Kaip ugdyti foneminį suvokimą?
Foneminis suvokimas – tai gebėjimas skirti kalbos garsus jų klausantis. Svarbu suprasti, kad tai nėra klausos sutrikimas. 
Foneminio suvokimo neišlavėjimas (trūkumas) – negebėjimas skirti panašiai skambančių kalbos garsų (I-Y, U-Ū, S-Z, K-G, Š-Ž, P-B, T-D, O-UO, E-Ė). Dėl foneminio suvokimo neišlavėjimo vaikai sunkiau taria ilgesnius žodžius(kaklaraištis → kakraišti), praleidžia garsus ir skiemenis (šarka → arka), kalbos garsai sukeičiami vietomis (langas → anglas), painioja kalboje panašiai skambančius žodžius (kalva → galva, stogas → storas, kasa → rasa) arba blogiau supranta greitą kalbą. 
Nuo foneminio suvokimo įgūdžių priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, skaitymo ir rašymo mokymasis. 
Pratimai, lavinantys foneminį suvokimą:
  • Klausyti įvairaus beldimo ir jį atkartoti;
  • Pakartoti skiemenis, skiemenų eiles (pvz.: pa-ba-po, sa-ša-so, ta-da-to, ka-ki-ga…);
  • Nustatyti, ar nurodytas garsas yra garsų eilėje, skiemenyse, žodžiuose (pvz.: suplok, kai išgirsi garsą Š tarp kitų garsų – a, e, i, Š, o, p, Š…; skiemenyse – sa, ŠA, ko, mė, sė, AŠ…; žodžiuose – ŠAKA, sako, lapė, saga, ŠIENAS…);
  • Atrinkti daiktus ar paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
  • Nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą (pvz.: ŠAKA, pirmas garsas Š, paskutinis garsas A); ·  
  • Nustatyto garso vietą žodyje (žodžio pradžia – pirma raidė, vidurys, galas – paskutinė žodžio raidė);
  • Sugalvoti kuo daugiau žodžių, prasidedančiu nurodytu garsu (pvz.: garsas A – asilas, ašara, akmuo…);
  • Pradėti žodį, o vaiko paprašyti sugalvoti kuo daugiau to žodžio pabaigų (pvz.: La… – laša, lapė, lapas, lakas ir t.t.).
Garsinės analizės ir sintezės mokymas:
  • Išklausyti sakinį, suskaičiuoti žodžius, pasakyti, koks pirmas žodis, antras, trečias…;
  • Skiemenuoti žodžius, pasakyti, kiek skiemenų turi žodis, koks yra pirmas skiemuo, antras, trečias;
  • Tęsti žodžių grandinėlę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesnio žodžio paskutiniu skiemeniu: mala-laka-kala-lapė-pėda-davė-vėrė-rėkė-kėdė-dėžė-žėri;
  • Prie duoto žodžio pridėti raidžių, kad pasikeistų žodis (oras-voras); pakeisti žodyje esančias raides taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (musė-pusė), sukeisti žodžio skiemenis taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (kala-laka, ragas-garas);
  • Sudėti galimus žodžius iš skiemenų ar raidžių (skiemenys: var, lie, ka, na, pa, ko, iš skiemenų sudaryti žodžiai: varna, liepa, lieka, varpa, kopa ir pan.);
  • Įrašyti praleistas raides žodžiuose; 
  • Žodžiuose ar tekstuose rasti klaidas, jas ištaisyti;
  • Pildyti kryžiažodžius. 
Ar mūsų smegenims reikia bulvių traškučių? Sveikos mitybos pranešimas
Smegenys – ypatingai sudėtingas žmogaus organas. Gerai veikiančios smegenys mums leidžia
jaustis laimingais, sėkmingai mokytis ir kurti. Didele dalimi smegenų sveikata priklauso ir nuo mūsų
mitybos. Štai todėl rinkdamiesi, ką valgyti turime galvoti ne tik apie tai, ko norime mes, bet ir apie
tai, ko reikia mūsų smegenims. Kokia mityba yra tinkamiausia mūsų smegenims 8 b klasės sužinojo
išklausę Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Renaldos Baužytės
parengtą pranešimą.
