Atradimų diena. Patyrinėkime mokyklos teritorijos pušynėlį
2018-11-19 d. progimnazijoje vyko „Atradimų diena“.
Visi progimnazijos mokiniai klasėse, mokyklos
teritorijoje ar už mokyklos ribų stebėjo, kūrė,
atradinėjo, eksperimentavo, kėlė hipotezes, matavo,
darė išvadas, aprašinėjo gautus rezultatus arba
kūrybiškai juos pateikė.
1b kl. mokiniai tyrinėjo mokyklos teritorijoje esantį
pušynėlį. Buvo smalsu sužinoti, kiek atokvėpio
teritorijoje yra pušų, kada jos galėjo būti pasodintos,
kurios iš pušų yra jau seniausiai augusios, o kurios
naujausiai pasodintos. Kad tai sužinotume, ėjome į
pušynėlį jo patyrinėti. Dar būnant klasėje mokiniai
susipažino ir pasikartojo, kokios pušų rūšys auga
Lietuvoje. Pasitvirtino, kad paprastoji pušis yra populiariausia ir natūraliai auganti. Išsiaiškinę pušų
sandaros, augimo bei dauginimosi ypatumus, pušų panaudojimo galimybes, iškėlėme hipotezes,
kiek mokyklos teritorijoje yra pušų, kokia galėtų būti storiausia ir ploniausia pušies kamieno apimtis
ir ėjome į lauką ištyrinėti aplinkos. Pirmiausiai mokiniai skubėjo išsiaiškinti, kiek gi pušų auga
mokyklos pušynėlio teritorijoje. Paskaičiavę, apjuosę pušis siūlo pagalba, matavo kamienų pločius,
taip pat patyrinėjome vyraujantį dirvožemį. Pušynėlį ne tik patyrinėjome, bet ir pasisėmėme geros
energijos iš medžių. O grįžę į klases visus savo skaičiavimus surašėme ant lapų, prieš tai pasidalinę
informacija su 1 c kl. mokiniais, kurie atliko tokį pat tyrimą su mokyklos teritorijoje augančiu
beržynėliu. Dienos pabaigoje iš surinktos gamtinės medžiagos kūrėme savo pušį.
Atradimų diena. Mokslinio atradimo taku.
Mūsų progimnazijos aštuntokai yra labai šaunūs. Jiems
nepakanka vien tik teorijos ir praktinių žinių gaunamų
progimnazijoje. Moksleiviai vis nori žinoti daugiau.
Labai gerai, kad yra edukacinės dienos progimnazijoje. Lapkričio
19 d. buvo “Atradimų diena”.
8a klasės moksleiviai vyko į labai jaukią laboratoriją Sapiegos 4.,
dalyvavo renginyje “Mokslinio atradimo taku”. Ten pagilino
žinias, atliko įvairius ir įdomius eksperimentus.
Cheminiai eksperimentai, kuriuos darė:
1. Skystą azotą vertė dujiniu;
2. Gamino sniegą;
3. Rankomis laikė ugnį;
4. Darė “ugnies maratoną”;
5. Mažino pripūstą balioną ir jį vėl didino;
6. Valgė ”cheminius pusryčius”;
7. Vienu pūtimu pripūtė visą maišą;
8. Valė dantis dujiniu azotu;
9. Su plastikinėmis, tuščiavidurėmis lazdelėmis (nelygiu paviršiumi) išgavo garsą ją sukdami;
10. Įjungė lemputę susikibę rankomis;
11. Žiūrėjo pro akinius ir matėme vaivorykštę…
Ryškūs ir įtraukiantys eksperimentai, atliekami “mokslininko”, sukėlė moksleivių susidomėjimą
chemija ir fizika, sužinojo kai kuriuos dalykus, apie kuriuos nė nenutuokė. Praturtino savo žinias
eksperimentais. Buvo atliekami bandymai, kuriuose susipina mokslas ir magija.
Atradimų diena 4B klasėje
Antrą lapkričio savaitę mokykloje pradėjome kitaip. Namuose palikę kuprines su vadovėliais ir sąsiuviniais, mokiniai į klasę rinkosi nešini stiklainiais, tuščiais plastikiniais buteliais ar netgi dantų krapštukais. Atradimų dieną jų laukė netradicinės pamokos. 
Šią dieną 4B klasės mokiniai tapo mažaisiais išradėjais – eksperimentavo, stebėjo įvairius procesus, bandė įminti jų pasekmes. Pavyzdžiui, kodėl iš gerai supurtyto butelio vanduo išbėga greičiau? Arba kaip be laidų, lemputės ir elektros įmanoma pasigaminti įvairiaspalvį šviestuvą, kuriame viršun kiltų spalvoti burbuliukai? Pasirodo, tam tereikia išmonės, trupučio elementarių fizikos ar chemijos žinių ir nuoseklaus komandinio darbo. Tiesa, maistiniai dažai, aliejus ir šnypščiančios tabletės irgi svarbūs ingredientai. 
