Vaiko gerovės komisija
2025 m. balandžio 3 d. / Greta Barzdienė
Mokykla –
tai ne tik vieta mokytis, bet ir aplinka, kurioje vaikai susiduria su
įvairiomis emocinėmis patirtimis. Stresas prieš kontrolinius, draugų
nesutarimai, baimė suklysti – visa tai gali kelti emocinius iššūkius. Kaip
tėvai ir mokytojai gali padėti vaikams tvarkytis su emocijomis?
- Skatinti atvirą bendravimą. Vaikams svarbu žinoti, kad jų jausmai yra suprasti ir priimami. Kalbėkitės su jais apie jų išgyvenimus, skatinkite išsakyti, kaip jie jaučiasi. Mokytojai gali įtraukti emocijų aptarimą į klasės veiklas, o tėvai – rodyti pavyzdį namuose.
- Mokyti emocinio raštingumo. Vaikai ne visada supranta, ką jaučia, todėl verta juos mokyti atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti. Galite naudoti emocijų žemėlapius, piešimo užduotis ar pasakoti istorijas apie jausmus.
- Kurti saugią aplinką. Vaikai geriau tvarkosi su emocijomis, kai jaučiasi saugūs ir suprasti. Mokytojai gali skatinti draugišką, palaikančią klasės atmosferą, o tėvai – rodyti palaikymą vaikui namuose.
- Mokyti atsipalaidavimo technikų. Kvėpavimo pratimai, trumpi meditacijos užsiėmimai, judėjimas ar meninė veikla gali padėti vaikams sumažinti stresą. Šiuos pratimus galima taikyti tiek mokykloje, tiek namuose.
- Padėti spręsti konfliktus. Vietoje bausmių ar griežtų draudimų, svarbu išmokyti vaikus spręsti nesutarimus konstruktyviai – klausytis kito, kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti sprendimų kartu.
- Skatinti emocijų dienoraščio rašymą. Vaikai gali rašyti dienoraštį, kuriame išreiškia savo emocijas ir mintis. Tai padeda geriau suvokti savo jausmus, reflektuoti ir lengviau susidoroti su stresu.
- Pabrėžti fizinės veiklos naudą emocinei pusiausvyrai. Reguliarus fizinis aktyvumas – žaidimai, pasivaikščiojimai ar sportas – padeda vaikams išlieti emocinę įtampą ir geriau jaustis.
- Rodyti tinkamą emocijų valdymo pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir mokytojai rodytų gerą emocinės savitvardos pavyzdį – ramiai reaguotų į stresines situacijas, atvirai kalbėtų apie jausmus ir spręstų problemas konstruktyviai.
- Atpažinti, kada vaikui reikia papildomos pagalbos. Jei vaikas nuolat jaučiasi liūdnas, nerimastingas ar atsiranda elgesio pokyčių, svarbu pasitarti su specialistais.
Kur kreiptis pagalbos? Jei jaučiate, kad vaikui reikia psichologinės pagalbos ar tiesiog norite pasikonsultuoti, galite susisiekti su mokyklos psichologu per elektroninį dienyną, parašydami žinutę.
Taip pat pagalbos galima kreiptis į:
Vaikų liniją (tel. 116 111) – nemokama emocinė pagalba vaikams ir paaugliams.
Jaunimo liniją (tel. 0 800 28888) – emocinė parama jauniems žmonėms.
Tėvų liniją (tel. 0 800 90012) – pagalba tėvams, susiduriantiems su vaikų auklėjimo sunkumais.
Psichikos sveikatos centrus – galima kreiptis į vietinį psichikos sveikatos centrą dėl specialisto konsultacijos.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia ieškoti jam tinkamiausių būdų padėti. Kartu kurkime aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, suprasti ir emociškai stiprūs!
