Šv. Velykų belaukiant…
Progimnazijoje dvi savaites, technologijų
pamokų metu, 5-8 klasių mokiniai
susipažino su šv. Velykų papročiais ir
tradicijomis, stalo puošimo idėjomis ir
rankų darbo dekoracijomis bei patiekalais.
Praktinių užsiėmimų metu mokiniai
mokėsi gaminti Velykoms skirtus
patiekalus: pyragus, keksiukus, ,,
Skruzdėlyną“. Be to, margino margučius,
taikydami įvairias dažymo technikas:
skutimosi putas, vašką ir rišo kiaušinius
su siūlais, naudojo augalinius ir
sintetinius dažus. Velykines dekoracijas
mokiniai kūrė naudodami įvairias medžiagas: siūlus, spalvotą popierių, plastiką, vašką, kojines,
šieną ir pan. Rezultatai nustebino ne tik mokytojus, tėvelius, bet ir pačius mokinius. Mokyklos fojė
suorganizuota paroda ,,Šv. Velykų belaukiant“. Nuoširdžiai dėkodama mokiniams ir norėdama visus
pasveikinti su pačia gražiausia pavasario švente, šv. Velykomis, kviečiu pasigrožėti mūsų kūrėjų
darbais.
Technologijų mokytoja Agnė Kiselytė
Šventinių atvirukų paroda
Šv. Velykos! –  Pâques! – Ostern! – св. Пасха!







Šios nuostabios šventės akimirkomis atgimkime tauresniems troškimams ir 
viltims, dalinkime žmonėms gerumą, šypsenas ir meilę! 
     6-7 klasių mokiniai sveikina su Šv. Velykom ir 
                        siunčia visiems atvirukus vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.                                              
Mokiniams padėjo: 
prancūzų k. mokytoja Alma Raudonienė, 
rusų k. mokytoja Natalija Labakojienė ir 
vokiečių k. mokytoja Daiva Kvederienė
Saulė šypsosi pro langą 
Spinduliais parėmus dangų, 
Klega paukščiai, gėlės kvepia, 
Puošdamos Velykų taką
Vėl pavasaris pas mus,
Laikas puošti margučius!
Astrid Lindgren ketvirtokų darbuose
Astrid Anna Emilia Lindgren  – švedų rašytoja, kūrusi vaikams. Viena žymiausių vaikų rašytojų pasaulyje – jos kūriniai išversti daugiau nei į 95 kalbas.Rašytoja sukūrė tokius legendinius personažus kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas bei Emilis iš Lionebergos.
Skatinant mokinių norą skaityti, 4A klasės mokiniai surengė perskaitytų Astrid Lindgren knygų vizualizaciją. Kiekviena perskaityta knyga tapo 3D kūrybiniu darbu.
 Bibliotekininkės Neringos Vaitiekūnienės pagalbos dėka, kūrybiniai darbai buvo eksponuojami šalia lankomiausios mokyklos vietos – bibliotekos.  
Parodoje pristatyti 27 kūrybiniai mokinių darbai. Paroda sulaukė labai daug teigiamų atsiliepimų. Vaikai, aplankę parodą, su dideliu noru bibliotekoje ieškojo knygų, kurių iliustracijas pamatė. 
Ketvirtokai džiaugėsi galėję prisidėti prie skaitymo skatinimo mokyklos bendruomenėje. 
Dorinio ugdymo (tikybos) pamokos kitaip – ,,Verbų rišimas”
“Ne aš mušu, verba muša, 
Tolei muš, kolei sulūš.
 Už savaitės viena diena, 
Tegul linksmina kiekvieną. 
Linkiu Tau sveikam būti. 
