Bulviagalvio “Žemės menas”
Lapai gelsta, lapai šnara, 
Šypsos saulė danguje.   
Spinduliukai nebemiega,   
Kuria meną paslapčia.   

Kloja žemę klevo lapais,  
Kuria mandalas kartu,   
Draugiškai bendradarbiauja, 
Džiaugiasi rezultatu.
Spalio 1 dieną mūsų mokykla pasipuošė rudeninėmis kompozicijomis. Šiai puikiai šventei temą
pasiūlė mokyklos direktorė Vilija Mozurienė.
Žemės menas – tai tarsi menininko dialogas su gamta. Šiandien mes ir pakvietėme
priešmokyklinių grupių vaikučius ir pradinių klasių mokinius įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi,
grožėtis ja ir kurti žemės meną.
Visą rytą vaikai plušėjo klasėse. Patys mažiausi, priešmokyklinės grupės mokiniai kūrė mandalas
panaudodami plastiliną ir miško gėrybes, rinkosi užduotis, kuriose dėliojo kaštonus, skaičiavo kiek
jų reikia kiekvienai užduočiai atlikti. Vėliau iš rudeninių lapų gamino girliandas ir jomis papuošė
medžius.
Pirmokai žiūrėjo animacinį filmą Ropė, vaidino jos personažus, sprendė kryžiažodžius, mokėsi
atpažinti daržoves ir klausydamiesi dainelių apie rudenėlį spalvino mandalas.
Antrokai taip pat neatsiliko savo darbais nuo kitų klasių. Vieni pjaustė daržoves ir iš jų modeliavo
žmogeliukus, bulvinukus. Savo darbeliais papuošė mokyklos koridorių. Kiti kalbėdami apie rudenį
ant spalvoto popieriaus lipdė lapus ir papuošė juos plastilinu, kalbėjo apie gamtinių medžiagų
panaudojimą ir sveiką mitybą, kūrė mandalas ir jomis papuošė savo klasę.
Trečiokai kūrė Bulviagalvio šventei skelbimą, rašė eilėraščius Žemei, aplikavo atvirutes iš gamtinių
medžiagų, o kadangi dalyvauja projekte “Užsiaugink drugelį”, tai iš gamtinės medžiagos,
panaudodami trafaretą, vieni kūrė drugelius iš rudeninių lapų, kiti iš plastilino darė drugelių sparnų
mozaiką.
Ketvirtokams tai buvo puikiausia mokslo metų diena. Jie draugiškai dirbo komandomis, atlikinėjo
užduotis ir kūrė Žemės meną.
Papuošę savo klases darbeliais, vieni mokiniai sugužėjo į mokyklos kiemelį, kiti į stadioną. Ten
kiekvienas kūrė savo klasės mandalą, puošė žemę rudens gėrybėmis, ant medžių uždėjo girliandas,
pritvirtino atvirutes, padėkojo Žemei ir Gamtai už visas dovanas, kurios mus maitina, puošia, šildo ir
saugo.
Dėkoju mokytojams ir organizatoriams už šią nuostabią rudens šventę, kuri mus mokina
bendradarbiauti, padėti vienas kitam ir suburia į bendrą komandą.
Pasidžiaukime savo darbeliais kol šviečia saulė ir jie puošia mūsų kiemą, o svarbiausia –
nepamirškime vėliau visa tai sutvarkyti ir išsaugoti tvarkingą ir gražią gamtą.
6b klasės mokinių projektas – burinis laivas
Per technologijų pamokas šeštųjų klasių mokiniai atlieka įvairius kūrybiškus projektus, kurie
skatina mokinius priimti individualius, kūrybiškus, techninius sprendimus. Vienas toks projektas yra
burinis laivas. Mokiniai turi sukonstruoti individualų laivo korpusą. Čia reikalingos matematikos
dalyko žinios: ant stačiakampio formos medžio lentos reikia nupiešti tikslią vidurio liniją, laivo
priekyje nubraižomas lygiašonis trikampis. Priekio pažymėtas linijas reikia tiksliai nupjauti su
vienrankiu metalo pjūklu. Po to atliekama laivo korpuso apdaila: su medžio dildėmis užapvalinamos
korpuso briaunos, visos korpuso plokštumos nušlifuojamos su šlifavimo kaladėlėmis. Naujas
technologinis procesas yra laivo korpuso vidinio paviršiaus išskaptavimas su tiesiais kaltais.
Mokiniai atidžiai bando išmokti taisyklingai valdyti skaptavimo įrankį, kad pavyktų lygiai ir tiesiai
atlikti skaptavimo procesą.
Įdomiausia burinio laivo gaminimo dalis yra stiebų ir burių gaminimas. Į laivo korpusą
įtvirtinami trys skirtingų aukščių stiebai, ant kiekvieno stiebo reikia pririšti po du skersinius
pagaliukus – tai labai didelio dėmesio ir susikaupimo reikalaujantis procesas! Dauguma mokinių
vienas kitam padeda: vienas mokinys prilaiko pridėtą pagaliuką prie stiebo, o kitas tvirtai pririša.