Supratome, kad į daugelį buityje puikiai pažįstamų procesų galime pažvelgti kitomis akimis, o jeigu dar pasitelksime įvairias pagalbines priemones, nesunkiai sukursime autentiškus pakaitalus. Neliūdėjome, net jeigu paskutinis mūsų eksperimentas – dinozauro dantų pasta – nepavyko taip, kaip buvo planuota. Netiksliai apskaičiavus maistinių mielių ir indų ploviklio santykį, pasta tik suburbuliavo, bet neiškilo… 
Kita vertus, juk klystant kartais irgi atrandami svarbūs dalykai. Netikite? Tuomet pasinaudokite (o jeigu šalia niekur nerandate, susimeistraukite patys) laiko mašina ir nukeliaukite į 1928-uosius metus pasikalbėti su Alexanderiu Flemingu  - žmogumi, kuriam tik atsitiktinumo dėka pavyko atrasti peniciliną. 
Atradimų diena. „Ieškome vitamino C“.
Kaip smagu eksperimentuoti, tyrinėti, ieškoti. Kiekviena diena tai atradimų ir naujų iššūkių diena.
Ypatingai, tam mažam žmogučiui, kuris stebisi vis naujais dalykais. 
Prisimenant pamokose nagrinėtą sveikos gyvensenos temą ir maisto piramidę, vaikams kilo didelis noras sužinoti ir išsiaiškinti, kokiuose maisto produktuose slepiasi mūsų organizmui svarbūs vitaminai. Todėl atėjus šaltajam sezonui, Atradimų dieną 1A klasės mokiniai kartu su savo mokytoja Vika Orliene tapo jaunaisiais mokslininkais, tyrinėtojais. Nusprendėme ieškoti vitamino C.
Kadangi nežinojome, kas yra mokslininkas, bandėme tai išsiaiškinti ir jį pažinti iš arčiau. Bandėme įsivaizduoti, kaip jis turėtų atrodyti. Ar mokslininku gali būti ir vyras, ir moteris. Aiškinomės, kokius darbus atlieka tyrinėtojai. Galiausiai patys jais tapome.
Kantriai klausę, laukę, stebėję kol galės pradėti dirbti, pagaliau atėjo metas ruoštis rimtam darbui. Vaikai su džiugesiu dėliojosi mėgintuvėlius, kolbas, pipetes bei maisto produktus. Jiems buvo pateikta citrina, apelsinų sultys, žalioji paprika, kivis ir vitamino C gėrimas. Tikslas buvo išsiaiškinti, kuriame iš šių produktų yra daugiausiai vitamino C. Pirmasis darbas – hipotezes. Visi vienbalsiai pasisakė, kad daugiausiai vitamino C bus citrinoje.
Ar tai tiesa? Žingsnis po žingsnio ėjome rezultatų link.  
Stropiai lupę, spaudę iš vaisių ir daržovių sultis, jas išskirstė į skirtingas taureles. Dirbdami grupelėse puikiai sutarė, dalinosi įspūdžiais bei padėjo vieni kitiems. Atsargiai paėmę mėgintuvėlius, lašino į juos specialaus regento, matavo, tikrino ar visuose mėgintuvėliuose skysčio vienodai. Toliau sekė atsakingas darbas. Su pipete turėjo lašinti po vieną lašiuką spaustų sulčių į regentą ir stebėti, kaip kinta spalva. Taip darė su visais produktais. Sumavo rezultatus ir darė išvadas. Rezultatas visus nustebino. 
Tai ką reikia dėtis į arbatą?  
PAPRIKĄ 
Taip, iš tiesų, jaunieji mokslininkai ištyrė ir atskleidė paslaptį, kad vitamino C yra daugiausiai žaliojoje paprikoje. Paskutinis darbas – ragauti ir organizmą palepinti sultingąja ir sveikąja paprika.      
Atradimų diena. “Spindulio” piliavietės archeologiniai kasinėjimai
     Kadangi dar nesame labai dideli, tai rimtus dalykus pabandėme pažaisti. Ir patikrinti  teoriją, kaip čia su tuo istorijos gyvumu. Viena paslaptingiausių istorijos mokslo šakų  yra archeologija, nes, pasak mano supratingųjų penktokų, visas veiksmas vyksta po žeme. Todėl, neišeidami iš mokyklos teritorijos, nutarėme pradėti archeologinius kasinėjimus. O kadangi rimtų mokslo išvadų be rašto nepadarysi, tai “integravomės” su lietuvių kalba (nes reikės išsamiai, tiksliai, moksliškai aprašyti radinius).
