IKT -  priemonė, padedanti perteikti mokomąją medžiagą, skatinanti praktiškai muzikuoti, kurti, o visa tai kelia mokinių mokymosi motyvaciją.

   5a ir 5b klasės mokiniai nusižengė mokykloje galiojančiai taisyklei-pamokų metu nenaudoti telefonų ir muzikos pamokose pradėjo muzikuoti mobiliaisiais telefonais…

      Taigi, telefonas muzikos pamokoje iš bendravimo priemonės pavirto mokomąja.

Kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės ir Vandens diena. 7a klasėje vyko moksleivių integruotas gamtos mokslų konkursas „Gamtos reiškiniai aplink mus“. Jo tikslas – taikant praktikos įgūdžius, stiprinti gamtos mokslų teorijos ir veiklos ryšį. Ugdydami gebėjimą dirbti komandoje, skatinome mokinius aktyviai domėtis gamta, jos problemomis, aplinkosauginiais projektais, primindami darnaus vystymosi tikslus ir galimybes pačiam gerinti savo aplinką. Sveikiname konkurso nugalėtojus – komandą „Vandeniai“: Austėją Čepulytę, Ugnę Rimkutę, Milą Miglę Bejeršteinaitę, Beatričę Vosiliūtę. Ačiū mokiniams už gražų darbą.

Kovo 22 d. 7a klasėje vyko integruota žmogaus saugos ir fizikos pamoka ,,Rūšiuoju – saugau gamtą“. Dėl neracionalių gamybos ir vartojimo būdų sparčiai didėja gamtoje nesuirančių ir pavojingų buitinių atliekų kiekis ir jų įvairovė. Mes namuose kaupiame daugybę daiktų, kurie tampa nereikalingi. Pamokoje mokiniai aiškinosi vieną opiausių šiandienos gamtos išsaugojimo problemų – kodėl yra svarbus šiukšlių rūšiavimas ir kaip reikia teisingai rūšiuoti. Septintokai susipažino su pakuotėmis, jų ženklinimu, mokėsi rūšiuoti, nes kiekvienas ,,teisingai“ išmestas daiktas gali būti panaudotas naujų prietaisų gamybai, išsaugant Žemės naudingas iškasenas. Pamokoje mokiniai atliko ne tik teorinę ir praktinę, bet ir kūrybinę užduotį ,,Senų laikraščių pritaikymas rankdarbiui“. Vykstanti tarpdalykinė integracija suteikė moksleiviams galimybę gilinti teorines žinias bei jas susieti su praktika. 

Ramunė Goberienė, fizikos vyr. mokytoja

Danguolė Namirskienė, žmogaus saugos mokytoja

     Kovo 13 dieną 5b klasėje skambėjo ir tapė M. K .Čiurlionis… 

      “Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslapties kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir bekraščio mano ilgesio“, – rašė M.K.Čiulionis. Menininkas tai ir įvykdė, sukurdamas dvi simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“. 

   Dailės mokytoja pasiūlė mokiniams „piešti“ garsus, skambant simfoninei poemai „Miške“. Kai „muzikalūs“ mokinių piešiniai buvo aptarti, istorijos mokytoja trumpai papasakojo apie M. K. Čiurlionio gyvenimą. Mokiniai skaitė ir aptarė tekstą „Vasaros diena prie Raigardo“. 

      Pamokos pabaigoje, skambant simfoninei poemai „Jūra“, mokiniai, sustoję ratu, kartu su muzikos mokytoja vaizdavo bangų mūšą, jūros bangavimą. Pamoka  baigėsi mokinių įsivertinimu ir M. K. Čiurlionio žodžiais: „Mokėjimas – tai geriausias diplomas“.  

   Vasario 14-15 dienomis 5b, 6a, 7a ir 8a klasių mokiniai dalyvavo tarpukario matematikos pamokose. 