VEIKLOS PLANAS 2025 balandis.pdf
Tėvams
2025 m. kovo 28 d. / Daiva Petraitienė
Mokyklos lankymo pradžia – tai ne tik naujas žingsnis į žinių pasaulį, bet ir svarbus gyvenimo etapas, formuojantis vaiko asmenybę. Svarbiausia – palaikyti vaiką, skatinti jo smalsumą ir parodyti, kad mokymasis gali būti įdomus ir džiuginantis procesas!
KELETAS PATARIMŲ BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVAMS: 1. Formuokite teigiamą požiūrį į mokyklą:
• Pasakokite apie mokyklą kaip apie įdomią vietą, kur galima sužinoti naujų dalykų ir susirasti draugų.
• Dalinkitės teigiamomis savo patirtimis iš mokyklos laikų.
• Venkite gąsdinimų („pamatysi, kas bus mokykloje“), nes tai gali sukelti nerimą.
2. Ugdykite savarankiškumą:
• Mokykite vaiką apsirengti, užsirišti batus, naudotis užtrauktukais, sagomis.
• Leiskite savarankiškai susidėti kuprinę, susitvarkyti daiktus.
• Skatinkite savarankiškai valgyti ir naudotis tualetu.
3. Lavinkite socialinius įgūdžius:
• Mokykite vaiką mandagiai bendrauti: pasisveikinti, paprašyti pagalbos, pasakyti „ačiū“.
• Aptarkite, kaip elgtis su draugais, kaip spręsti konfliktus.
• Mokykite kantrybės – laukti savo eilės, išklausyti kitą.
4. Pasirūpinkite emocine savijauta:
• Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, nerimą, baimes.
• Tėvų palaikymas padeda vaikui jaustis saugiai ir drąsiai žengti naujus žingsnius.
• Mokykite nusiraminti: giliai kvėpuoti, pasakyti sau padrąsinančius žodžius.
5. Skatinkite kalbinę ir pažintinę raidą:
• Skaitykite kartu knygas, aptarkite perskaitytą istoriją.
• Užduokite klausimus, skatinkite vaiką pasakoti.
• Lavinkite rankos motoriką – piešimas, lipdymas, kirpimas žirklėmis padeda pasiruošti rašymui.
6. Mokykite praktinių įgūdžių:’
• Kartu pirkite mokyklai reikalingus daiktus, paaiškinkite, kaip jais naudotis.
• Mokykite saugumo taisyklių: kaip elgtis kelyje, ką daryti pasiklydus.
• Aptarkite, kaip kreiptis pagalbos į mokytoją ar kitą suaugusį mokykloje.
7. Būkite kantrūs ir palaikantys:
• Girkite vaiką už pastangas, o ne tik už rezultatus.
• Leiskite jam jaustis svarbiu ir reikalingu.
• Jei pradžia bus teigiama, didesnė tikimybė, kad vaikas mokykloje jausis gerai ir ateityje mokysis su didesniu entuziazmu.
Svarbiausia – parodykite vaikui, kad mokykla yra saugi ir įdomi vieta, kurioje jis galės augti, mokytis ir susirasti draugų. Su jūsų pagalba pirmokas jausis užtikrintai ir drąsiai pradės naują gyvenimo etapą!
Mokytojų veikla
2025 m. kovo 27 d. / Neringa Kaselytė
2025 m. kovo 16–22 d. Joensū mieste Suomijoje praleidau
labai įdomią pažintinę savaitę, stebėdama, kaip mokoma
suomių kalbos įvairiose šalies ugdymo įstaigose. Gilintis
buvo paprasčiau, nes minėtą kalbą moku ir jos mokau.
Pirmąją dieną Joensū miesto švietimo skyriaus koordinatorė
Mirka Taavetti supažindino su švietimo sistema: suomių
kalbos mokymu tiek suomių, tiek migrantų vaikams, taip pat
su tarptautiniais mokyklų projektais ir bendradarbiavimu.
Kadangi vaikai, turintys mokymosi sunkumų, sutrikimų,
integruojami į bendrojo ugdymo įstaigas jau seniai,
didžiausius iššūkius kelia migrantų mokymas ir integravimas.