       Persikėlėme į XXII amžių, tapome profesionaliais archeologais ir pradėjome tyrinėti “Spindulio” piliavietę. Manome, kad  čia kadaise stovėjo (ir dar tebestovi) puiki mokykla. Apsiginklavę  šiek tiek senoviškais kastuvėliais, liniuotėmis, žemėlapiu, šiltai apsirengę, nuėję nuo mokyklos kampo šiaurės kryptimi 110 ar 135 penktokiškus žingsnius, atsidūrėme piliavietėje. Ir… ėmėme kasinėti kur, kaip, kam, kas papuola. Toks nekantrumas buvo. Nes istorijos mokytoja numanė, kad čia galėjo gulėti nemaži lobiai žemėje: papuošalai, monetos, kompiuterio detalės (kokių jau XXII amžiuje nebėra), faraono mumija, kokie nors rankraščiai, gal moliniai indai ir t.t. Lietui purškiant kasėme beveik dvi valandas,  ginčijomės, kuris pirmas rado vieną ar kitą daiktą, matavome, kokiame gylyje jį radome, bandėme suprasti ką radome, nenaudojamais dantų šepetėliais valėme žemes nuo daiktų… O svarbiausia, kiek daug buvo azarto, džiaugsmo ir nuostabos kažką iškasus, net menkiausią kamštelį ar įdomesnio stiklo šukę. Ką jau bekalbėti, kai rankoje laikai prieš šimtą metų egzistavusią kompiuterio pelę, XX a. pradžios maldaknygę ar metalinę pieštukinę, prikrautą įvairių monetų… Nors visi vaikai turėjo po kastuvėlį (kai kurie berniukai atsinešė ir didelius kastuvus) ar kitą įrankį, bet, įpusėjus kasinėjimams, jų pritrūkome: kam sulūžo, kažkas gal atkasdamas radinį, netyčia ir savo kastuvą užsikasė…(Apskritai, piliavietė po penktokų kasinėjimų, atrodė baisiau nei mūšio laukas,  labiau panašėjo į šernų išknistą bulvių lauką:).
      Pabaigę darbą kieme, nešini radiniais, murzini, žemėti, bet laimingi grįžome į klasę. O čia jau prasidėjo kiti darbai – reikėjo kruopščiai nuvalyti savo radinius, aprašyti, koks tai daiktas, jo savybes, kam jis buvo naudojamas ankščiau ir t.t. Rašėme tikras mokslininkų disertacijas.
        Visa mūsų Atradimų dienos istorija “Spindulio” piliavietės archeologiniai kasinėjimai” publikuojama mokyklos I aukšto foje ir nuotraukų galerijoje.
Pastaba. Ne visus archeologinius radinius atkasėme. Neradome nedidelės faraono mumijos, taupyklės su litais, kvepalų buteliuko ir dar nežinia ko. Bet labai džiaugiamės, kad atkasėme  matematikos mokytojos puodelį, kuris buvo dingęs prieš kelis metus. 
Įspėjimas. Savavališkai nerastų daiktų neieškokite ir nekasinėkite, nes mokyklos teritorija stebima vaizdo kameromis. :)
Ar gali būti istorija gyva?
Kai pats pavadinimas (gr. Historia) reiškia
mokslą apie praeitį. Mūsų penktokai, tik šį rudenį pradėję mokytis istorijos, jau žino atsakymą. Istorija yra čia ir dabar. 
Istorija gyva, nes  ją galime tyrinėti šiandien 
ir net projektuoti ateitį. 
Tai ir buvo mūsų didysis atradimas 
Atradimų dieną. 
Jaunųjų archeologių Paulinos, Nedos ir Kamilės įspūdžiai:
Ši diena buvo nuostabi, tiesiog negaliu patikėti, kaip smagu būti archeologu. Per šią dieną supratau, kas yra archeologija. Visi mūsų klasiokai irgi buvo laimingi, kiek daug daiktų radome. Nesitikėjau, kad rasim po žeme tiek daug visko, pavyzdžiui: kompiuterio pelytę, seną batą, adatų su siūlais, mažytę maldaknygę ir dar daugiau visko. Grįžome į klasę visi sušlapę ir purvini, prinešėm į mokyklą pilna žemių. Šiek tiek vėliau pradėjome tuos daiktus aprašinėti. Tai buvo nuostabi diena, pati įsimintiniausia”.
“Pradžioje pamokų istorijos mokytoja parodė du filmukus apie archeologinius kasinėjimus Lietuvoje. Po to pasidarėme Spindulio piliavietės užrašą, gavome žemėlapius ir keliavome nurodyta kryptimi. Radę tą vietą, visi kasinėjo, matavo, valė šepetėliais ir džiaugėsi radiniais”.
Į Atradimų dieną 5 a klasę vedė istorijos mokytoja 
V. Mozurienė ir lietuvių kalbos  mokytoja J. Perednienė
Atradimų diena artėja
    Lapkričio 19 d. mokykloje, šalia mokyklos (ir ne tik) vyks neįprastos pamokos. Atradimų dieną visi mokinukai taps atradėjais, išradėjais, kūrėjais, tyrėjais, bandytojais, archeologais, mąstytojais ir visokio mokslo meistrais. Diena skiriama tyriminiam darbui, įvairių reiškinių, procesų stebėjimui, kai praktikoje patikrinamos žinios, ir atvirkščiai, kai iš praktikos gimsta teorija. 
Sėkmės visiems neriant į atradimų ir tyrinėjimų pasaulį!
Prisegti failai