Vasario 6-10 dienomis mūsų mokykloje vyko tautiškumo savaitė, kurios metu mokiniai vykdė įvairias projektines veiklas, susijusias su lietuvių liaudies tautosaka. 

  Noriu pasidžiaugti 5b ir 5c klasės vykdyta projektine veikla, kurios metu mokiniai turėjo sukurti pasakėčią, apie išgelbėtus zoologijos sodo gyventojus.

  Mokiniai kelias savaites analizavo Ezopo ir lietuvių liaudies pasakėčias, jas lygino, ieškojo panašumų ir skirtumų. Kiekvienai pasakėčiai parinkdavo moralą, pritaikydavo patarlę ar priežodį. Kurdami pasakėčias, mokiniai pasirinkdavo tokius veikėjus, kurie atspindi žmonių gyvenimą ir charakterį. Jų kūryboje vyrauja lapė, simbolizuojanti gudrumą, varna, turinti menką protelį ir pasireiškianti dideliu plepumu bei liūtas, kuris simbolizuoja teisingumą.

  Kurdami pasakėčias mokiniai dar labiau įsigilino į lietuvių liaudies patarles ir priežodžius, suprato jų prasmę.

   Kiekvienos pasakėčios pabaigoje mokiniai užrašydavo moralą, kuris atspindėdavo jų kūrybinį darbą.  Mantas pasakėčią užbaigia žodžiais: ,,Pagarba, supratimas, išmintis ir gailestingumas – svarbiausia gyvenime”. Lėja rašo: ,,..visada reikia draugą rinktis pagal darbus, o ne žodžius, o puikybė ir savęs aukštinimas, nelaimę užtraukia.” Daugelis mokinių savo darbus užbaigė moralais: ,,Tikrą draugą nelaimėje pažinsi” ar ,,Nespręsk apie kitą pagal jo išvaizdą”, ,,Grožis ir gerumas slypi mūsų viduje”. 

Skaitydami, kurdami ir iliustruodami savo kūrybinius darbus, mokiniai ugdė gyvenimiškas vertybes kaip šeima, pasiaukojimas, atjauta, supratimas ir pagalba draugui. 

    Džiaugiuosi, kad šiame projekte dalyvavo visi 5b ir 5c klasių mokiniai ir savo kūrybinius darbus pristatė savo klasės draugams.

   Kūryba – tai savęs ieškojimas, atradimas ir pasidalijimas su aplinkiniu pasauliu. Kūrybos dėka mes perduodame savo mintis, jausmus, išgyvenimus, o kartais ir atrandame patį save.

Artėjant gražiausioms metų šventėms visi laukiame stebuklo. Gaila, kad noras pasidalinti tuo laukimo džiaugsmu liko neįgyvendintas dėl užklupusio viruso. Tačiau sausio 11-ąją dieną stebuklas įvyko ir visi meninio žodžio gerbėjai rinkosi į meninio skaitymo konkursą išgirsti skaitovų parengtų pasirodymų.

5-8 kl. meninio skaitymo popietės metu nuskambėjo 25 meninės kompozicijos. Pasiruošti mokiniams padėjo lietuvių kalbos mokytojos E.Blaškienė, I. Jančioraitė Tichomirova, N.Kaselytė, S.Pušinskienė. Muzikinėmis kompozicijomis konkurso dalyvius ir svečius džiugino 6b klasės mokinys Matas Petruška.

Šiemet mokinių lūpomis skambėjo D.Čepauskaitės, Z.Gaižauskaitės, J.Marcinkevičiaus, V.Palčinskaitės, V.Mykolaičio-Putino, J.Aisčio, S.Nėries, B.Brazdžionio, R.Skučaitės,  J.Erlicko poezija, meniškai skaitomos Bruno Ferero istorijos. Dalyviai stengėsi įtaigiu žodžiu, kūno kalba, perduoti savo emocijas ir paveikti klausytojus bei vertinimo komisiją. Taisyklingai tarė ir kirčiavo, aiškiai ir raiškiai deklamavo pasirinktus kūrinius.

Vertinimo komisijos nuomone, geriausiai atskleisti meninio žodžio grožį pasisekė 8a kl. mokiniui Ainiui Gedvilui,  kuris skaitė Vinco Mylolaičio – Putino eilėraštį ,,Gruodis”. Jam patikėta ginti „Spindulio“ progimnazijos garbę Vilniaus miesto mokyklų meninio skaitymo konkurse. II – ąja vieta pasidalino du skaitovai: Ieva Bimbirytė (8a), kuri skaitė S.Nėries eilėraštį „Skausmas“ ir Simonas Mikulskis (5b), kuris šmaikščiai pasakojo apie save ir augintinį A.Jonyno eilėraštyje „Aš ir mano šuo“. III – ąją vietą meninio skaitymo konkurse iškovojo Dorotėja Melis Surucu (6b) papasakojusi visiems Bruno Ferero istoriją „Oskaro troškimas“ ir Dovilė Kirlytė (8c), atskleidusi tikrąsias žmogaus vertybes pamokančioje  Bruno Ferero istorijoje „Varguolis“.

Visi konkurso dalyviai gavo padėkas, o prizinių vietų laimėtojai diplomus ir  knygas.

Dar kartą sveikiname visus meninio skaitymo konkurso dalyvius, o nugalėtojui Ainiui Gedvilui  linkime sėkmės Vilniaus miesto mokyklų meninio skaitymo konkurse.

Mylėkime ir puoselėkime lietuvišką žodį, nes tai - brangiausia, ką turime. Lauksime sugrįžtant su naujomis meninėmis kompozicijomis ir kitais metais!

Organizatorės

    Pravėrę mokyklos duris pirmokai susiduria su daug iššūkių: nauja veikla, nauja aplinka, nauji žmonės, nauji reikalavimai, naujos pareigos, naujas statusas. Susitvarkyti su tiek daug iššūkių iš tiesų yra labai sunkus uždavinys, o be pagalbos neretai ir neįmanomas.

    Būti pirmoku nėra lengva, juk reikia palikti žaislus namuose, išmokti savarankiškai susidėti knygutes, patiems apsirengti, susitvarkyti savo daiktus mokykloje, laikytis tam tikrų taisyklių. Kad vaikas norėtų eiti į mokyklą, reikalingas tamprus bendradarbiavimas su klasės mokytoja, tėvais ir pačiu vaiku. Turime supažindinti  vaiką su mokyklos, klasės bendruomenės kultūra,  tradicijomis, įtraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą. 

   Nuo lapkričio mėnesio pamokas paįvairino klasei nupirkta išmanioji lenta. Jos dėka pamokos tapo įvairesnės, įtraukiančios mokinius į aktyvią veiklą joje atliekant užduotis. 

   Per lietuvių kalbos pamokas naudojame eduka, wardwall, liveworksheets, plickers ir eduten playground  interaktyvias užduotis. Per lietuvių kalbos pamokas, dėka išmaniosios lentos, mokiniai gali rašyti žodžius, sakinius, pažymėti įrašytas raides, pabraukti skiemenis, paryškinti klaidas.

Labai patinka patiems pasirinkti, į kokio dydžio langelius jiems patogiau rašyti, mokytis taisyklingai užrašyti skaičius,  taisyklingai rašyti į sąsiuvinį.

    Dar tik keletą mėnesių pirmokai vaikšto į mokyklą, bet jau spėjo sudalyvauti Tarptautiniame kūrybinių darbų vaikų konkurse ,,Rieduliukas” ir savo darbeliais pradžiuginti kitų mokyklų mokinius. 

Daugiau nei pusė klasės mokinių nupiešė ir su tėvelių pagalba pasiuvo, nulipdė ar sukonstravo savo svajonių žaislą konkursui ,,Svajonių žaislas”.

   Džiaugiuosi 1c klasės mokinių  aktyviu dalyvavimu įvairiose veiklose bei puikiu tėvelių bendradarbiavimu.

Prancūzų kalbos mokytoja 

Alma Raudonienė