     Pirmiausiai mokiniai buvo supažindinti su Lietuvos tarpukario švietimo sistema, mokykla, klasės interjeru. Po diskusijos vyko skaičiavimo pamoka. Mokiniams buvo parodyti mediniai (senoviniai) skaitytuvai, kitaip dar vadinami „skaitliukai“. Bet dauguma mokinių net nebuvo matę anksčiau,  pavadinimą pasakyti galėjo tik keletas mokinių, du mokiniai yra anksčiau juos naudoję. Taigi, visi noriai susipažino su naudojimosi taisyklėmis,  norėjo juos išbandyti. Dirbdami poromis atliko sudėties veiksmus, nuolat tikslindavosi, ar teisingai suskaičiavo. 

    Šios pamokos mokiniams leido pasukti laiko mašiną 100 metų atgal ir suprasti, kad loginis mąstymas tai nėra mygtuko paspaudimas.

mokykloje dėl didelio mokinių sergamumo gripu 

  skelbiamas karantinas 

nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. vasario 9 d. imtinai.

 priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams ir 1-8 klasių mokiniams.

Pagarbiai

direktorė Vilija Mozurienė

  Iki pamokos dauguma mokinių galvojo, kad kompiuteriai skirti tik žaidimams. Pamokos metu ketvirtokai pakartojo veiksmus su natūraliais skaičiais, vietoj sąsiuvinio naudojo kompiuterius. Susipažinę su pamokos tema ir uždaviniu, mokiniai prisiminė ir pasikartojo, kas yra skaičius ir skaitmuo, diskutavo, kiek yra skaičių, kiek yra skaitmenų. Ketvirtokai tiksliai įvardijo, kokius veiksmus reikia atlikti norint išspręsti pateiktus uždavinius. Taip pat teko prisiminti, kas yra suma, skirtumas, sandauga ar dalmuo, kokie komponentai juos sudaro. Po to ketvirtokai atliko testą, naudadami internetinį įrankį kahoot.it, kuris leidžia rungtyniauti tarpusavyje, nes po kiekvienas užduoties buvo parodomas reitingas, kuris skatino sveikai konkuruoti tarpusavyje. Po testo mokiniai prisiminė veiksmų atlikimo tvarką. Naudodami raudoną ir žalią spalvas turėjo nusakyti, ar teisingai parinkta veiksmų tvarka. Ketvirtokų pastabumui patikrinti buvo pateikta užduotis, kurioje reikėjo nusakyti, koks skaitmuo slepiasi po taškeliu. 

     4B klasės mokiniai istorijos kabinete taip pat mokėsi apie senovės Romą (mok. V. Mozurienė), senovės Graikiją (mok. N. Vaitiekūnienė), Europos viduramžius (mok. N. Vaitiekūnienė), pramonės perversmą (mok. N. Vaitiekūnienė), diskutavo, nagrinėjo žemėlapius, mokėsi dirbti su istoriniais šaltiniais. Ne vienas ketvirtokas jau pagalvojo ir apie pavasarinę mokinių konferenciją, kurioje norėtų  skaityti pranešimą, pavyzdžiui, iš pramonės perversmo temos “Telefono išradimo istorija: nuo senovinio iki išmaniojo” arba “Naujausi Egipto archeologų atradimai”, arba “Olimpinės žaidynės”. Tikiuosi, kad mokinių norai iki pavasario neišblės :)

       Ketvirtokų atsiliepimai apie istorijos pamokas:

“Sužinojau, kad Egipte viena piramidė skirta tik vienam faraonui” (Beatričė)

“Labai patiko mokytis istorijos kabinete, nes tai nauja atmosfera” (Neda)

“Mokinių konferencijoje pristatysiu pramonės perversmą” (Akvilė)

“Labai patiko pamokos, nes pasijaučiau tose istorijose” (Urtė)

“Patiko Romos istorija, nes jie turėjo ir respubliką, ir imperiją” (Matas).