Pirmuosius metus atvykę vaikai mokosi suomių kalbos ir
kitų dalykų atskirti nuo suomių. Beje, grupėse po 10 vaikų.
Po metų, jeigu pasiekimai yra pakankamai geri, bent dalį
dalykų jau gali mokytis su vietiniais vaikais. Vaikai būdami
suomiškoje aplinkoje prisitaiko lengviau, todėl mažindami
atskirtį suomiai stengiasi neatskirti suaugusiųjų ir,
pavyzdžiui, kviečia juos kartą per savaitę po kelias valandas
mokytis kartus savo vaikais. Neseniai būtent šio miesto
švietimo skyrius pasiūlė pilotinį projektą, pavadintą Nonstop teatru, pagal kurį vaikai ir suaugusieji
leidžia bendrai laiką vaidindami. Vasarą šio teatro aktorių padėjėjais įdarbinami vyresniųjų klasių
mokiniai. Šis projektas laikomas pasiteisinusiu, todėl įgyvendinamas ir kituose miestuose.
Po šios apžvalginės pažinties keliavau į Mutalos pradinę mokyklą (Suomijoje pradinėje mokykloje
mokomasi šešerius metus). Tai yra akredituota Erasmus+ mokykla, todėl joje vykdoma daug
tarptautinių projektų, tarptautinių mainų programų: dažnai atvyksta stažuotojai ir mokiniai iš kitų
šalių, mokytojai dalinasi gerąja patirtimi su kitais. Pasak mokyklą pristačiusios mokytojos
Hannos-Kaisos Malinen, pastatas ir patalpos atnaujinti seniai, bet įstaigoje yra visko, ko reikia
kuriant jaukią, saugią aplinką. Kolegė paminėjo, kad Mutalos pradinę mokyklą lankantis aklas
berniukas turi galimybę dalyvauti fizinio ugdymo pamokose, nes tuo metu jo saugumą užtikrina ne
tik visąlaik jį lydinti padėjėja, bet ir dar vienas suaugęs asmuo. Nors mokosi tik 125 mokiniai, ne
vienoje klasėje yra atskirti kampeliai ar įrengtos patalpos vaikams, norintiems pabūti vieniems,
nusiraminti.
Pataluoto pagrindinėje mokykloje su mokytojomis Sini Nisonen ir Tuija Huovinen pavaikščiojusios į
klases, mokytojų kambaryje lyginome mūsų ir suomių mokytojų džiaugsmus ir iššūkius mokant
kalbos. Bendro turime daug: vietinių ir atvykusiųjų vaikų didžiulis noras ir, deja, nenoras mokytis
suomių kalbos kaip gimtosios arba, vadinamosios, antrosios kalbos, kultūriniai ir religiniai skirtumai,
socialinės problemos, kylančios iš šeimų. Pavyzdžiui, stebėjau suomių kalbos pamoką, vedamą
devintos klasės mokiniams atvykusiems iš Sirijos, Ukrainos ir rusijos. Ėmė pažįstamas liūdesys, kai
vaikinai, lankantys suomių kalbos pamokas dvejus metus, vos suregzdavo sakinį, mokytojai
atsakant į kitų klausimus, akivaizdžiai sprendė kitus klausimus savo gimtąja kalba. Laimei, to
negalima pasakyti apie visus.
Apie suaugusiųjų suomių kalbos mokymo tikslus ir metodus, tarptautines mainų programas
diskutavome Karelijos taikomųjų mokslų universitete, Joensuun regiono suaugusiųjų mokymo
centre, Rytų Suomijos universiteto mokytojų rengimo institute. Klausiausi Tapio Hokkanen
paskaitos jauniesiems mokytojams, mokslininkams, atvykusiems pagal mainų programą. Profesinio
mokymo centre Riveria susitikau su Lietuvos garbės konsulu Esa Karvinen, kuris taip pat yra centro
direktorius. Su miesto meru Jere Penttilä aptarėme mano įspūdžius.
