Iki pamokos dauguma mokinių galvojo, kad kompiuteriai skirti tik žaidimams. Pamokos metu ketvirtokai pakartojo veiksmus su natūraliais skaičiais, vietoj sąsiuvinio naudojo kompiuterius. Susipažinę su pamokos tema ir uždaviniu, mokiniai prisiminė ir pasikartojo, kas yra skaičius ir skaitmuo, diskutavo, kiek yra skaičių, kiek yra skaitmenų. Ketvirtokai tiksliai įvardijo, kokius veiksmus reikia atlikti norint išspręsti pateiktus uždavinius. Taip pat teko prisiminti, kas yra suma, skirtumas, sandauga ar dalmuo, kokie komponentai juos sudaro. Po to ketvirtokai atliko testą, naudadami internetinį įrankį kahoot.it, kuris leidžia rungtyniauti tarpusavyje, nes po kiekvienas užduoties buvo parodomas reitingas, kuris skatino sveikai konkuruoti tarpusavyje. Po testo mokiniai prisiminė veiksmų atlikimo tvarką. Naudodami raudoną ir žalią spalvas turėjo nusakyti, ar teisingai parinkta veiksmų tvarka. Ketvirtokų pastabumui patikrinti buvo pateikta užduotis, kurioje reikėjo nusakyti, koks skaitmuo slepiasi po taškeliu. 

     4B klasės mokiniai istorijos kabinete taip pat mokėsi apie senovės Romą (mok. V. Mozurienė), senovės Graikiją (mok. N. Vaitiekūnienė), Europos viduramžius (mok. N. Vaitiekūnienė), pramonės perversmą (mok. N. Vaitiekūnienė), diskutavo, nagrinėjo žemėlapius, mokėsi dirbti su istoriniais šaltiniais. Ne vienas ketvirtokas jau pagalvojo ir apie pavasarinę mokinių konferenciją, kurioje norėtų  skaityti pranešimą, pavyzdžiui, iš pramonės perversmo temos “Telefono išradimo istorija: nuo senovinio iki išmaniojo” arba “Naujausi Egipto archeologų atradimai”, arba “Olimpinės žaidynės”. Tikiuosi, kad mokinių norai iki pavasario neišblės :)

       Ketvirtokų atsiliepimai apie istorijos pamokas:

“Sužinojau, kad Egipte viena piramidė skirta tik vienam faraonui” (Beatričė)

“Labai patiko mokytis istorijos kabinete, nes tai nauja atmosfera” (Neda)

“Mokinių konferencijoje pristatysiu pramonės perversmą” (Akvilė)

“Labai patiko pamokos, nes pasijaučiau tose istorijose” (Urtė)

“Patiko Romos istorija, nes jie turėjo ir respubliką, ir imperiją” (Matas).

   Projektas “Kelionė į penktą klasę” šiais mokslo metais pakrypo kiek kita linkme nei įprastai. Projektas tęsiamas jau penkiolika metų, kuomet 4-ųjų klasių mokiniai supažindinami su dalykine sistema, kabinetais, mokytojais, jiems pravedamos pažintinės pamokos, ekskursijos. 

   Vienas iš įdomesnių mokomųjų dalykų pradiniame ugdyme yra pasaulio pažinimas. Populiariai kalbant, tai mokslas, kuriame telpa visko po truputį. Mokiniai gilina žinias ir gebėjimus apie mus supantį pasaulį, gyvąją ir negyvąją gamtą, žmogaus sveikatą, gyvenamąją aplinką, jos kaitą, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Pasaulio pažinimo pamokose rasime fizikos, biologijos, gamtos ir geografijos mokslų temų. Mažiau kaip penktadalis šio dalyko pamokų skirta istorijai – Lietuvos ir pasaulio.  Dalykų mokytojų įsitraukimas į pradinį ugdymą, bendradarbiavimas su pradinių klasių mokytojais, dalinimasis patirtimi gerina ugdymo kokybę, plečia tiek mokinių, tiek mokytojų žinias bei akiratį. 

     Siekiant paįvairinti pamokas, lavinti kritinį mąstymą, formuoti mokinių visuminį pasaulio suvokimą, padėti geriau įsisavinti pasaulio pažinimo kursą, kai kurias istorines temas 4-oje klasėje  vedė istorijos mokytojos. Ugdyme labai svarbi  edukacinė aplinka, tad ketvirtokams  pamokos istorijos kabinete ne tik sukuria kūrybišką atmosferą, bet ir lavina  vaizduotę, gausa bei tinkamai parinktos  mokymo priemonės leidžia greičiau sudominti mokinius, atrinkti reikalingą informaciją.

