatas. Namas statomas nuo
pamatų: keturios sienos, kurių plokštumoje konstruojamos durys ir langai; po to stogo du
lygiašoniai trikampiai (čia taikomos matematikos žinios praktiškai), stogo viršaus dvi plokštumos iš
kurių viena atsidaro. Todėl šis namelis – dėžutės yra praktiškai pritaikomas mokinių aplinkoje.
Mane kaip technologijų mokytoją žavi mokinių kūrybiškumas, individualus sprendimų
priėmimas atliekant namelio išorės dekoravimą. Jeigu pirmąjį trimestrą septintų klasių antrųjų
grupių mokiniai namelio dekoravimui naudojo įvairių medžių: ąžuolo, klevo, beržo, uosio medžių
lukštą ir dizainas buvo taikomas iš XX a. pavyzdžių, tai dabar pirmųjų grupių mokiniai kuria
modernų ir šiuolaikinį XXI a. dizainą. Kūrybiškumo kompetencija: technologijų pamokose
sudaromos sąlygos praktiškai išbandyti įvairias idėjų kūrimo technikas ir kūrybiškus problemų
sprendimo būdus, skatinama kūrybinė mokinių veikla, kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus,
identifikuoti problemas ir kūrybines galimybes, etiškai veikti kuriant, analizuoti analogus ir
alternatyvas, generuoti naujas, įvairias ir originalias sau ir kitiems reikšmingas idėjas ir sprendimus,
valdyti technologinius procesus. Kuriant nebijoti rizikuoti ir klysti. Vertinti problemos sprendimo
rezultato naujumą, išbaigtumą, kokybę ir estetiškumą, pritaikomumą ir vertingumą. Išradingai
dalintis kūrybos rezultatais. Mokiniai turi galimybę dekoravimui naudoti įvairių spalvų popierių,
medžio lukšto detales, kurios suteikia autentiško ryškumo durų ir langų rėmų spalviniam
pasirinkimui.
Mokiniai kovo mėnesį turėtų užbaigti namelių gaminimą ir Spindulio aikštėje vyks septintų
klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“.
Atrakink Adomo Mickevičiaus Vilnių
Vasario 14d. 8a klasės mokiniai lankėsi viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje, įsikūrusioje buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Aštuntokų viešnagės tikslas – susipažinti su viešąja biblioteka ir rašytoju Adomu Mickevičiumi bei sudalyvauti komandiniame žaidime, pasitelkiant interaktyvią prieigą.
Aštuntokai lankėsi visuose trijuose bibliotekos pastato aukštuose, sužinojo bibliotekos pastato istoriją, susipažino su teikiamomis paslaugomis. 
Mokiniai buvo maloniai nustebinti sužinoję, jog galima bibliotekoje ne tik skaityti ir rasti naujausias knygas (jų sukaupta apie 1 mln), informacijos ieškoti, kreipiantis į bibliotekininkę ar robotą, bet ir sudalyvauti knygų pristatymuose, seminaruose, koncertuose, apsilankyti parodose, sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursijose ar smagiai žiūrėti filmus su draugais vaizdų palėpėje. Ir viskas po vienu stogu! Ir tai dar ne viskas. Viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje galima ne tik skaityti knygas, bet ir dviem savaitėms pasiskolinti populiarius stalo žaidimus, pasiklausyti populiarių muzikos įrašų. Viešoji biblioteka yra išsidėsčiusi keliuose pastatuose, nors įsikūrusi tik viename. Tai patvirtina ant bibliotekos sienų esančios skirtingos gatvių lentelės (Trakų g. 10 ir Trakų g. 12), bylojančios apie dviejų pastatų susijungimą. Aštuntokų akį patraukė išlikusios XV-XVI a. freskos, koklinė krosnis, skliautuotos lubos, autentiškos arkos.
Minint 100-ąsias poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines (1955 m.) bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu.
Mokiniai susipažinę su Adomo Mickevičius asmenybe ir kūryba, kibo pasiraitoję rankoves į loginių ir kūrybinių užduočių atlikimą, ieškodami romantizmo epochos poeto pėdsakų Vilniuje. Aštuntokai buvo suskirstyti komandomis ir turėjo kuo tiksliau išspręsti pateiktas užduotis bendradarbiaujant tarpusavyje per 30 minučių. Nugalėtojų laukė – A. Mickevičiaus bibliotekos ženkliukai ir saldumynai.