   Projektas “Kelionė į penktą klasę” šiais mokslo metais pakrypo kiek kita linkme nei įprastai. Projektas tęsiamas jau penkiolika metų, kuomet 4-ųjų klasių mokiniai supažindinami su dalykine sistema, kabinetais, mokytojais, jiems pravedamos pažintinės pamokos, ekskursijos. 

   Vienas iš įdomesnių mokomųjų dalykų pradiniame ugdyme yra pasaulio pažinimas. Populiariai kalbant, tai mokslas, kuriame telpa visko po truputį. Mokiniai gilina žinias ir gebėjimus apie mus supantį pasaulį, gyvąją ir negyvąją gamtą, žmogaus sveikatą, gyvenamąją aplinką, jos kaitą, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Pasaulio pažinimo pamokose rasime fizikos, biologijos, gamtos ir geografijos mokslų temų. Mažiau kaip penktadalis šio dalyko pamokų skirta istorijai – Lietuvos ir pasaulio.  Dalykų mokytojų įsitraukimas į pradinį ugdymą, bendradarbiavimas su pradinių klasių mokytojais, dalinimasis patirtimi gerina ugdymo kokybę, plečia tiek mokinių, tiek mokytojų žinias bei akiratį. 

     Siekiant paįvairinti pamokas, lavinti kritinį mąstymą, formuoti mokinių visuminį pasaulio suvokimą, padėti geriau įsisavinti pasaulio pažinimo kursą, kai kurias istorines temas 4-oje klasėje  vedė istorijos mokytojos. Ugdyme labai svarbi  edukacinė aplinka, tad ketvirtokams  pamokos istorijos kabinete ne tik sukuria kūrybišką atmosferą, bet ir lavina  vaizduotę, gausa bei tinkamai parinktos  mokymo priemonės leidžia greičiau sudominti mokinius, atrinkti reikalingą informaciją.

    I pusmetyje 4A klasės mokiniams buvo pravestos 5 istorijos pamokas: “Senovės Egiptas”, “Senovės Graikija”, “Senovės Roma”, “Pramonės perversmas” (pamokas vedė istorijos mokytoja metodininkė V. Mozurienė). Temos labai plačios, įdomios. Tad reikėjo  atsakingai ir suprantamai pradinukams parinkti mokomąją medžiagą, sužadinant jų žingeidumą ir susidomėjimą istorija. Svarbu  dėstomą temą susieti su dabartimi, šiandienos problemomis,  rasti bei parodyti ryšį  su Lietuva. Mokomoji vaizdinė medžiaga (visas ciklas istorinių temų pasaulio pažinimo pamokoms) sukurtas specialiai tik mūsų ketvirtokams parengtose skaidrėse (aut. V. Mozurienė). Mokiniai karštai diskutavo, lygino, dalinosi savo patirtimi ir žiniomis. Ieškodami priežasčių, kodėl žlugo Romos imperija, ketvirtokai nurodė ir mus kamuojančias panašias problemas – korupciją, pažadų nevykdymą. Stengiausi vaikams parodyti, kad istorija ne tik karai, karvedžiai ar politika, bet tai ir kultūra, menas, muzika. Todėl kalbėdami apie Graikiją nagrinėjome architektūrą, pamokos pabaigoje mokėmės sirtakio žingsnelių, baigdami pasakojimą apie pramonės perversmą susikaupę klausėmės L. van Bethoveno muzikos.  Atskirą pamoką skyrėme  žemėlapių nagrinėjimui. Vaikai susidomėję analizavo Egipto, Graikijos, Romos imperijos žemėlapius. Sunkiausia (o gal ir įdomiausia) buvo, kai šias valstybes reikėjo patiems pažymėti kontūriniame žemėlapyje. Nors ir nelengva buvo gaudytis linijų ir ženklų  labirinte, vaikai iš pamokų išeidavo spindinčiomis akimis.