Dažnai girdime, kad riebalai yra nesveika ir todėl mūsų vartojami produktai turi būti kuo liesesni.
Tai tiesa, tačiau tik iš dalies. Mūsų smegenims riebalai yra ypatingai svarbūs. Ar žinojote, kad 70
procentų mūsų smegenų sudaro riebalai ir kad smegenys suvartoja 20 procentų energijos, kurią
gauname su maistu? Tačiau kokie riebalai yra tinkamiausi mūsų smegenims – galbūt mes
protausime ir mokysimės geriau, jei valgysime daugiau kiaulienos karbonadų, o gal mus reikia
dažniau užkandžiauti riebaluose keptais bulvių traškučiais?
Tam, kad suprastume, kokia mityba yra sveika, turime pažinti ir atskirti riebalus. Vieni jų mūsų
sveikatą veikia teigiamai, kiti – neigiamai. Turime stengtis savo mityboje bloguosius riebalus
pakeisti geraisiais, kurie yra ypatingai naudingi smegenimis. Pranešimo metu mokiniams buvo
paaiškinta, kad žmogui sveikiausi yra nesotieji riebalai, gaunami iš tokių produktų kaip žuvis,
riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, sojos gaminių. Tuo tarpu blogieji riebalai (prisotinti ir trans
riebalai), kurių reikėtų vartoti kuo mažiau, yra kiaulienoje, riebiuose pieno gaminiuose (leduose),
skrudintose bulvytėse, masinės gamybos konditeriniuose gaminiuose.
Šios žinios padės vaikams formuoti sveikos mitybos įgūdžius ir išlaikyti smegenis sveikas, darbingas
ir laimingas.
Tarptautinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų virtualus vaikų kūrybinių darbų projektas “Aš – rašytojas”
 ”Knyga buvo, yra ir išliks ne tik žinių, bet ir visaverčio kūrybiškumo šaltiniu!”
Vadovaudamasis tokia nuostabia mintimi, Vilniaus l/d “Žiedas” organizavo tarptautinį kūrybinį
projektą „Aš – rašytojas!“, kuriame dalyvavo ir mūsų mažieji kūrėjai iš PM1 grupės.
Tikslas – siekti kūrybinės vaikų raiškos, kuriant savo pasakų, nuotykių ar kelionių knygos viršelį.
Su vaikais kiekvienais metais kuriame nuostabią knygą
“Mūsų senelių pasakos”, kuri ir tapo mūsų projektiniu darbu.
Džiaugiamės, kad mūsų ugdytinių kūrybą pamatė ne tik mūsų
šalies vaikai, bet ir projekto dalyviai iš Turkijos, USA, Anglijos,
Austrijos, Vokietijos, Albanijos, Lenkijos, Norvegijos.
Knygnešio dieną minint
      Kalbame ir skaitome gimtąja kalba,  ir neretai nesusimąstome, kokie esame laimingi, kad galime tai daryti. Stabtelėkim… Ir kieno dėka? Žmonių, kurie spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) nepabūgo priešintis, kovoti už spaudos laisvę. Kovoti  ne tiesiogiai, ne ginklu, bet tyliai gabenant ir platinant slapta spausdintus leidinius gimtąja lietuvių kalba. Turbūt, jau supratote, jog kalbama apie knygnešius. Ir jų nuveikti darbai verti atminties, tad šiandien, kovo 16-ąją –  Knygnešio dieną, didžiai lenkiame galvas prieš šiuos žmones ir išreiškiame jiems padėką laiškais į praeitį, kuriuos parašė 6c klasės mokiniai.

   
2020-03-16, Vilnius
 Iliustracijos autorė Jolita Bičkienė.
Šaltinis – D.Giniuvienė ,,Pašešupio knygnešiai”.