Labai greitai ir smagiai prabėgo aštuntokų popietė viešojoje A.Mickevičiaus bibliotekoje. Mokiniai varžydamiesi lavino loginį, kūrybinį mąstymą, gilino komunikavimo, kultūros, kūrybiškumo, pažinimo kompetancijas, susipažino su bibliotekos gyvenimu iš arčiau.
Kviečiame visus pasekti mūsų pavyzdžiu ir surasti bibliotekas iš naujo! Lankykitės, tapkite aktyviais skaitytojais bei smagiai leiskite laiką su draugais, skaitydami knygas!
Projektas ,,Kuriu lietuvišką pasaką”
Mes dažnai prisimename vaikystę ir ilgus žiemos vakarus. Su šypsena veide prisimename mamyčių, močiučių sektas pasakas. Kiekviename iš mūsų slypi rašytojas – pasakų kūrėjas.
Labai smagu buvo su 5b ir 5c klasės mokiniais nusikelti į vaikystę ir prisiminti, kokias pasakas jiems skaitė ar pasakojo tėveliai bei patiems pabūti pasakų kūrėjais.
5c klasės mokinys Aleksander K. prisiminęs skaitytas pasakas apie karalių ir jo sūnus, nusprendė pats sukurti pasaką ,,Ilgas kelias iki sosto”. Pasakoje gausu palyginimų, frazeologizmų bei kitų meninės raiškos priemonių. 
Salomėja K. sukūrė pasaką ,,Fėja kepėja, Nykštukas Narsuolis ir piktas burtininkas”. Šioje pasakoje aprašomi veikėjų nuotykiai ir kaip gėris nugali blogį.
Ivana M. iš 5b klasės sugrąžino mus į Kalėdinį laikotarpį. Ji sukūrė pasaką apie mergaitę Adriją, kuri pirmą kartą susitiko su Kalėdų seneliu.
Visos mokinių sukurtos pasakos mus nukelia į vaikystę, kada mes svajojome būti fėjomis, princesėmis ar piktosiomis burtininkėmis. Pasakose daug magijos ir burtų.
Nojaus P. iš 5b klasės kurta pasaka sugraudino tiek jį patį, tiek klasės draugus. Pasakoje ,,Vieną kartą miškelyje” aprašomas elnio ir medžiotojo susitikimas. Medžiotojas Antanas svajoja sumedžioti stebuklingą elnią, bet pamatęs jo grožį ir kokius spąstus jam paspendė brakonieriai, stengiasi kiek galėdamas jam padėti ir išvaduoti nuo jį tykojančių pavojų. 
Sukurti pasaką ne visiems yra lengvas darbas. Smagiau skaityti jau kitų sukurtas istorijas. Penktokai, manau,   matydami, kaip įdėmiai ir su susižavėjimu jų kurtų pasakų klauso klasės draugai, sukurs dar ne vieną pasaką, o gal ir visą pasakų knygą.
Dėkojame, kad dalyvavote Solidarumo bėgime 2023
Noriu pasidžiaugti mūsų mokyklos mokiniais, kurie jau ne pirmi metai dalyvauja Tarptautiniame solidarumo bėgime.
Šiais metais tai 10! Tiek metų organizacija „Gelbėkit vaikus“ inicijuoja Solidarumo bėgimą, į kurį kiekvienais metais jungiasi vis daugiau Lietuvos ugdymo įstaigų. Iniciatyvos metu surinkta parama organizacijai leidžia kurti geresnę ateitį sunkumus patiriančioms bei pagalbos stokojančioms šeimoms bei vaikams, o iniciatyva padeda ugdyti solidarumą, bendrystę, skatinti pagalbą ir palaikymą šalia esantiems. 
Šio projekto metu stipriname emocinę ir fizinę sveikatą, ugdome bendrystę ir solidarumą kitų atžvilgiu bei  skatiname šių vertybių ir įgūdžių ugdymą, o lėšas už nubėgtus solidarumo kilometrus surinkome Lietuvos ir Ukrainos vaikų gerovei užtikrinti. 
Šiais metais, visų jūsų dėka, mes paaukojome 427,34 eurų. Dėkojame tėveliams, seneliams, mokytojams ir visiems, kurie padėjo suorganizuoti šį bėgimą.
Šiaurės šalių literatūros savaitė
   „Spindulio“ progimnazijos pradinių klasių mokiniai dalyvauja  tarptautiniame Šiaurės šalių literatūros savaitės projekte, kurį vykdo Šiaurės šalių asociacijų ,,Norden” sąjunga. Projektas skirtas skaitymo skatinimui, garsinio skaitymo ir pasakojamosios tradicijos puoselėjimui ir pažinčiai su Šiaurės šalių literatūra. Pagrindinė Šiaurės šalių literatūros savaitės idėja – tamsųjį metų laikotarpį leisti su knyga. Lapkričio 13-17 dienomis įvairiomis kalbomis Šiaurės ir Baltijos šalyse yra skaitomos ištraukas iš Šiaurės šalių autorių knygų.   
  Ateinančią savaitę 1-4 klasių mokiniai skaitys Astridos Lindgren knygą ,,Emilis iš Lionebergos“.   Šiemet sukanka 60 metų, kai Emilis linksmina savo gerbėjus įvairiausiose šalyse. Astridos Lindgren sukurtas Emilio pasaulis yra tapęs Šiaurės šalių kultūros paveldo dalimi. Galbūt todėl, kad ir suaugusieji, ir vaikai Emilyje bei kituose Kathulte gyvenančiuose personažuose lengvai atpažįsta save?  

 Linkime smagaus laiko drauge su Emiliu iš Lionebergos!
Kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“
Spindulio aikštėje nuo lapkričio 7 dienos vyksta septintų klasių mokinių kūrybinių darbų paroda
„Namelis – dėžutė“.
Per technologijų pamokas rugsėjo, spalio mėnesiais mokiniai nuosekliai atliko įvairių
integruotų darbų su kitais dalykais. Braižė įvairias matematines plokštumos figūras, nes reikėjo
sukurti individualų namelių sienų projektą atliekant tikslų detalių braižymą, mokiniai galėjo
pasirinkti langų ir durų formas, sienų dekoravimo būdą. Ant faneros paviršiaus nubraižytas figūras
reikėjo tiksliai išpjauti su siaurapjūkliu. Po to visas išpjautas briaunas reikia nušlifuoti. Labai daug
laiko ir susikaupimo reikalauja dekoravimo detalių iškirpimas iš medžio lukšto ir klijavimas ant sienų
paviršiaus, čia yra kūrybiniai darbai, nes galima derinti medžio atspalvius, detalių formas.
Šie mokslo metai septintų klasių mokiniams pateikė naujovių, nes mokymas vyksta pagal
atnaujintas ugdymo turinio programas. Per visas technologijų pamokas vyksta kompetencijomis
grįstas ugdymas. Pažinimo kompetencija : technologinis raštingumas visose technologinio ugdymo
kryptyse konstruojamas remiantis moksline, inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose, pažįstant
ir įvaldant medžiagas, jų savybes ir charakteristikas, įrankius, priemones, įrangą, technologinius
procesus ir sekas. Identifikuojant, aktualizuojant ir tikslinant problemas mokiniai motyvuojami
tinkamai vartoti technologines sąvokas, kelti probleminius klausimus, vertinti pokyčių ar idėjų
alternatyvų sociokultūrines ir ekologines pasekmes, pridėtinės vertės galimybių kūrimą bei
naudojimą. Generuojant, atrenkant ir vystant problemos sprendimo idėjas mokiniai skatinami
tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš
klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. Kūrybiškumo kompetencija: technologijų pamokose
sudaromos sąlygos praktiškai išbandyti įvairias idėjų kūrimo technikas ir kūrybiškus problemų
sprendimo būdus, skatinama kūrybinė mokinių veikla, kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus,
identifikuoti problemas ir kūrybines galimybes, etiškai veikti kuriant, analizuoti analogus ir
alternatyvas, generuoti naujas, įvairias ir originalias sau ir kitiems reikšmingas idėjas ir sprendimus,
valdyti technologinius procesus. Kuriant nebijoti rizikuoti ir klysti. Vertinti problemos sprendimo
rezultato naujumą, išbaigtumą, kokybę ir estetiškumą, pritaikomumą ir vertingumą. Išradingai
dalintis kūrybos rezultatais. Kultūrinė kompetencija : analizuodami Lietuvos ir pasaulio šalių etninės
kultūros objektus, amatų ir technologijų raidos tendencijas, mokiniai formuojasi savo santykį su
technologijomis, kultūros objektais, kūriniais ir reiškiniais. Demonstruoja norą tobulėti, ugdo
pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą, motyvaciją, pagarbą įvairioms pasaulio kultūroms ir pasiekimams,
tradicijoms, smalsumą ir atvirumą, imlumą naujovėms. Atsakingai dalyvauja kultūriškai įvairiuose
veiklos kontekstuose kaip kūrėjai, interpretuotojai, vartotojai ar kritikai. Socialinė, emocinė ir
sveikos gyvensenos kompetencija : mokiniai skatinami pagarbiai bendrauti ir bendradarbiauti,
pažinti ir valdyti savo ir kitų emocijas, elgesį, pasitikėti savo jėgomis, suvokti asmenines savybes,
stiprybes ir gabumus, kelti trumpalaikius ir ilgalaikius aktualius tobulėjimo tikslus, realizuoti juos
sprendžiant problemas, atliekant ir valdant technologinius procesus, tikslingai kuriant produktus.
Veikti atsakingai, racionaliai, džiaugtis pasiektais rezultatais, vadovaujantis saugaus darbo ir elgesio
principais, gyvensenos ir tvaraus elgesio nuostatas.
Visi septintų klasių mokiniai turėjo puikią galimybę sukurti ir pagaminti individualius namelius –
dėžutes. Tai ne tik namelis, kuris dekoruotas medžio lukštu, yra langų ir durų rėmų apvadai, kiti
įvairūs papuošimai, bet tai yra dėžutė. Šį gaminį galima praktiškai panaudoti: namelio stogo viena
dalis atsidaro ir į vidų galima susidėti įvairias smulkmenas, gali būti ir taupyklė, priemonė sudėti
rašymo reikmenis. Mokiniai sukūrė išskirtinius ir originalius dirbinius, bandė surasti įvairiausių
papildomų puošybos detalių, kurios suteikia darbui savitumą ir puikiai tinka mokinių gyvenamojoje
aplinkoje papuošti kambario erdvę.
Solidarumo bėgimas 2023
      Kviečiame mūsų mokyklos mokinius, bendruomenės narius dalyvauti 10-ajame Solidarumo bėgimo, kuris vyks spalio 9-13 dienomis mūsų mokyklos stadione.#solidarumobegimas2023
 Bėgimui užsiregistravo net 420 ugdymo įstaigų, bėgs darželinukai, moksleiviai, profesinių mokyklų auklėtiniai, kiti bendruomenės nariai. 
2023 m. Solidarumo bėgimo tikslai:
  • Bendrystė ir solidarumas kitų atžvilgiu;
  • Parama ir pagalba silpnesniems;
  • Emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas.
Svarbu yra suburti visą bendruomenę kilniam tikslui – padėti silpnesniems, tiems, kam šiandien reikia mūsų visų dėmesio, palaikymo ir paramos.
Dėkojame mokiniams, mokytojams, tėveliams ir bendruomenės nariams, kad dalyvaujate ir skatinate kitus dalyvauti šiame projekte.
Edukacinė sporto ir turizmo diena
Rugsėjo 15–tos dienos ankstų rytą “Spindulio”
progimnazijos 5-8 klasių moksleiviai, nešini kuprinėmis,
gera nuotaika, rinkosi Vilniaus geležinkelio stotyje. Jau
tapo gražia tradicija, mokslo metų pradžioje, kol dar
lepina puikus oras, organizuoti edukacinę Sporto ir
turizmo dieną Neries regioniniame parke, Bražuolės
stovyklavietėje.
8 val. ryte pajudėjo traukinys, kuriame buvo 12-os
progimnazijos klasių mokiniai, pasirengę turistiniams
iššūkiams. Kupini jaunatviškos energijos, išlipę Lazdėnų
sustojime, netruko pasiekti tikslą, kur kiekviena klasė
išradingai kūrė savo stovyklavietę: tvarkė, statė
palapines, iškėlė pasigamintą klasės vėliavą, repetavo
prisistatymą, ieškojo malkų ir kūrė laužą. Sudaryta
komisija klases vertino pagal 5 kriterijus, kurie reikalingi
stovyklavietės įsikūrimui. Visų klasių mokiniai buvo labai
išradingi, drąsūs ir puikiai atlikę namų darbus, todėl bus
apdovanoti balais klasių konkurse „Vienas už visus, visi
už vieną“.
Po teritorijų apžiūros, visi patraukė į žygį mišku iki šaltinio, pakeliui susipažindami su išdygusia
žvynabude, kazlėku, lepše ar šilbaravykiu. Grįžusių į stovyklavietę, visų laukė išradingos estafetės,
aštuntokai, pasirengę penktokų krikštynoms, žaidimai su kamuoliu ir laužuose pasikepti pietūs.
Aktyvi ir saulėta diena prabėgo akimirksniu. Susitvarkę, šiek tiek pavargę, bet pilni gražių
prisiminimų, traukiniu grįžome į Vilnių ir pažadėjome kitais metais sugrįžti.
Organizatoriai:
Fizinio ugdymo mokytojos Rasa Buzienė ir Aušra Janutaitė,
geografijos mokytoja Lina Mažukėlė