    I pusmetyje 4A klasės mokiniams buvo pravestos 5 istorijos pamokas: “Senovės Egiptas”, “Senovės Graikija”, “Senovės Roma”, “Pramonės perversmas” (pamokas vedė istorijos mokytoja metodininkė V. Mozurienė). Temos labai plačios, įdomios. Tad reikėjo  atsakingai ir suprantamai pradinukams parinkti mokomąją medžiagą, sužadinant jų žingeidumą ir susidomėjimą istorija. Svarbu  dėstomą temą susieti su dabartimi, šiandienos problemomis,  rasti bei parodyti ryšį  su Lietuva. Mokomoji vaizdinė medžiaga (visas ciklas istorinių temų pasaulio pažinimo pamokoms) sukurtas specialiai tik mūsų ketvirtokams parengtose skaidrėse (aut. V. Mozurienė). Mokiniai karštai diskutavo, lygino, dalinosi savo patirtimi ir žiniomis. Ieškodami priežasčių, kodėl žlugo Romos imperija, ketvirtokai nurodė ir mus kamuojančias panašias problemas – korupciją, pažadų nevykdymą. Stengiausi vaikams parodyti, kad istorija ne tik karai, karvedžiai ar politika, bet tai ir kultūra, menas, muzika. Todėl kalbėdami apie Graikiją nagrinėjome architektūrą, pamokos pabaigoje mokėmės sirtakio žingsnelių, baigdami pasakojimą apie pramonės perversmą susikaupę klausėmės L. van Bethoveno muzikos.  Atskirą pamoką skyrėme  žemėlapių nagrinėjimui. Vaikai susidomėję analizavo Egipto, Graikijos, Romos imperijos žemėlapius. Sunkiausia (o gal ir įdomiausia) buvo, kai šias valstybes reikėjo patiems pažymėti kontūriniame žemėlapyje. Nors ir nelengva buvo gaudytis linijų ir ženklų  labirinte, vaikai iš pamokų išeidavo spindinčiomis akimis.

    Daug tai ar mažai? Manau, daug. Kas galėtų paneigti, kad Viešpats Dievas nenuspiria Žemės rutulio į nebūtį tik todėl, kad mes jam šiek tiek įdomūs – nes rašome ir skaitome eilėraščius, grojame muziką ir tapome paveikslus?” (Gintaras Grajauskas)

                       Mielieji, rašykime, skaitykime, eilėraščius, grokime, tapykime – KURKIME.                                                                                                    Lietuvių k. m-jos  Monika ir Kristina

  7a klasė muzikos I trimestrą užbaigė kūrybiniais projektais “Keistoji penklinė” ir ,,Keistoji klaviatūra”.

    Vaiko perėjimas iš pradinio ugdymo pakopos į pagrindinį visada yra lydimas tam tikrų netikėtų sunkumų. Kodėl taip nutinka ?

   Vaikui baigus pradinę mokyklą, dauguma tėvų tiki, kad sunkiausios dienos jau praeityje. Vaikas išmoko mokytis, nebijo mokyklinės aplinkos ir išsiskyrimo su tėvais, todėl niekas netrukdo gilinti turimų ir siekti naujų žinių.

   Deja, labai dažnai lūkesčiai nėra pateisinami ir vietoje naujų laimėjimų mes matome, kad vaikui kyla naujų sunkumų. Kas lemia tokių sunkumų atsiradimą ?

   Staigus mokymosi sąlygų pasikeitimas. Anksčiau buvo viena klasė ir vienas mokytojas, o dabar – daug mokytojų ir daug klasių, todėl vaikui reikia laiko pritapti ir priprasti prie naujos tvarkos.

   Naujų reikalavimų atsiradimas. Kiekvienas mokytojas turi tam tikrų reikalavimų, kurie gali labai skirtis.

   Vaidmens pokyčiai. Pradinio ugdymo pakopoje ketvirtokas jau buvo “suaugęs” – jis buvo vyriausias, visi jo klausėsi, o atėjęs į penktą klasę jis atsiduria “mažiuko” vaidmenyje.

   Mokymosi spragos. Mokymosi proceso metu daugumai vaikų susikaupia prastai įsisavintų temų nuotrupos, neatidirbti įgūdžiai, kurie vėliau trukdo naujos informacijos supratimui ir išmokimui.

   Kontrolės stoka. Atskirų dalykų mokytojai negali skirti tiek daug laiko kiekvienam vaikui ir patikrinti visų jo įgūdžių, kaip tai gali padaryti pradinių klasių mokytojas.