O įdomiausia ir kūrybiškiausia dalis yra burių spalvinimas! Visi mokiniai turi galimybę sukurti
išskirtines bures. Vienodų burių nebūna. Savitas ir originalias bures pagamino Jokūbas, Algirdas,
Karolis.
Prieš gaminant laivą dauguma mokinių svajojo kaip savo burinius laivelius paleis plaukti
tvenkiniuose, upeliuose ar kitur, bet kai pagamino ir pamatė kiek daug darbo reikėjo atiduoti šiam
projektui, tai nutarė savo laivelius parsinešti į namus ir papuošti savo interjerą.
Būk saugus ir matomas
    Labai džiaugiamės, kai į vaikų ugdymą įsitraukia ir tėvai. Rugsėjo 30 d. 3 b klasę aplankė mokinio  Tajaus Kulio mama, kuri dirbdama darbo saugos srityje, atvyko mums  priminti, kaip reikia elgtis tamsiu paros metu. Susitikimo metu vaikams buvo pasakojama, kaip saugiai elgtis namuose, kelyje ir mokykloje, parodoma, kaip tinkamai naudoti atšvaitus. Mokiniai aktyviai atsakinėjo į klausimus ir visi buvo apdovanoti atšvaitais. 
Olweus
2017-2018 m.m. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje sėkmingai įdiegėme Olweus patyčių ir smurto mažinimo programą. Remiantis Olweus apklausos duomenimis nuo 2017 m. patyčių atvejų mokykloje sumažėjo 18 % (2017 m. patyčių atvejų buvo 38 %, 2018 m.-22 %, 2019 m.-19 %).
Apklausos rezultatai parodė, kad padaugėjo mokinių, kurie stengiasi padėti mokiniui, iš kurio tyčiojamasi, padidėjo savitarpio supratimas, nebijoma išsakyti problemas. Visi mokiniai žino ir turi laikytis 4 taisyklių, nukreiptų prieš patyčias:
1. Mes NESITYČIOSIME iš kitų. 
2. Mes STENGSIMĖS PADĖTI tiems, iš kurių tyčiojasi. 
3. Mes STENGSIMĖS BENDRAUTI su tais, kurie yra atstumti. 
4.Jei sužinosime, kad iš kažko tyčiojamasi – PASAKYSIME SUAUGUSIEMS ir mokykloje, ir namuose. 
Mokykla turi pasirengusi ,,nuobaudų kopėčias“, taikomas pasikartojantiems patyčių atvejams ir kt. Nuo 2019 rugsėjo dalyvaujame tolimesniame patyčių prevencijos programos etape – siekiame OLWEUS mokyklos vardo –  ir diegiame  Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemą (OPKUS), kuri taps ne tik veiksminga patyčių prevencijos priemone, bet ir prisidės prie teigiamo mokyklos įvaizdžio kūrimo bendruomenėje.    
Pažintis su „Žalgirio“ mūšiu
Rugsėjo 22 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyko Vilniaus pažinimo diena. 3 b klasės mokiniai tą
saulėtą dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje pažindinosi su vienu svarbiausiu įvykiu
viduramžiais, po kurio įvyko lemiamas posūkis istoriniame procese – Žalgirio mūšiu. Žalgirio mūšio
pergalė reikšminga net ir po 600 metų. Mokiniai buvo supažindinti su mūšio lauku – atkartojant
natūralų reljefą, sukurtame didžiausiame Žalgirio
mūšio makete. Mūšio makete pavaizduotas
kulminacinis momentas, kai į mūšio lauką grįžta
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pulkai.
Besikaunančias puses vaizduoja daugiau nei 1000
kareivių figūrėlių. Vėliavos, šarvai, karių ginklai ir
apranga atkurti pagal išlikusius istorinius šaltinius.
Išsamiai pristatoma mūšio vietovė, svarbiausi
mūšyje dalyvavę karo vadai. Ekspozicijoje
susipažinome su autentiškais kovų su kryžiuočiais
ginklais. O praktinėje veikloje – vaikai gaminosi
mūšio vėliavėlę.
Kaip elgtis susirgus?
Susipažinkite su naujais NVSC parengtais algoritmais 
Vilniaus “Spindulio” progimnazijos nuostatai
Skelbiama nauja Vilniaus “Spindulio” progimnazijos Nuostatų redakcija, patvirtinta Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2020m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr.1-617
Išvyka į botanikos sodą
Rugsėjo 22 d. buvo puiki diena. Tai buvo Vilniaus pažinimo diena
ir 4c, 4d klasės nutarė aplankyti VU botanikos sodo Vingio skyrių.
Mus maloniai sutiko botanikos sodo darbuotojos ir pradėjome
pažintį su augalais.
