Socialinis eksperimentas
Negalią mes linkę suvokti kaip galimybių apribojimą, skaudų gyvenimo išbandymą, tačiau septintokai, skaitydami Vandos Juknaitės pokalbių knygą „Tariamas iš tamsos“, buvo maloniai nustebinti, susipažinę su kitokia tiesa.  Pasirodo, regėjimo negalią turintys vaikai mato pasaulį kitaip. Vienas knygos herojus drąsiai teigia: „Mes nematom išorinėm akim, bet mes matom vidine akimi. Ir ta vidine akimi mes matom daug. Tai tikrai nėra tamsa“.
Septintokai įkvėpti tokių kalbinamų vaikų įžvalgų, pabandė suprasti regėjimo negalią turinčio žmogaus pasaulį ir sutiko sudalyvauti eksperimente. Užsirišo akis ir dalį pamokos vaikščiojo tamsoje, pasiskirstę poromis. Iš pradžių judėjo pasirinkta kryptimi, klausydami draugo patarimų, o vėliau vaikščiojo savarankiškai, vadovaudamiesi lytėjimu, klausa ir uosle bei bandė pasaulį pamatyti vidine akimi. Pasmalsaukime, kokie gi buvo septintokų pojūčiai ir emocijos, pasibaigus eksperimentui:
„Nesijaučiau užtikrintai, regis, svaigo galva. Visą laiką atrodė, kad tuoj prarasiu pusiausvyrą. Buvo apėmę dviprasmiški jausmai. Labai džiaugiuosi, kad galiu matyti“. (Rusnė)
„Pastebėjau, jog paaštrėjo klausa, norėjosi tiesti rankas ir viską liesti. Sunku buvo orientuotis, nors buvau gerai pažįstamoje aplinkoje“. (Agilė)
„Džiaugiuosi, jog galėjau sudalyvauti tokiame eksperimente ir suprasti, kaip jaučiasi regėjimo negalią turintys žmonės. Pradžioje man buvo baisu, tačiau vėliau labai padėjo lytėjimas“. (Arnas)
„Vaikščiodamas tamsoje jaučiausi labai vienišas, todėl tokios savo būsenos išsigandau“. (Giedrius)
„Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi nieko nematant. Galvoje mačiau vis kitokius vaizdinius, todėl jaučiausi nesaugiai“. (Adrė)
„Buvo labai baisu, bet tuo pačiu labai smagu. Ėjau į vieną pusę, o atsidūriau visiškai priešingoje. Supratau, kaip sunku orientuotis nematant aplinkos“. (Gytė) 
„Neįsivaizduoju, kaip regėjimo negalią turintys žmonės orientuojasi mieste“. (Simas)
„Buvo nejauku. Nesiorientavau aplinkoje. Atrodė, jog einu pirmyn, o vaikščiojau ratu“. (Lukas)
„Jaučiausi pažeidžiama ir silpna prieš bet kokią kliūtį. Vidine akimi mačiau vis išnyrančius stulpus, kalvas, duobes į kurias galiu įkristi“. (Emilija)
Dėl pamokų penktadienį, kovo 29 d.
Gerbiami tėveliai, mokytojai, mokiniai,
penktadienį, kovo 29 d., pamokos vyks mokykloje PM grupės vaikams, 
1-8 klasių mokiniams.
Pamokos bus sutrumpintos dėl artėjančių švenčių
 (pamokų laikas paskelbtas el. dienyne).
Mieli tėveliai, 
jei baiminatės išleisti vaikus  į mokyklą dėl vykusio gaisro ir taršos, šiems mokiniams užduotys  bus paskelbtos dienyne ir vaikai galės jungtis nuotoliu. 
Mokytojai ves hibridines pamokas. 
Taršos lygis Karoliniškėse jau  neviršija normų, mokykloje klasės yra
 dezinfekuotos, visi paviršiai nuvalyti.

Gražių artėjančių švenčių!
Direktorė Vilija Mozurienė

Dėmesio didelė oro tarša!
Gerb. mokytojai, tėvai (globėjai), mokiniai,
informuojame, kad Panerių g. 56 degė automobilių sąvartynas.
Gaisras likviduotas, tačiau Karoliniškių seniūnijoje didelė oro tarša. Prašome imtis saugumo priemonių. Vengti būti lauke, užsidaryti langus, laikinai sustabdyti rekuperacinę sistemą. Rekomenduojama  mūsų bendrojo ugdymo mokykloje š. m. kovo 28 d.  pamokas vykdyti nuotoliniu būdu, o renginius perkelti į kitą dieną.
Dėl didelės oro taršos, šiandien, kovo 28 d., pamokos vyks nuotoliu.

P.S. Pradinių klasių mokiniai, PM grupių vaikai, jei neturės galimybių likti namuose,
 gali atvykti į mokyklą. 
Visi mokytojai bus darbo vietoje
Direktorė V. Mozurienė
Verbą rišu – lietuviškas tradicijas tęsiu
Kas gražiausiai ir kruopščiausiai gali surišti verbą? 
 Teisingiausias pateiktas atsakymas, kad 1a klasės vaikai.
.Šių metų kovo 22 d. 1a klasės mokiniams vyko dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) integruota pamoka ,,Verbą rišu – lietuviškas tradicijas tęsiu“. Pirmokėliai pabandė prisiliesti prie šio amato. Vaikai susipažino su daugybe įvairių augalų. Pažinti augalus jau nemenkas iššūkis, o juos rišti aplink šakelę – rimti reikalai. Bet vaikai šaunuoliai, jie puikiai susitvarkė. Vieni verbas rišo, kiti margučius margino. Minėdami gražųjį verbų sekmadienį, mokiniai savo gražiausias verbas galės su šeimos nariais pašventinti bažnyčioje. Jei leisime vaikams savo rankomis prisiliesti prie šio amato ir kurti, tikėtina, kad verbų rišimas neišnyks ir tradicijas perduosime ateities kartoms.
Visiems linkime prasmingo ir jaukaus VERBŲ SEKMADIENIO!

Pradinių klasių vyr. mokytoja Vilma Tuganauskienė
Dorinio ugdymo (tikybos-etikos) vyr. mokytoja Danutė
Kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“
Spindulio aikštėje nuo kovo 18 dienos vyksta septintų klasių mokinių kūrybinių darbų paroda
„Namelis – dėžutė“.
Vasario mėnesį ir kovo mėnesio pradžioje per technologijų pamokas septintų klasių mokiniai
projektavo, konstravo, gamino naują kūrybinį darbą namelį – dėžutę. Pagrindinės konstrukcijos
gaminimui prireikė matematikos dalyko žinių: visos keturios sienos ir pagrindas yra kvadrato
formos, stogo trikampiai yra statūs ir lygiašoniai, trikampių tvirtinimui reikėjo nubraižyti ir su
siaurapjūkliu iš faneros išpjauti tris stačiakampius. Sienų ir stogo dekoravimui reikėjo žinoti
lygiagrečių linijų savybes. Visi septintų klasių mokiniai turėjo puikią galimybę matematikos žinias
taikyti praktiškai.
Mokiniai daug dėmesio skyrė kūrybai: nameliai yra papuošti išskirtinio dizaino dekoravimo
formomis, papildomai yra sugalvoti akcentai ant langų, durų, stogo, kurie parodo išlavintą mokinių
gebėjimą atskleisti kūrybinius sprendimus. Mokinių pagaminti nameliai – dėžutės yra pritaikomos
praktiškai, nes atsidaro stogo viena plokštuma ir galima susidėti įvairias namuose esančias
smulkmenas.
Lietuvių tradicijų atspindžiai etikos pamokose
   Pilietiškumo savaitės kontekste 2, 5, 7, 8 klasių mokiniai dorinio ugdymo (etikos bei tikybos) pamokose diskutavo apie lietuvių kultūrą, tradicijas bei jų sąsajas su moderniu gyvenimo būdu.
    Šiandien šventės, nors ir išliko ištikimos savo pagrindinėms tradicijoms, tačiau senovės papročiai susitinka su šiuolaikiniais– formuodami naują, tačiau vis tiek autentišką šventės patirtį. Lietuvių virtuvė taip pat puikiai iliustruoja tradicijų ir modernumo dermę. 
Tačiau šiandieniniai patiekalai kartais yra pritaikomi atsižvelgiant į šiuolaikines mitybos tendencijas. Šiuolaikiniai lietuviai ieško būdų, kaip išlaikyti savo kulinarinį paveldą, tuo pačiu būdami atviri naujovėms ir kitų kultūrų įtakai.  Ryškus lietuvių tradicijų ir modernaus gyvenimo būdo susitikimo pavyzdys – kalba. Lietuvių kalba, viena iš seniausių gyvųjų kalbų, yra gyvas istorijos ir kultūros liudininkas.
  Mes esame tauta, turinti gilias šaknis ir ilgą istoriją, tačiau taip pat gyvename dabartyje, esame atviri pasauliui ir naujovėms.
   Lietuvių tradicijų atspindžiai šiuolaikinėje kultūroje įrodo, kad tradicijos ir modernumas gali ne tik susigyventi, bet ir papildyti vienas kitą. Mes, lietuviai, esame tiltas tarp praeities ir dabarties, ir tai yra mūsų tapatybės pagrindas. Tai, kaip mes švenčiame savo šventes, kalbame savo kalba, gaminame savo maistą ir išreiškiame savo kultūrą, rodo, kad esame tauta, gebanti išlaikyti savo tradicijas gyvas ir prasmingas šiuolaikinėje visuomenėje.
                                                                                                        Dorinio ugdymo mokytojos Rasa ir Dana
8-tų klasių gamtos mokslų olimpiada
Sveikiname olimpiados nugalėtojus: 
I vieta – Štaudytė Emilija (8a klasė).   
II vieta – Bajarūnaitė Brigita (8a klasė), Stankevičiūtė Greta (8a klasė).   
III vieta – Gudžiūnaitė Luka (8a klasė). 

Dėkojame visiems dalyvavusiems  8 klasių mokiniams. 
Linkime didelės sėkmės! 
Organizatoriai  
2024 m. vasario 13 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyko  8 klasių  mokinių gamtos mokslų I-o etapo olimpiada. Olimpiadą organizavo Ramunė Goberienė, fizikos vyr. mokytoja ir Vadimas Pavlovas, chemijos-biologijos mokytojas. Jos tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gamtos mokslais, gilinti ir plėsti šių mokslų žinias, skatinti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, paruošti mokinius respublikinėms olimpiadoms, padėti įsivertinti, kaip jiems sekasi mokytis gamtos mokslų.
Kokia Lietuva vaizduojama padavimuose?
Šiandien dirbtinis intelektas (DI) nėra nuostabą keliantis dalykas. Jis kasdien vis labiau veikia mūsų kasdienybę, taupo laiką ir pribloškia rezultatais. DI pagalba kiekvienas iš mūsų per keletą sekundžių galime pasijusti dizianeriais, režisieriais, projektuotojais ar kitos srities specialistais. 
Vasario 29d. tokį iššūkį sau metė lietuvių kalbos bei informatikos mokytojos Sonata Pušinskienė bei Jolita Bačkienė. Mokytojos nusprendė į pamoką pasikvieti mokytojas asistentes sukurtas DI. Nepatikėsite, rezultatas džiugino ir kėlė šypseną. DI pavyko ne tik atkurti mokytojų atvaizdus, bet ir imituoti kalbėjimo stilių. 
Atviroje – integruotoje lietuvių kalbos ir informatikos pamokoje, aktyvinant bendrąsias literatūros žinias ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, buvo skatinamas mokinių kūrybiškumas. Mokiniai prisiminė ir pakartojo padavimų prasmes ir jiems būdingus požymius bei iliustravo savo sukurtus padavimus DI pagalba ir sumaketavo padavimų knygą. Dirbtiniam intelektui pateikti raktiniai padavimo tekstą atspindintys žodžiai leido sukurti norimas iliustracijas. Asistentės pamokoje stebėjo šeštokų kūrybinių užduočių atlikimą ir talkino mokytojoms primindamos apie praktinių užduočių atlikimo pabaigą. Pamokoje mokiniai įsivertino www.mentimeter.com aplinkoje. 
Dirbtinio intelekto galimybės leido mokytojoms ne tik paįvairinti pamoką, sužadinti mokinių domėjimąsi, bet ir ugdyti pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo ir skaitmenines kompetencijas. 

Kaip mums sekėsi darbuotis, pasižvalgykite nuotraukų galerijoje.
Išmatuok sniego dangos storį
   Už lango žiema, o tai geriausias metas vykdyti įvairiausius bandymus ir tyrinėjimus, kurie labai paįvairina mokymo procesą, yra įdomūs vaikams ir teikia daug gerų emocijų. 
   1c klasės mokiniai per gamtos mokslų pamoką keliavo į mokyklos kiemą ir nešėsi kelias ilgas mokyklines liniuotės. Mokiniai atliko tyrimą „ Išmatuok sniego dangos storį“. 
    Tyrimo tikslas – trijuose skirtingose mokyklos teritorijos vietose,  išmatuoti sniego dangos storį.           Mokiniai matavimus atliko mokyklos centriniame kieme, priešais savo klasės langus ir mokyklos sporto aikštyne. Palyginus matavimo rezultatus paaiškėjo, kad storiausia sniego danga, matavimo metu, buvo mokyklos centriniame kieme, net 20 cm. Pamokos metu mokiniai išsiaiškino, kad purus sniego sluoksnis žiemą apsaugo augalus nuo šalčio, jis yra jiems kaip antklodė, nors ir šalta. Šios veiklos metu vaikai daug  sužinojo ne tik apie gamtos mokslų sritį, bet ir praktiškai  pritaikė matematikos pamokų metu sukauptas žinias apie matavimo vienetus. 
Pažinimo, kūrybiškumo kompetencijų ugdymas technologijų pamokose
Šiais mokslo metai septintų klasių mokiniams pamokose vyksta kompetencijomis grįstas
ugdymas. Per technologijų pamokas dažniausiai vyksta pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijų
praktinis ugdymas. Pažinimo kompetencija : technologinis raštingumas visose technologinio
ugdymo kryptyse konstruojamas remiantis moksline, inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose,
pažįstant ir įvaldant medžiagas, jų savybes ir charakteristikas, įrankius, priemones, įrangą,
technologinius procesus ir sekas. Identifikuojant, aktualizuojant ir tikslinant problemas mokiniai
motyvuojami tinkamai vartoti technologines sąvokas, kelti probleminius klausimus, vertinti pokyčių
ar idėjų alternatyvų sociokultūrines ir ekologines pasekmes, pridėtinės vertės galimybių kūrimą bei
naudojimą. Generuojant, atrenkant ir vystant problemos sprendimo idėjas mokiniai skatinami
tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš
klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. Septintų klasių mokiniai vasario – kovo mėnesiais
technologijų pamokose atlieka praktinę užduotį – „Namelio – dėžutės“ konstravimą. Mokytojas
pateikia įvairių stilių pagamintus namelių pavyzdžius, kuriuos mokiniai analizuoja, priima
individualius sprendimus apie konstrukcinių medžiagų ir saugų darbo įrankių naudojimą. Čia labai
svarbu įvertinti konstrukcinių medžiagų savybes, atliekami bandymai, tiriamoji veikla, kai
nustatomas medžiagos kietumas, derinamos spalvos – kuriamas dirbinio vientisas dizainas.
Mokiniai praktiškai taiko matematikos dalyko žinias: visos keturios sienos turi būti lygios, statūs
kampai, braižomos ir su siaurapjūkliu išpjaunamos plokštumos matematinės figūros – kvadratai. Šio
proceso metu pasitaiko nesėkmių, kai kampai būna nestatūs ir išpjauta figūra yra stačiakampis.
Mokiniai priima sprendimą kaip ištaisyti klaidas: šlifavimas, dildymas ar papildomas atstumo
sulyginimas atliekant pjovimą. Mokiniai praktiškai išbando ir taiko įvairius detalių sujungimo būdus,
čia vyksta ir tyrimais grįstas ugdymas. Visi šie technologiniai konstravimo procesai labai motyvuoja
ir įtraukia visus mokinius į praktinę veiklą, nes yra matomas rezultatas. Namas statomas nuo
pamatų: keturios sienos, kurių plokštumoje konstruojamos durys ir langai; po to stogo du
lygiašoniai trikampiai (čia taikomos matematikos žinios praktiškai), stogo viršaus dvi plokštumos iš
kurių viena atsidaro. Todėl šis namelis – dėžutės yra praktiškai pritaikomas mokinių aplinkoje.
Mane kaip technologijų mokytoją žavi mokinių kūrybiškumas, individualus sprendimų
priėmimas atliekant namelio išorės dekoravimą. Jeigu pirmąjį trimestrą septintų klasių antrųjų
grupių mokiniai namelio dekoravimui naudojo įvairių medžių: ąžuolo, klevo, beržo, uosio medžių
lukštą ir dizainas buvo taikomas iš XX a. pavyzdžių, tai dabar pirmųjų grupių mokiniai kuria
modernų ir šiuolaikinį XXI a. dizainą. Kūrybiškumo kompetencija: technologijų pamokose
sudaromos sąlygos praktiškai išbandyti įvairias idėjų kūrimo technikas ir kūrybiškus problemų
sprendimo būdus, skatinama kūrybinė mokinių veikla, kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus,
identifikuoti problemas ir kūrybines galimybes, etiškai veikti kuriant, analizuoti analogus ir
alternatyvas, generuoti naujas, įvairias ir originalias sau ir kitiems reikšmingas idėjas ir sprendimus,
valdyti technologinius procesus. Kuriant nebijoti rizikuoti ir klysti. Vertinti problemos sprendimo
rezultato naujumą, išbaigtumą, kokybę ir estetiškumą, pritaikomumą ir vertingumą. Išradingai
dalintis kūrybos rezultatais. Mokiniai turi galimybę dekoravimui naudoti įvairių spalvų popierių,
medžio lukšto detales, kurios suteikia autentiško ryškumo durų ir langų rėmų spalviniam
pasirinkimui.
Mokiniai kovo mėnesį turėtų užbaigti namelių gaminimą ir Spindulio aikštėje vyks septintų
klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“.