Ar žadi margutį? “
,,Spindulio” progimnazijoje Verbų rišimas jau yra tapęs tradicija. Kovo mėnesį tikybos pamokose bei etnokultūros būrelyje ,,Papročių kraitelė” mokiniai mokėsi  rišti verbas, o taip pat klausėsi pasakojimo, kaip švenčiamas Verbų sekmadienis Vilniaus krašte.  Mokymosi priemonės – žolynai – atkeliavo iš laukų, gėlės iš darželių, siūlas, pagaliukas. Vilniaus krašto verbos rišamos iš sausų gėlių bei žolynų. Vilniaus verba charakteringa tuo, kad ji rišama iš visų žolelių augančių gamtoje, nes tai yra žmogaus ryšys su gamta.  Mokiniai mielai sutiko patys išbandyti savo kūrybiškumą bei norą pasigaminti verbą. Įsižiebus kūrybiškumo kibirkštėlei – vaikai rišo verbas iš šių žolynų: spalvingų dobilų, motiejukų, šlamučių, zuikių ašarėlių, rugių, kviečių, avižų, nendrių, linų ir kt. Pagrindinis verbos elementas yra viršūnė, todėl verbų rišimas pradedamas  nuo viršaus iki apačios. Po vieną žolelę prie žolelės dėjo ir surišo sau gražiausią verbą. Pamokoje jautėsi gera mokinių nuotaika, teigiamos emocijos, kadangi darbas teikia džiaugsmą. 

 Tegul šiemetinė verba atneša į Tavo namus sveikatą ir sielos ramybę. 
Ramios Didžiosios savaitės ir Dieviškos palaimos!   

 Tikybos vyr. mokytoja Danutė Bruzgienė
Knygnešio dieną minint
    Kovo 16-oji – Knygnešio diena, tad tradiciškai šią, mūsų tautai svarbią, dieną minėdami 6-okai rašė laiškus praeities didvyriams – knygnešiams. Šiam darbui buvo nuosekliai ruošiamasi. 6b klasės mokiniai per literatūros pamokas perskaitę P. Mašioto apsakymo ,,Abėcėlė draudžiama“ ištrauką bei peržiūrėję J. Trukano filmo ,,Knygnešys“ keletą epizodų, analizavo, ar buvo lengva ryžtis tapti knygnešiu, kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti knygnešiai, koks buvo jų atliekamo darbo tikslas, kokia nauda ir vertė mums, XXI a. lietuviams. Jokių dvejonių 6-okai neturėjo ir visi draugiškai įvardijo, jog knygnešių tikslas buvęs kilnus. Ir tik šių praeities herojų dėka šiandien galime laisvai kalbėti, rašyti, ir, žinoma, skaityti gimtąja kalba.
   Mokiniai savarankiškai tyrinėdami trumpus aprašymus knygnešių atminimui skirtame puslapyje http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/, rinko informaciją apie vieno pasirinkto knygnešio dalią (gyvenimo sąlygas,  gresiančius pavojus, būdingas charakterio savybes), vėliau, pasiremdami turimomis žiniomis, rašė knygnešiui laišką. Vieną iš jų publikuojame.
Vilnius, 2023-03-16   
   Gerbiamas knygnešy Pranai Dovydaiti!

   Šį laišką norėčiau pradėti padėkodama už Jūsų atliktą naudingą darbą Lietuvai. Jau nuo ketverių metų skaitau knygas, bet tik neseniai susimąsčiau, kaip gyveno žmonės spaudos draudimo laikotarpiu. Apsilankiusi knygnešių atminimui skirtame tinklalapyje, aptikau Jūsų, t. y. Dovydaičio pavardę. Perskaičiusi trumpą aprašymą, aš labai susidomėjau Jūsų drąsa, ryžtu, ištverme ir mokėjimu rūpintis ne tik savimi. Man labai patiko, jog slapta mokėte vaikus ir neleidote jiems pamiršti lietuvių kalbos, nors už tai grėsė bausmė. Jūs nesutikote paklusti rusų valdžiai ir net paaukojote savo darbo vietą „Veiverių“ mokytojų seminarijoje. Plačiau pasidomėjusi Jūsų biografija, aš pastebėjau, kad gimėte gausioje ūkininko šeimoje (Marijampolės apskrityje). Jūsų tėvas ne bajoras ir ne Seimo narys, tad aš supratau, kad nereikia būti įžymiu, kad turėtum ryžto ir drąsos tapti knygnešiu. Reikia tik mylėti savo tautą ir šalį.