Stažuotė buvo naudinga ne tik dėl to, kad turėjau galimybę pamatyti kolegų darbą, išgirsti, kaip jie
įveikia darbe kylančius sunkumus, bet ir darkart patvirtintu suvokimu, kad ir mes dirbame ne
blogiau už kitus.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2025 m. kovo 25 d. / Rolandas Matulevičius
Spindulio aikštėje nuo kovo 25 dienos iki balandžio 2 dienos vyksta septintų klasių mokinių
kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“.
Vasario ir kovo mėnesiais per technologijų pamokas septintų klasių mokiniai projektavo,
konstravo, gamino naują kūrybinį darbą namelį – dėžutę. Technologijų mokytojas darbo pradžioje
mokiniams pristatė ir pakomentavo autorinę pamoką „Medinių namų konstrukcijos“ portale
„Vilnius yra mokykla“ https://www.vilniusyramokykla.
lt/pamoka/technologijos/mediniu-namu-konstrukcijos/. Mokiniai nuotraukose stebėjo Giedraičių g.
(nuo 10 iki 54 namo) autentiškus ir meniškus įvairius langų rėmus, langines, duris, namų
konstrukcijas ir apdailą. Mokiniai projektuodami individualius namelius – dėžutes kūrė langų ir durų
papuošimus, tyrinėjo lentų tvirtinimo būdus, kuriuos vėliau pritaikė sienų dekoravimui. Įkvėpti
Vilniaus medinės architektūros pavyzdžių, mokiniai ieškojo sprendimų kaip kūrybiškai sukurti stogo
dekoravimo projektą.
Pagrindinės konstrukcijos gaminimui prireikė matematikos dalyko žinių: visos keturios sienos ir
pagrindas yra kvadrato formos, stogo trikampiai yra statūs ir lygiašoniai, trikampių tvirtinimui
reikėjo nubraižyti ir su siaurapjūkliu iš faneros išpjauti tris stačiakampius. Sienų ir stogo
dekoravimui reikėjo žinoti lygiagrečių linijų savybes. Visi septintų klasių mokiniai turėjo puikią
galimybę matematikos žinias taikyti praktiškai. Namelio – dėžutės pagrindinių detalių gaminimas
vyko iš panaudotų medžiagų – nedažytų kietųjų medienos plaušų plokščių ir spalvoto popieriaus
atliekų, langų ir durų rėmų dalys dekoruojamos medžio lukšto atliekomis iš baldų gaminimo įmonės.
Mokiniai daug dėmesio skyrė kūrybai: nameliai yra papuošti išskirtinio dizaino dekoravimo
formomis, papildomai yra sugalvoti minimalūs akcentai ant langų, durų, stogo, kurie parodo
išlavintą mokinių gebėjimą atskleisti kūrybinius sprendimus. Mokinių pagaminti nameliai – dėžutės
yra pritaikomos praktiškai, nes atsidaro stogo viena plokštuma ir galima susidėti įvairias namuose
esančias smulkmenas.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2025 m. kovo 23 d. / Sonata Pušinskienė
Kovo
21 dieną “Spindulio” progimnazijos 5b klasėje svečiavosi poetė,
pedagogė, vertėja ir tautodailininkė Vilija Žalienė. Ji mokiniams vedė
netradicinę kalbos kultūros pamoką, kurios metu eilėmis priminė mokiniams svarbiausias
galūnių rašybos taisykles, skatino kūrybiškumą, puoselėjo meilę gimtajai
kalbai.
Pamoka
prasidėjo šiltu mokinių pasveikinimu su pavasario lygiadieniu. Viešnia priminė,
kad tai ne tik saulės ir gamtos atgimimo šventė, bet ir naujų kūrybinių užmojų
metas. Penktokai pamokoje atliko linksmus eiliuotus pratimus, kūrė eilėraščius, gramatikos užduotis atliko dainuodami.