Pirmiausia teko išsirinkti gražiausią rožę. Nustebome, kad kai
kurios jų yra pavadintos garsių žmonių vardais. Paskui nuėjome
prie siendrėkės ir mus pažymėjo jos lapais. Nukeliavę prie
baseinėlio susipažinome su mažiausiais augalais – plūdenomis. Po
graikiniu riešutmedžiu pasisekė rasti jo vaisių, kurie yra labai
naudingi. Sužinojome, kad juodauogis šeivamedis yra labai
naudingas ir saugo nuo įvairių virusų. Įspūdingai atrodė ir smaugikas, kuris besistiebdamas viniojasi
ant kitų augalo šakų ir jas smaugia. Dar apžiūrėjome amūrinį kamštenį – iš jo žievės gaminami
kamščiai, citrinvytį – kvepiantį citrina ir daug kitų augalų.
Po to visi ėjome į Vingio parką, susipažinome su jo istorija, žaidėme aikštelėje. Išvyka labai patiko,
buvo smagu, įdomu, naudinga.
Įspūdžiais pasidalino 4d klasės mokiniai Rusnė ir Simas
Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis
     Rugsėjo 22 dieną, 6B klasės mokinai kartu su klasės auklėtoja Lina Povilioniene ir technologijų mokytoja Irma Zmejauskaite aplankė Vilniaus katedros požemius. 
Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – ten pristatoma šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istorija, pastato kaita, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose yra įrengta ekspozicija, kuri supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.
Po ekskursijos požemiuose, žaidėme orientacinį žaidimą, kurio metu pažinome nors dalelę nuostabaus Vilniaus senamiesčio objektų. 
Vilniaus lobių beieškant su 8a kl. mokiniais
Edukacinė veikla kitose erdvėse vertinga ne vien įspūdžių gausa, bet ir galimybe naujai pamatyti supančia aplinką. Juk kartais užtenka pakeisti savo požiūrį ir buvusi įprastinė aplinka nušvinta dar neregėtomis spalvomis. Neatsitiktinai nedidelė kelionė, Vilniaus pažinimo diena, atskleidė daug privalumą. Per gana trumpą pusdienį galėjome
išvysti labai daug. 
Mūsų pažintis su Vilniumi parsidėjo nuo Literatų gatvės. Tai viena iš lankomiausių Vilniaus senamiesčio vietų. Kaip visa tai pasidarė? Buvo sau gatvė kaip gatvė – sienos ramiai sau pelijo ir trupėjo, džiugindamos “širdį nevieną”…
Manoma, kad Literatų gatvė šį savo pavadinimą gavo tik XIX a. pirmojoje pusėje šios gatvės pradžioje gyvenusio rašytojo Adomo Mickevičiaus garbei. Tai liudija ir trys lentos ant namo sienos su užrašais lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis. 2011 m. gegužės 28 d. Literatų gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius skirtus literatams. 
Toliau keliavome į Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią. Ji stovi kairiajame Vilnios krante šalia Bernardinų sodo. Tai viena didžiausių Lietuvos gotikinių bažnyčių, XVII-XVIII a. įgijusi šiek tiek renesanso ir interjere – baroko bruožų. Aplankėme Irenos Jomantienės tapybos parodą „Žolynų sugrįžimas“ Bernardinų bendruomenės centre.
Po to sekė pažintis su Vilniaus senamiestyje, Šv. Mykolo bažnyčios ir buvusio Bernardinų vienuolyno ansamblyje, įsikūrusiu unikaliu Bažnytinio paveldo muziejumi. Čia saugomos ir visuomenei pristatomos sakralinės vertybės. Muziejaus erdvėse įrengtose ekspozicijose pristatomi vertingiausi eksponatai, surinkti iš Vilniaus miesto šventovių: katedros, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus, Šv. Teresės bažnyčių. Čia akį traukia prabangūs auksakalystės šedevrai, puošnūs bažnytinės tekstilės pavyzdžiai.
8a klasės mokiniai išklausę ir išgirdę katedros lobyno istoriją, pasiskirstė į komandas ir pasileido ieškoti paslėpto lobio. Užuomina sekė užuominą, sudėtingas rebusas – mįslę, paieškoms reikėjo istorinių, fizikinių ir geografinių žinių. Kartu su mokytojų pagalba pavyko viską  išspręsti ir atverti lobio skrynią. Po lobio paieškos patraukėme link Vilnelės. Upės dešiniajame krante šalia Trijų kryžių kyšanti kalva vadinama Bekešo kalnu. Kalno aukštis 139,70 m virš jūros lygio. Norint ji pasiekti turėjome įveikti kelis šimtus laiptelių.
Trijų kryžių kalno apžvalgos aikštelėje aptarę dienos išpūdžius padarėme išvadą, kad ir kiek keliautum po Vilnių, visada atsiras dar nematytų ir nebūtų vietų.