  Brangus knygnešy,     
 noriu padėkoti už tavo narsą ir atsidavimą Lietuvai! Kai Caro valdžia buvo užėmusi Lietuvą, draudė lietuviškas mokyklas, tu kovojai už laisvę skaityti lietuviškai ir už tai, kad žmonės nepamirštų gimtosios kalbos.  Tavo knygnešio veikla yra labai svarbi mūsų tautai. Jūs, knygnešiai, gabenote į slaptas lietuviškas mokyklas knygas ir rizikavote savo gyvybe. Jus persekiojo ir baudė, bet tai nesutrukdė jums kovoti už mūsų spaudos laisvę.  Būtent jūsų dėka mes galime laisvai kalbėti lietuviškai ir nieko nebijoti. Knygas galime nusipirkti bet kurioje parduotuvėje, lietuviškų knygų pilnos bibliotekos. Galime skaityti jas visur, kur norime ir dovanoti vieni kitiems. Pažvelgęs į praeitį, suprantu, kaip mes laisvai ir gerai gyvename.                                                                                                                                                                                                                                                               Ervinas
2021-03-16, Vilnius
Mielas knygnešy,         
visų pirma, norėčiau pasakyti, jog tu esi vienas svarbiausių Lietuvai žmonių. Tavo padarytas milžiniškas darbas nenuėjo veltui, nes dabar knygos yra laisvai spausdinamos ir skaitomos. Nebereikia slėptis ir vargti dėl jų gavimo. Tai, ką padarei tu ir tavo draugai, yra nuostabu, juk jei nebūtumėte to darę, aš dabar nė žodžio neparašyčiau ir neištarčiau lietuvių kalba. Todėl norėčiau ištarti didelį, didelį ačiū, nes be jūsų nebūtų ir mūsų gražiosios kalbos.    
Su pagarba Dovilė Kirlytė
2021-03-16, Vilnius 
Brangus knygnešy,   
pirmiausia, noriu Tau padėkoti, kad šiandien turime laisvą lietuvišką spaudą.   1864-1904 m. buvo draudžiama lietuviška spauda, tačiau žmonės kovojo už laisvę skaityti lietuviškai. Caro valdžiai uždarius lietuviškas mokyklas, lietuviai ėmė kurti slaptąsias mokyklas, kuriose daraktoriai mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuvių kalba. Knygų ir laikraščių jie gaudavo slapta iš knygnešių. Vienas iš pasiaukojusių lietuviškam žodžiui buvo Motiejus Valančius. Jis netgi perdavė į Prūsiją pinigų lietuviškoms knygoms spausdinti. Už lietuviško žodžio saugojimą daraktorius ir knygnešius žandarai persekiojo ir baudė, todėl aš asmeniškai labai vertinu, kad Tu, knygnešy, neišsigandai žandarų bausmių ir  trėmimo iš Lietuvos. Tavo dėka turim laisvą lietuvišką žodį. Dabartiniu metu yra leidžiama labai daug, įvairaus žanro knygų. Galime rinktis knygynuose ir bibliotekose sau patinkančią knygą. Ir tai turėtume vertinti.  
Viso geriausio, brangus knygnešy!                                                                                                                                                                                                                                                                           Airijus Tkačiov
Integruota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka „Kalbos raida nuo „Katekizmo“ iki šių dienų“
   Kovo 10 d. “Spindulio” bendruomenė minėjo Pilietiškumo dieną nuotoliniu būdu. Tą dieną mokiniams vyko netradicinės su edukacinėmis veiklomis integruotos pamokos, skatinančios pilietiškumą ir ugdančios mokinių tautiškumą bei supratimą apie pamatines žmogaus vertybes: meilę kalbai, atsakomybę tėvynei bei tikėjimą žmogumi.

5a ir 5c klasės mokiniams integruotą lietuvių kalbos ir istorijos pamoką vedė istorijos mokytojas Gytis Mockus ir lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė.
  Pasirinkta kalbos raidos apžvalga nuo Biblijoje randamų kalbos genezės apraiškų, pirmą kartą paminėto Lietuvos vardo istoriniuose šaltiniuose, iki pirmųjų rašytinių paminklų ir kultūrinės revoliucijos – buvo tikslinė ir labai įdomi. Mokiniai turėjo galimybę ne tik diskutuoti, prisiminti turimas lietuvių kalbos ir istorijos žinias, bet ir sužinoti daug naujo, išgirsti kalbininkų ir istorikų vertinimus iš skirtingos laiko perspektyvos. Džiugu, jog mokiniai domisi istorija, žino iškiliausias lietuvių kalbos ir istorines asmenybes ir formuoja savo supratimą apie nueitą gimtosios kalbos istorinį bei literatūrinį kelią.
   Apžvelgti ir palyginti tarpusavyje svarbiausi mūsų šaliai dokumentai: Lietuvos valstybės bei Nepriklausomybės atkūrimo aktai. Paanalizuota kalbos situacija šiandien ir tykantys pavojai bei nauji reiškiniai, vykstantys su kalba.
   Mokiniai integruotos pamokos metu turėjo galimybę – įkūnyti prigimtinę žmogaus teisę ir papildyti Konstituciją 5 punktais. Štai keletas mokinių siekių ir užmojų:
 Vakaris:
  • Saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą.
  • Saugoti  teritoriją.
  • Saugoti ir puoselėti papročius.
  • Saugoti žmones. 
  • Kovoti su priešais ir ginti savo Tėvynę.   
  Mangirdas
  • Gerbti ir saugoti kalbą.
  • Laikytis susitarimų ir gero elgesio taisyklių.
  • Nevogti.
  • Nemeluoti.
  • Ginti tėvynę, jei puola priešai.
Pilietiškumo diena
2021 metų kovo 10 d. “Spindulio” progimnazijoje minėjome Pilietiškumo dieną, skirtą Kovo 11 – tosios paminėjimui. Minėjome kitaip, neįprastai, bet labai šiltai ir inovatyviai – elektroninėje Teams aplinkoje.
Progimnazija, siekdama netradiciškai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, organizavo edukacines veiklas skirtingų klasių mokiniams įvairiomis pilietiškumą ir tautiškumą skatinančiomis temomis.

5а ir 5c klasių mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir istorijos pamokoje tema: „Kalbos raida nuo „Katekizmo“ iki šių dienų“ kartu su mokytoja Sonata Pušinskiene ir Gyčiu Mockumi.
5b ir 6b klasių mokiniams vyko matematikos pamoka “Lietuva per matematinę prizmę” kartu su mokytojomis Lilija Simonaitiene ir Jurgita Zenevičiūte.
6a ir 6c klasių mokiniai dalyvavo integruotoje vokiečių – rusų kalbos, dorinio ugdymo bei informacinių technologijų pamokoje „Mano laisva šalis – Lietuva. Mano gimtasis miestas – Vilnius. Ką apie juos žinau?“. Mokiniai varžėsi tarpusavyje, dalyvavo viktorinoje, kūrė trispalvę informacinių technologijų pagalba kartu su šaunia progimnazijos mokytojų  komanda – Daiva Kvederiene, Natalija Petraitiene, Danute Bruzgiene, Žydrūnu Ožalu).
7a ir 7b klasių mokiniams vyko integruota geografijos ir muzikos pamoka “Vilniaus gatvių ir gatvelių muzika Lietuvai” kartu su mokytojomis – Lina Gubanoviene ir Lina Mažukėle.
O štai 8a ir 8b klasių mokiniai kūrė socialinę reklamą „Savanorystė – galimybė!?” su mokytojomis Evelina Blaškiene, Irma Zmejauskaite ir Egle Beneš.
Pradinių klasių vadovai organizavo mažiausiems piliečiams viktorinas savo klasėse apie Lietuvą.
Šventiškas Pilietiškumo dienos renginys, skirtas Kovo 11 – tosios paminėjimui, prasidėjo Lietuvos himno giedojimu drauge su muzikos mokytoja L.Gubanoviene. Visus progimnazijos bendruomenės narius, mokinius ir tėvelius pasveikino mokyklos direktorė Vilija Mozurienė. Renginio vedėjai: istorijos mokytojas Gytis Mockus ir pradinių klasių mokytoja Vilma Tuganauskienė koordinavo šventinį renginį ir užtikrino jo transliaciją nuotoliniu būdu.
Tądien skambėjo gražiausi žodžiai Lietuvai iš mokinių lūpų. Eilėraštį „Skambioji kalba“ deklamavo 2a klasės mokinė Viltė Mikelionytė, o šventinius muzikinius pasirodymus paruošė būrys „Spindulio“ progimnazijos mokinių. 6b klasės mokinys Džiugas Grumadas grojo skrabalais – tradiciniu lietuvišku mušamuoju instrumentu, o 3c klasės mokinys Lukas Petrauskas muzikinį kūrinį Lietuvai atliko grodamas skaitmeniniu klavišiniu pianinu. Lietuvą gimtadienio proga savo kūrybos kūriniu „Preliudas Es-dur“ pasveikino ir 8a klasės mokinys Tadas Gerulskis. Istorijos mokytojas G. Mockus trumpai ir linksmai pristatė Kovo 11-osios svarbą originaliame videoturinyje, naudodamas klausimų – atsakymų metodiką. G. Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“ atlikusi muzikos mokytoja L. Gubanovienė atvėrė duris lietuvių kalbos mokytojos pranešimui „Apie lietuvių kalbos unikalumą ir jos svarbą pilietiškumui“.
Šventinius sveikinimus ir pranešimus vainikavo 8b klasės mokinių Gabijos ir Gustės Kasilovskyčių sumontuotas video, skirtas Pilietiškumo dienai „Kodėl man gera gyventi Lietuvoje? Mokiniai, mokytojai video sveikinime mielai dalinosi savo įžvalgomis ir siuntė Lietuvai šilčiausius linkėjimus gimtadienio proga.
Meilę Lietuvai Pilietiškumo dienos proga buvo galima išreikšti ir edukacinėje širdelės lankstymo pamokoje drauge su mokytoju Rolandu Matulevičiumi.
5 – 8 klasių mokiniai turėjo galimybę susipažinti ir užduoti klausimus Marijui Štiliniui Misija „Sibiras“ dalyviui, kuris vedė pilietiškumo pamoką vyresnių klasių mokiniams. Svečias dalinosi savo patirtimi, davė patarimus, aiškino pilietiškumo sąvoką, remdamasis gyvenimiškais pavyzdžiais. M. Štilinis akcentavo, jog pilietiškumas prasideda nuo mažų smulkmenų: pakeltos šiukšlės, atjautos kitam, bendruomeniškumo, aktyvaus dalyvavimo šalies gyvenime ir paprastų iniciatyvų. Jo žodžiai: „Tėvynę ne žodžiais, o darbais mylim“ nuskambėjo kaip pagrindinis akcentas šioje šventinio renginio programoje.
Pasitikrinti istorijos žinias 5 – 8 klasių mokiniai galėjo „Protmūšyje“, kurį rengė ir vedė istorijos mokytojas G. Mockus. Pasivaržyti tarpusavyje panoro daugiau nei 130 mokinių, kurie atsakinėjo į 31 klausimą, kokią sukaktį šventė ir Nepriklausoma Lietuva. Pirmąją vietą Pilietiškumo kovoje laimėjo – Ula Juknevičiūtė (6a klasė), antrąją vietą užėmė – Akvilė Šakalytė (5b klasė), o garbingą trečiąją vietą iškovojo – Titas Juknevičius (5b klasė).
Pilietiškiausių mokinių laukia vertingi prizai mokykloje, kuriuos įteiks mokyklos direktorė V. Mozurienė. Baigiamąjį žodį ir nuoširdų sveikinimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga tarė direktorės pavaduotoja ugdymui Lilija Simonaitienė.
Pilietiškumo dienos popietė dar labiau suartino progimnazijos bendruomenę ir įskiepijo pilietiškumo pradą visų širdyse.
Pilietiškumo dienos organizatoriai:
Lilija Simonaitienė, Sonata Pušinskienė,
Gytis Mockus, Neringa Vaitiekūnienė,
Vilma Tuganauskienė, Lina Gubanovienė
Logopedinė pagalba mokykloje
Logopedė – tai mokykloje dirbanti švietimo pagalbos specialistė, padedanti vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos bei kitų komunikacijos sutrikimų. Klaidinga galvoti, kad logopedė padeda tik tiems, kurie turi tarimo sutrikimų. Logopedė pagelbėja ir tiems, kurių kalba neatitinka amžiaus normų (skurdus žodynas, kalbant nederinamos žodžių galūnės, sunku rišliai papasakoti apie save, patirtą įvykį ar perskaitytą tekstą, knygą, taip pat ir tiems, kurie patiria skaitymo ir rašymo sunkumų. 
Kaip organizuojama logopedinė pagalba?
  • Rugsėjo mėnesį logopedė įvertina visų priešmokyklinių grupių ir pirmokų tartį, foneminį suvokimą bei rišliąją kalbą. Su 2-8 klasės mokiniais darbas tęsiamas (jei kalbėjimo ar kalbos sutrikimas nebuvo įveiktas praėjusių mokslo metų pavasarį). Taip pat jei klasių auklėtojos ar lietuvių kalbos mokytojos pastebi, kad mokinys(-ė) turi problemų susijusių su kalba, skaitymu ar rašymu, kreipiasi į logopedę, informuodami apie susidariusią situaciją.
  • Logopedė, gavusi tėvų sutikimą įvertinti jų vaiko kalbą, atlieka išsamų kalbos tyrimą.
Išsamų kalbos tyrimą sudaro:
  • Artikuliacinio aparato ir tarties įvertinimas – apžiūrima, ar nėra jokių kliūčių vaiko kalbėjimo taisyklingumui (liežuvio, lūpų, žandikaulio jautrumas, dantys ir jų sąkandis, liežuvio pasaitėlis, gomurys). Prašoma pakartoti atskirus kalbos garsus, skiemenis, žodžius.
  • Foneminio suvokimo vertinimas – patikrinama, kaip vaikas skiria panašiai skambančius garsus ir žodžius, kaip geba juos pakartoti.
  • Kalbos gramatinio taisyklingumo vertinimas – tikrinama, ar vaikas geba sudaryti žodžius pagal duotą pavydį, kaip žodžius derina tarpusavyje (linksniu, skaičiumi, gimine), kaip sudaro sakinius.
  • Žodyno vertinimas – patikrinama, ar vaiko žodynas atitinka amžių. Vaiko prašoma įvardinti paveikslėliuose vaizduojamus daiktus, veiksmus, apibūdinti, kaip atrodo daiktai, kokie jie yra. ü  Rišlaus pasakojimo vertinimas – vertinama, kaip vaikas sugeba pasakoti pagal paveikslėlius ar patirtą įvykį, atpasakoti girdėtą tekstą (žiūrima, ar atskleidžiama pagrindinė mintis, ar sakiniai nuoseklūs, ar nėra esminių pakeitimų).
  • Rašymo ir skaitymo įgūdžių vertinimas – tikrinami vaiko parašyti ir nurašyti žodžiai, sakiniai, tikrinama skaitymo kokybė. 
Nustačius kalbėjimo ar kalbos sutrikimą, tėvams paruošiamas vaiko aprašymas, kuriame atskleidžiami kalbėjimo ir kalbos gebėjimai ir sunkumai. Gavus tėvų sutikimą pradedamos organizuoti logopedinės pratybos (individualios, pogrupinės (2-4 vaikai), grupinės (5-8 vaikai).

Logopedinių pratybų metu: 
  • Atliekama artikuliacinė mankšta – pratimai, skirti žandikaulio, lūpų, liežuvio judesių lavinimui;
  • Mokoma tarti tuos kalbos garsus, kurių vaikas netaria ar taria netaisyklingai. Išmokus taisyklingai tarti garsus, jų tarimas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose;
  • Formuojami foneminio suvokimo įgūdžiai – mokoma skirti panašiai skambančius kalbos garsus, žodžius, atrenkami paveikslėliai, kurių pavadinimai prasideda nurodytu garsu, nurodoma garso vieta žodyje (pradžia, vidurys, pabaiga), sakoma kuo daugiau žodžių, kuris prasideda nurodytu kalbos garsu ir t.t..
  • Plėtojamas žodynas – mokoma pasakyti daiktų pavadinimus, jų apibūdinimus, įvardijamos daikto savybės (švelnus-šiurkštus, kietas-minkštas, rūgštus-saldus ir t.t.), vartojami sinonimai (meška-lokys), palyginimai (bailus kaip kiškis), vaizdingi posakiai, erdvę ir laiką reiškiantys žodžiai (arti-toli, aukštai-žemai, viršus-apačia, šiandien, rytoj, vakar, poryt ir pan.);
  • Kalbos gramatinio taisyklingumo formavimas – mokoma kaityti kalbos dalis linksniais, taisyklingai vartoti prielinksnius, derinti skaitvardžius ir daiktavardžius, būdvardžius ir daiktavardžius tarpusavyje, pagal pavyzdį sudaryti priesaginius ir priešdėlinius žodžius, vartoti įvairias žodžių formas kalboje;
  • Atsižvelgiant į rašto darbų ir skaitymo klaidų pobūdį, atliekamos įvairios užduotys rašymo ir skaitymo sutrikimams įveikti. 
Labai svarbu suprasti, kad tėvai yra labai svarbūs vaiko pagalbininkai. Tėvai visada gali pasidomėti, kaip jie gali padėti savo vaikui. 
Logopedės Kristinos Urbutytės konsultacijos tėvams vyksta trečiadieniais 16:30-17:30. 
Kūno stiprybė ir proto ramybė
   Karantinas gerokai išvargina mus nuo užsidarymo, atsakingo mokymosi ir sėdėjimo prie kompiuterio, gyvo bendravimo stokos, gal kartais ir per mažo buvimo lauke. Todėl labai džiaugiamės galėdami susitikti kartą per savaitę, nors taip pat nuotoliniu būdu, bet susiburti kitu tikslu - atsipalaiduoti, pajudėti ir sustiprėti, tiek fiziškai, tiek emociškai.
    3 b kl mokiniai lanko jogos būrelį, kurio metu visa tai patiria. Užsiėmimai – pilni įvairiausių emocijų bei patirčių. Palaikančioje aplinkoje vaikai mokosi paleisti visas susikaupusias įtampas, čia jie jaučiasi laisvi ir suprasti. Taip pat mokosi nusiraminti, ugdyti ištvermę, koncentruoti dėmesį bei atsipalaiduoti.  Užsiėmimai vyksta kompleksiškai – dažniausiai žaidimų forma. Ir rimtai, ir žaismingai atliekamos klasikinės jogos pozos, tempimo, pusiausvyros pratimai, kvėpavimo, susikaupimo, susikoncentravimo į save pratimai. Nors kontaktiniu būdu vykę užsiėmimai teikdavo daugiau džiaugsmo ir galėjome atlikti daugiau grupinių ar komandinių žaidybinių pratimų, vaikai labai laukia ir šių virtualių susitikimų, o į užsiėmimus noriai įsitraukia ir patys pamokydami mėgstamiausius savo pratimus. 
    Taigi, tai smagi treniruotė kūnui ir susikaupimas bei ramybė protui, o kartu ir atpalaiduojantis žaidimas. Būkite sveiki!   
„Kūnas gauna naudos iš judėjimo,
 o protas – nuo ramybės“
Sakyong Mipham 
Integruota geografijos – muzikos pamoka “Vilniaus gatvių ir gatvelių muzika Lietuvai”
Kovo 10 d. mokykloje vyko Pilietiškumo diena. Netradicinėmis pamokomis ir veiklomis
paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
7a ir 7b klasių mokiniams integruotą geografijos-muzikos pamoką “Vilniaus gatvių ir gatvelių
muzika Lietuvai” vedė muzikos mokytoja Lina Gubanovienė ir geografijos mokytoja Lina Mažukėlė.
Su malonumu visi prisimename tuos laikus, kai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose visi
mokantys ir norintys išeina groti gatvėse, skveruose, aikštėse. Tądien miestų gatvės skęsta įvairios
muzikos garsuose, o žiūrovai gėrisi muzikantų kuriamais pasirodymais. Mokiniai pamokos metu
pabandė sukurti ir perteikti grojančių gatvių nuotaiką.
Prie daugelio Lietuvos kelių matyti skydų su užrašais “…apskritis“, „ …rajonas“, „…savivaldybė“.