   Dabar norėčiau trumpai papasakoti apie mūsų laikus. Šiandien galime skaityti, ką norime, kaip norime ir kada norime. Knygos – tai mano gyvenimo dalis. Man labiau patinka užsienio literatūra, nors kartais būna labai įdomu paskaityti senąsias lietuvių autorių knygas ir pažinti tuo metu vartotus žodžius, populiariausius žanrus, temas. Liūdna pripažinti, bet dabar knygos nebėra taip vertinamos kaip anksčiau. Negaliu tvirtinti, bet man atrodo, jog mums visiems reikėtų pagyventi spaudos draudimo laikotarpiu, kad suprastumėme tikrąją knygų vertę.
   Deja, man jau metas. Prieš atsisveikindama norėčiau užduoti klausimą. Kaip manote, ar dabar lietuviai galėtų pasiaukoti dėl tautos ir tapti knygnešiais, ar visgi mes jau nebesuvokiame knygų svarbos?
   Dėkoju už skirtą laiką ir tariu Jums sudie!      
Dorotėja Melis Surucu  
    J. Zikaro skulptūra ,,Knygnešys”.
Žaidžiame lietuvių kalbą
Dažnas mokinys kartoja, kad labai sunku mokytis lietuvių
kalbos, kad pasiklysta klaidžiuose taisyklių labirintuose. Vis
dėlto mokymasis gali būti žaismingas. Tuo įsitikino 6a klasės
mokiniai, kovo 9 dieną apsilankę Lietuvių kalbos instituto
muziejuje „Lituanistikos židinys“. Kartu su lietuvių kalbos
mokytoja Neringa Kaselyte, organizavusia pamoką kitoje
erdvėje, šeštokai klausėsi muziejaus edukatorės pasakojimų
apie lietuvių kalbos sąsajas su sanskritu, garsius Lietuvos
kalbininkus, užsienio mokslininkų meilę lietuvių kalbai, gyvąsias
ir mirusias kalbas. Mokiniai patys išbandė įvairius žaidimus,
mokymosi priemones: atidarinėjo namelio langelius, kad sužinotų
žodžių kilmę, vertimą į kitas kalbas, apžiūrinėjo karvutę ir medelį,
padalintus į įvairias priesagas, mokėsi rodyti savo vardą gestų kalba,
be to, norintiems pasiūlyta padainuoti liaudies dainų karaoke.
Remiantis aprašytais įspūdžiais, 6a klasės mokiniams labiausiai
patiko popieriuje spausti savo vardus raidžių kubeliais. Siūlydami
naujas idėjas muziejui, ne vienas minėjo įvairias mokomąsias
programėles. Smagu, kad mokiniai ne tik priima informaciją, bet ir
patys turi pasiūlymų.
Gramatinės ir matematinės nulio savybės
  Ar kada susimąstėte, jog ne vietoje įterptas nulis gali pridaryti daug nemalonumų, o pavadinus žmogų „nuliu“ – ne juokais įžeisti. Išsiaiškinti matematines ir gramatines nulio savybes, kelti tiriamuosius klausimus bei atlikti kūrybines užduotis, septintokus pakvietė matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė.
   Aktyvinant mokinių turimas žinias, atviros integruotos pamokos metu pavyko sužadinti mokinių kritinį mąstymą bei praturtinti jų patirtį naujai įgytomis žiniomis.
