Sveika gyvensena jau seniai nebe mada, o daugumos iš mūsų kasdienybė. Vienaip ar kitaip žmonės stengiasi gyventi sveikiau, tinkamai maitintis, daugiau judėti ir sportuoti. Ypatingą dėmesį dauguma skiria perkamoms prekėms ir produktams – tikrina jų sudėtį, stengiasi vengti įvairių konservantų ir visokių kitokių priedų. Taigi, kurių iš jų reikėtų vengti, o kurie iš jų nekelia jokių pavojų? 

Po ilgų diskusijų, išsiaiškinę kodėl į maistą dedama įvairių priedų ir kaip jie pakeičia produktų savybes, kodėl reikia atidžiai skaityti gaminio etiketes, mokiniai sukūrė skaidres ir nupiešė plakatus.

   Taigi, nutarėme persikelti į ateitį ir pabūti  XXII a. archeologais. Susipažinti, kaip žmonės XXI a. gyveno. Kasinėti nutarėme bet kokiu oru (kaip tyčia tą dieną ir lijo), pasirūpinę tinkama avalyne, lietpalčiais,  apsiginklavę kastuvais, kastuvėliais, daržo kauptukais. Išsiaiškinę archeologinio darbo specifiką, pasižiūrėję filmuką apie kasinėjimus, čiupę į rankas žemėlapį ir kastuvus, ieškojome kasinėjimo objekto – Spindulio piliavietės. Nuo valgyklos durų – 209 žingsniai į vakarus. Suradome piliavietę. Ir čia prasidėjo nevaldomas procesas. Penktokai kaip išbadėję ieškojo lobio. Nespėjo mokytojos (istorijos mokytoja V. Mozurienė ir tikybos mokytoja D.Bruzgienė) net patikslinti tyrinėjamos teritorijos ribų, kai vaikai puolė kasinėti kas kur papuola. Filmuko žiūrėjimas klasėje, kaip kruopščiai ir nuosekliai yra atliekami tyrinėjimai, nuėjo perniek. Visiems reikėjo radinių – čia ir dabar. Teritorija po “archeologų” kasinėjimų tarsi šernų išknistas bulvių laukas. Bet kokios emocijos ir džiaugsmas (!) radus lietuviškus centus, kokia nuostaba iš žemės gilumos ištraukus lygintuvą, kuris “dirba” be elektros arba visai paviršiuje radus Covid testo pakuotę ir greitai padarėme išvadą, kad XXI amžiaus mokiniai sirgo ir mokykloje buvo testuojami:). Radus kokį vertingesnį daiktą (istorijos mokytojai viskas buvo vertinga), iš karto pasipildavo klausimai “Ar galėsiu pasiimti namo?”. Teko aiškinti įstatymus apie mokesčių sumokėjimą. Žodžiu,  kasinėjome visi, bet laimikius radome  ne visi. (Vaikai, rodos ne visus ir radinius radome!) Nusiminusiems teko priminti, kad bet koks tyrinėjimas yra ilgas, kantrus ir kruopštus darbas. Šiek tiek sušalę, sušlapę, purvini, alkani (labiausiai alkiu skundėsi nieko neradę) grįžome į mokyklą aprašyti savo radinių. Reikėjo nustatyti daikto paskirtį, aprašyti jo išvaizdą, kam ir kada jis galėjo būti naudojamas. Tam pasitelkėme ir internetą. Visą archeologinį lobyną galite rasti mokyklos I aukšto fojė ir nuotraukų galerijoje. 

    Veiklos pradžioje mokiniai išsiaiškino, kas yra STEAM, koks yra šios dienos tikslas. Susipažino su vėjo bei vandens malūnais, kaip jie konstruojami.