Geografijos mokytoja mokiniams pristatė Lietuvos teritorinį administracinį suskirstymą,
supažindino su Vilniaus miesto teritoriniu paskirstymu. Muzikos mokytoja pristatė muzikos kūrimo
tinklalapį „Garsų sala“. Tuomet mokiniams buvo priskirti Vilniaus mikrorajonai ir savarankiškai
turėjo atlikti paskirtą užduotį- sukurti paskirto mikrorajono muzikinį kūrinį su realiomis gatvėmis.
Užduotis buvo siejama su dabarties aktualijomis, mokinių interesais ir mokiniams artima aplinka.
Mokiniai remdamiesi pateikta informacija turėjo susirasti, apdoroti ir išanalizuoti Pilaitės,
Karoliniškių, Lazdynų, Senamiesčio ir kitų mikrorajonų teritorinius planus, gatvės.
Susipažinus su programėlės „Garsų sala“ galimybėmis interpretuojant sukurti muzikinį kūrinį.
Ačiū mokiniams už puikius muzikinius kūrinius!
Virtuali kelionė į Klaipėdos laikrodžių muziejų
    Kai 5a ir 5c klasės mokiniams pamokos pradžioje pristačiau būsimą temą „Laikas“, mokiniai pradėjo replikuoti „tai ką čia mokytis?“ „mes jau viską mokame“, bet pasiūlius  pasidaryti puodelį arbatos ir vėl grįžti prie kompiuterio bei pažadėjus ekskursiją, mokiniai daugiau neklausinėjo, o tik laukė, kas bus toliau. 
   Vos per kelias minutes „nuvykome“ į Klaipėdoje esantį Laikrodžių muziejų. Pagal savo specifiką, tai vienas iš retesnių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Muziejuje eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos, XVII–XX a. mechaninių laikrodžių originalai. Mokiniai gerdami arbatą klausėsi gido pasakojimo apie skirtingas laikrodžių epochas. Vaikščiodami po 9 muziejaus sales sužinojo kiekvienai epochai būdingus laikrodžius. Virtualaus turo metu laikrodžiai buvo apžvelgiami kaip meno kūriniai, interjero puošmenos. Žymūs Europos ir pasaulio meistrai tobulino laikrodžių formas, dekorą, naudojo brangias medžiagas, prašmatnų apipavidalinimą. Ekspozicijoje mokiniai galėjo pamatyti  originalius renesanso, baroko, rokoko ir vėlesnių stilių pavyzdžius.  
   Išklausius gido pasakojimo, mokiniai parašė savo atsiliepimus, štai keletas jų:
     „Labiausiai patiko, kad  prancūziški laikrodžiai iš bronzos.  Buvo įdomu klausyti ir matyti visokius laikrodžius. Daugiau norėčiau sužinoti apie  smėlio ir vandens laikrodžius. Pamokoje sužinojau, kad  laikrodžiai senovėje buvo labai brangūs. Iki galo atlikęs darbą supratau, kad laikrodžiai seniau buvo retenybė ir labai brangūs. Aš supratau, jog laikrodžius sukurti ir turėti reikalauja labai daug darbo. Dar šia tema norėčiau sužinoti daugiau apie prancūziškus laikrodžius“ .
„ Buvo įdomu sužinoti apie įvairius laikrodžius, jų kūrėjus, epochas. Norėčiau daugiau sužinoti, kaip gaminami šie laikrodžiai. Pamokoje sužinojau, kad yra daug įvairių laikrodžių, kaip jie atsirado, kas juos gamino… Būtų įdomiau, jeigu viską galėčiau gyvai pamatyti. Supratau, kad pasaulyje yra daugybė skirtingų laikrodžių, jų kūrėjų, jų panaudojimo tikslų, dizainų. Norėčiau ne tik matyti, bet ir paliesti, jeigu tai būtų galima.“
     Kartu su dailės mokytoja aptarę matytus laikrodžius, jų stilius, ieškodami skirtumų bei panašumų tarp vienokių ir kitokių laikrodžių epochų, mokiniai padarė savus laikrodžius. Tik piešdami, konstruodami, klijuodami suprato, kaip sudėtinga padaryti laikrodį. 

Pamokos netradicinėje aplinkoje organizatorės
matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė
 ir dailės mokytoja Rima Vaitkevičiūtė