  „Kahoot“ viktorinos pagalba mokiniai varžydamiesi tarpusavyje pakartojo ir pritaikė išmoktas taisykles apie skaitvardį. Diskutavo, kodėl žodynuose „nulis“ teikiamas kaip daiktavardis, bet nagrinėjamas skaitvardžio skyriuje. Septintokai pasiaiškino, kokiomis dviem reikšmėmis „nulis“ vartojamas gramatikoje ir apsistojo ties svarstymais, kada šį žodį, laikomą daiktavardžiu, vis dėlto galima laikyti ir skaitvardžiu. Palyginę duotus pavyzdžius, mokiniai nusikėlė į matematikos pasaulį. Pasirodo, apie skaičių simboliką parašyta daug knygų, tačiau mažiausiai – apie nulį. Mokytoja iškėlė hipotetinį klausimą, tai gal „nulis“ – ne skaičius? Mokiniai sužinojo, jog nuo seno ginčijamasi, ar „nulis“ yra skaičius, nes lotynų, graikų ir hebrajų skaitmenų sistemose – „nulio” nebuvo. Matematikos mokytoja paaiškino, jog toks menkas vaidmuo skaičių simbolikoje „nuliui“ greičiausiai atiteko dėlto, kad jis, kaip skaičius, į skaičių eilę buvo įtrauktas vėliausiai. Mokiniai nustebo, jog pirmąjį „nulio“ apibrėžimą sugalvojo graikų filosofas Zenonas Elėjietis Va. prieš Kristų, kurį pavadino „apskrituliu“. Atviros integruotos pamokos metu mokiniai dirbo grupėse. Vieni kūrė ketureilius (su kuo rimuojasi ir asocijuojasi „nulis“), kiti – piešė logotipą iš sveikųjų skaičių, kurių tarpe turėjo atsispindėti „nulis“, treti – atliko matematinius skaičiavimus ir ieškojo „nulio išdaigininko“, įsivėlusio kaip matematinė klaida. Pristatę mokiniai kūrybines užduotis, reflektavo, įvertindami pamoką menti.com pagalba.
   Mokiniai džiaugėsi įdomia pamoka ir dalijosi naujai išgirstais dalykais. O mes mokytojos dar kartą įsitikinome, kad integruotos pamokos mokymąsi daro aktyvesnį, kūrybiškesnį, leidžia lengviau teorines žinias susieti su gyvenimiška patirtimi bei aplinka, kurioje mokomės.
Projektas ,,Išgelbėk Zoologijos sodo gyventojus, sukurdamas pasakėčią”
 Vasario 6-10 dienomis mūsų mokykloje vyko tautiškumo savaitė, kurios metu mokiniai vykdė įvairias projektines veiklas, susijusias su lietuvių liaudies tautosaka. 
  Noriu pasidžiaugti 5b ir 5c klasės vykdyta projektine veikla, kurios metu mokiniai turėjo sukurti pasakėčią, apie išgelbėtus zoologijos sodo gyventojus.
  Mokiniai kelias savaites analizavo Ezopo ir lietuvių liaudies pasakėčias, jas lygino, ieškojo panašumų ir skirtumų. Kiekvienai pasakėčiai parinkdavo moralą, pritaikydavo patarlę ar priežodį. Kurdami pasakėčias, mokiniai pasirinkdavo tokius veikėjus, kurie atspindi žmonių gyvenimą ir charakterį. Jų kūryboje vyrauja lapė, simbolizuojanti gudrumą, varna, turinti menką protelį ir pasireiškianti dideliu plepumu bei liūtas, kuris simbolizuoja teisingumą.
  Kurdami pasakėčias mokiniai dar labiau įsigilino į lietuvių liaudies patarles ir priežodžius, suprato jų prasmę.
   Kiekvienos pasakėčios pabaigoje mokiniai užrašydavo moralą, kuris atspindėdavo jų kūrybinį darbą.  Mantas pasakėčią užbaigia žodžiais: ,,Pagarba, supratimas, išmintis ir gailestingumas – svarbiausia gyvenime”. Lėja rašo: ,,..visada reikia draugą rinktis pagal darbus, o ne žodžius, o puikybė ir savęs aukštinimas, nelaimę užtraukia.” Daugelis mokinių savo darbus užbaigė moralais: ,,Tikrą draugą nelaimėje pažinsi” ar ,,Nespręsk apie kitą pagal jo išvaizdą”, ,,Grožis ir gerumas slypi mūsų viduje”. 