Mokiniams
ši neįprasta pamoka paliko didžiulį įspūdį. Poetė džiaugėsi jaunųjų kūrėjų
entuziazmu ir skatino juos kurti toliau. Kūryba išlaisvina žmogų, užaugina
sparnus bei padeda atrasti savąjį kelią.
Dėkojame poetei Vilijai Žalienei už įdomią pamoką ir kitokį rašybos
taisyklių mokymą – kūrybišką, žaismingą, skatinantį pažinimo džiaugsmą bei
puoselėjantį meilę lietuvių kalbai.
Nuotraukų galerija
Priešmokyklinukų veikla
2025 m. kovo 19 d. / Rasa Bakšenskaitė Jankauskė
Vaikų pilietiškumo ir meilės Tėvynei ugdymas yra svarbus siekiant formuoti atsakingus, sąmoningus ir patriotiškus piliečius, kurie ne tik gerbia savo šalies istoriją ir kultūrą, bet ir aktyviai prisideda prie jos gerovės. Ugdant pilietiškumą, vaikai mokosi pajusti pusiausvyrą tarp teisių ir pareigų bei išsigryninti visuomenės vertybes. Tai padeda jiems suvokti savo atsakomybę už šalies ateitį, skatina norą gerbti ir saugoti tautos tradicijas. Meilė Tėvynei taip pat stiprina bendruomeniškumo jausmą, didina pasididžiavimą šalimi ir ugdo solidarumą tarp įvairių kartų.
Kovo 12 dieną Vilniaus “Spindulio” progimnazijos priešmokyklinių grupių jungtinė vaikų komanda “Spinduliečiai” dalyvavo Vilniaus lopšelio-darželio “Medynėlis” organizuojamoje viktorinoje “Mano Lietuva”, kurioje aktyviai dalinosi žiniomis apie savo gimtą šalį.
Šioje viktorinoje pralaimėjusių nebuvo, bet juk ir negalėtų būti. Tikslas – ne laimėti, o prisiminti, būti, tikėti ir mylėti.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė,
Vida Strazdienė
“Kur saulutė ryškiai šviečia?
Kur širdutė būti kviečia?
Spinduliečiai tau atsako:
Tavo namuose – Tėvynėj,
Lietuvoj – tavoj gimtinėj!”
Pilietinis ugdymas
2025 m. kovo 18 d. / Greta Gedminaitė
Šie metai Lietuvai ir mums visiems yra labai ypatingi. Švenčiame vieno garsiausių šalies menininkų, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Jo kūryba yra unikali sintezė tarp muzikos ir dailės, tapusi ne tik Lietuvos kultūros, bet ir viso pasaulio meno paveldo dalimi. 150-osios gimimo metinės tapo puikia proga dar kartą įvertinti kūrėjo įtaką mūsų kultūrai, prisiminti jo kūrybinį genialumą bei atrasti naujus būdus, kaip jo darbai galėtų įkvėpti šiuolaikinį žmogų.
Kovo 6 dieną Vilniaus „Spindulio“ progimnazijoje vyko integruotos pamokos, skirtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Susipažinimas su nepakartojamojo kūrėjo asmenybe ir jo darbais buvo viena iš Pilietiškumo savaitės mokykloje veiklų. Per informatikos pamoką mokiniai kartu su mokytoja apsilankė M. K. Čiurlionio muziejaus internetinėje svetainėje, susipažino su unikalia multisensorine erdve „Angelų takais“. Fizikos mokytoja nagrinėjo 12-kos paveikslų ciklą ,,Zodiakas“, ieškojo meno, fizikos ir astronomijos sąsajų. Per matematikos pamokas M. K. Čiurlionio darbuose vaikai analizavo simetriją bei ieškojo geometrinių figūrų. Geografijos mokytoja aptarė kompozitoriaus kūrybos geografiją. Dailės mokytoja padėjo mokiniams įsigilinti į gimtojo krašto gamtą M. K. Čiurlionio darbuose. Etikos mokytoja diskutavo su šeštokais, kaip tapti žmogumi, kurio niekas nepamirštų, akcentavo M. K. Čiurlionio genialumą. Muzikos mokytoja pasinėrė su mokiniais į talentingojo kūrėjo muzikos ir garsų pasaulį. Fizinio ugdymo mokytojos surengė smiginio ir baudų metimo varžybas, skirtas M. K. Čiurlionio taurei laimėti. Šalia bibliotekos buvo išsamiai pristatyta menininko biografija, kurią pristatė mokyklos bibliotekininkė.
Kadangi kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo bei kūrybos neįmanoma apžvelgti per dieną, lietuvių k. mokytojos dar diktuos septintokams diktantą, kurį Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė diktavo būsimam vyrui, mokydama jį lietuvių kalbos. Muzikos ir dailės mokytojos dar gilinsis su mokiniais į M. K. Čiurlionio darbus rudenį.
Mokykloje taip pat buvo surengta ir dailės olimpiada ,,Menas – beribis. M. K. Čiurlioniui 150“, kurioje vaikai tapatinosi su garsiuoju menininku ir kūrė savo dailės darbus.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo ir išliks vienas ryškiausių Lietuvos kultūros simbolių. Jo kūryba – tai ne tik meninis palikimas, bet ir kvietimas ieškoti gilesnių sąsajų tarp meno, muzikos ir dvasinio pasaulio. Minėdami jo 150-ąsias gimimo metines, turime progą ne tik pagerbti jo atminimą, bet ir atrasti naujus būdus skleisti jo idėjas ateities kartoms. Jo darbai ir toliau įkvepia mus kurti, tyrinėti ir atrasti, o jo vizijos tampa kelrodžiu mūsų bendriems kūrybiniams atradimams. Tegul M. K. Čiurlionio kūrybinė dvasia gyvuoja tarp mūsų, kviesdama į prasmingas meno ir minties keliones.
Nuotraukų galerija
Projektai
2025 m. kovo 17 d. / Lina Povilionienė
Kovo pradžioje lankiausi ketvirtokų klasėse, pristačiau, kas gi tai yra Gyvenimo įgūdžių pamokos ir ką mes veikiame jų metu. Mokiniai labai aktyviai įsitraukė į pamokos veiklas ir diskusiją. Gyvenimo
įgūdžių pamokos padeda mokiniams tapti atsakingais, kritiškai mąstančiais ir
empatiškais asmenimis, kurie gerai prisitaiko prie gyvenimo iššūkių ir lengvai
bendrauja su kitais. Toks ugdymas yra svarbus, nes leidžia jauniems žmonėms ne
tik gerai išgyventi kasdienybėje, bet ir prisidėti prie sveikesnės, saugesnės
ir bendradarbiaujančios visuomenės kūrimo.
Progimnazijoje tęsiamas projektas ,,Kelionė į penktą klasę”, kurio metu dalykų mokytojai pristato pamokas būsimiems penktokams.
Renginiai
2025 m. kovo 16 d. / Sonata Pušinskienė
Kaziuko mugės metu
mokyklos erdvės prisipildė mokinių šurmulio ir džiugesio. Skambant populiarių
muzikos atlikėjų dainoms tarmiškai, mokiniai, padedami mokytojų ir tėvelių, už
simbolinę kainą pardavinėjo įvairius rankdarbius, kepinius, papuošalus,
sukurtus žaidimus ir kitus rankų darbo gaminius.
Džiugu, jog Kaziuko mugė išlieka
populiaria ir mokyklos bendruomenę telkiančia švente, kuri ne tik stiprina tarpusavio
santykius, bet ir puoselėja lietuviškas tradicijas.
Kaip ši Kaziuko mugė suvienijo
mokyklos bendruomenę bendroms veikloms, kviečiame pasižvalgyti nuotraukų
galerijoje.
Kovo 12 d. „Spindulio“ progimnazijoje vykusi Kaziuko mugė sulaukė didžiulio mokinių susidomėjimo ir gausiai subūrė visą mokyklos bendruomenę.
Nuotraukų galerija