Skaitydami, kurdami ir iliustruodami savo kūrybinius darbus, mokiniai ugdė gyvenimiškas vertybes kaip šeima, pasiaukojimas, atjauta, supratimas ir pagalba draugui. 
    Džiaugiuosi, kad šiame projekte dalyvavo visi 5b ir 5c klasių mokiniai ir savo kūrybinius darbus pristatė savo klasės draugams.
   Kūryba – tai savęs ieškojimas, atradimas ir pasidalijimas su aplinkiniu pasauliu. Kūrybos dėka mes perduodame savo mintis, jausmus, išgyvenimus, o kartais ir atrandame patį save.
SUP mokinių projektas „Legenda apie Vilniaus pilį“
Dėl naujų pokyčių poveikio gyvenimo kokybei bei aplinkai, kurie įtakoja
visas gyvenimo sritis, nelieka nepastebėti ir iššūkiai bei naujovės švietimo
sistemai ir mokyklai, jos bendruomenei. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymu, kuris pabrėžia lygių galimybių principą, visi
vaikai, tiek turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, tiek jų neturintys, turi
lygias teises mokytis bendrojo ugdymo mokykloje. Specialiųjų ugdymosi
poreikių vaikų ugdymą bendrojo ugdymo mokykloje apibūdina įtraukties
sąvoka. Įtraukiojo ugdymo sistema jungia bendrąjį ir specialųjį ugdymą į
lankstų ugdymo modelį, kuriame bendrojo ir specialiojo ugdymo sistemos
neišnyksta, bet veikia papildydamos viena kitą.
„Spindulio“ progimnazijoje plėtojama įtraukiojo ugdymo kultūra. Vaiko
gerovės komisijos darbas, visų mokyklos pedagogų ir mokinių tėvų bendravimo ir
bendradarbiavimo praktika didina mokinių įsitraukimą į mokymąsi ir lemia didesnę mokinių,
turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi sėkmę.
Vasario mėnesį „Spindulio“ progimnazijoje vyksta 1-4 klasių mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių projektas „Legenda apie Vilniaus pilį“ (sumanytoja specialioji pedagogė,
logopedė J. Vasilevskienė). Projekto tikslas – skatinti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinius
domėtis lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, plėtoti pažintinę, alternatyviąją komunikavimo, meninę
kompetencijas. Specialiųjų pratybų metu mokiniai susipažino su V. Mozūriūno kūryba. Klausėsi
eilėraščio „Legenda apie Vilniaus pilį“ raiškiojo skaitymo. Pasirinko patikusią ištrauką, ją nurašė
(nukopijavo) ir savarankiškai pasirinkę įvairią techniką iliustravo. Mokinių darbai susegti į knygą.
Visi projekto dalyviai apdovanoti Padėkomis.
Sveikiname raštingiausius trečių ir ketvirtų klasių mokinius!
„Spindulio“ progimnazija dalyvauja Vilniaus miesto 3-4
klasių mokinių diktanto konkurse „Mažųjų diktantas“.
Konkurso tikslas – ugdyti taisyklingo rašymo įgūdžius,
domėjimąsi ir pasididžiavimą savo gimtąja kalba, sudaryti
galimybes gabių mokinių saviraiškai.
Vasario mėnesio pirmą savaitę mokykloje surengtas
konkurso „Mažųjų diktantas“ I etapas. Trečių ir ketvirtų klasių
mokiniai rašė diktantą savo klasėse. Klaidų nepadarę mokiniai
buvo pakviesti rašyti antrą diktantą. Šįkart diktantas buvo ir ilgesnis, ir sunkesnis. Geriausiai
diktantą parašė 3b klasės mokinys Lukas Kvakšys (mokytoja J. Vasilevskienė) ir 4b klasės mokinė
Ivana Makauskaitė (mokytoja D. Petruškienė). Sveikiname I etapo nugalėtojus ir linkime sėkmės
atstovaujant „Spindulio“ progimnazijai Vilniaus miesto 3-4 klasių mokinių diktanto konkurse
„Mažųjų diktantas“, kuris vyks vasario 28 d. Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijoje.