3c ir 3d klasių kelionė į Arklio muziejų
Lapkričio 28 d. 3c ir 3d klasės mokiniai nutarė
aplankyti už 8 kilometrų nuo Anykščių esantį
unikalų Arklio muziejų – vienintelį Lietuvoje, kurį
įkūrė 1978 m. agronomas prof. Petras Vasinauskas.
Autentiškoje XX a. pradžią menančioje troboje
susipažinome su mūsų etninės kultūros simboliu –
duona, jos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės.
Maloniai sutikusi gaspadinė papasakojo apie rugių
sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą ir
užmaišymą. Sužinojome apie senolių duonos
kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos
tradicijas, susipažinome su senoviniais buities
rakandais. Kiekvienas turėjo galimybę suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo
duonos kepalėlį. Kol kepė duonelė, aplankėme Arklio muziejų.
Aplankėme audėją, kuri papasakojo ir parodė, kokie audiniai pasaulyje buvo seniausi ir kam jie
naudoti. Susipažinome su įvairiais juostų audimo būdais. Audėja pademonstravo kaip senovėje
audėjos audė.
Taip pat sužinojome apie vieną seniausių amatų – puodžiaus amatą. Išgirdome pasakojimą apie
molio kilmę, trumpai apžvelgė keramikos istoriją. Apžiūrėjome senosios buitinės keramikos
pavyzdžius.
Grįžtant į trobą sutikome kalvį, kuris pakvietė į savo kalvę. Jis parodė kaip galima perlenkti geležį.
Leido patiems padirbti su dumplėmis, kad geriau degtų ugnis. Leido kalti įkaitintą geležį.
Sugrįžus į trobą, mūsų laukė paruoštas stalas su kaimiškomis vaišėmis. Pasistiprinę ir padėkoję
šeimininkei tęsėme kelionę ir aplankėme Puntuko akmenį, kurį pabandėme pastumti iš vietos, deja,
jis buvo stipresnis.
Pavargę ,bet pilni naujų patyrimų grįžome į Vilnių.
Esu matomas, nes turiu atšvaitą
Žiemai prasidėjus, 2 b klasės mokiniai  turėjo smagią, pažintinę integruotą pamoką apie saugų eismą, saugų elgesį tamsiu paros metu. Sužinojome, kodėl būtina ne tik turėti, bet ir matomoje vietoje segėti atšvaitą tamsiu paros metu. Kalbėjom apie atšvaitų rūšis, jų tinkamus ir taisyklingus nešiojimo būdus. O smagiausia dalis  – gaminomės pakabinamus ir priklijuojamus atšvaitus įvairiausių formų ir dydžių, kuriuos galėjome pritaikyti  ant drabužių, kuprinių bei įvairių daiktų. Mokiniai atšvaitus iš karto prisisegė tinkamose vietose ir nuo šiol gatvėse bus matomi ryškiau. 
Pasakiška savaitė
„Seku, seku pasaką. 
 Vilkas rijo ašaką.
 Ilgą, kaip smilga,
 Aukštą, kaip šaukštą“.
      Pasakos sekimas ar skaitymas yra pats geriausias laikas, skiriamas tik vaikui. Praktika ir tyrimai rodo, jog su vaiku kasdien reikia pabendrauti akis į akį bent 20-30 minučių. Ne pjaustant bulves, ne šluojant, o atsidėjus: žaidžiant, piešiant ar tiesiog skaitant pasakas, kad vaikas lavintųsi – ir socialiai, ir emociškai. Pasakų sekimas ir jų kūrimas kartu su vaiku užtikrina gerą ir efektyvų laiko praleidimą kartu. Visą savaitę su vaikais nagrinėjome  ypatingas pasakas, kurias seka mažiesiems jų seneliai. Džiugina tai, kad šiuolaikiniai seneliai vis dar palepina mažuosius išskirtinėmis pasakomis.  Išgirdome daug tradicinių pasakų, tokių kaip „Raudonkepuraitė“, „ Trys paršiukai“ ir kt., bet buvo ir mažai girdėtų, primirštų pasakų pavyzdžiui „ Kaimo ir miesto pelės“, „ Vargšas žmogus ir laimė“.  Šios pasakiškos savaitės rezultatas,  vaikų iliustruota knyga „Mūsų senelių pasakos“, kurią mažieji mielai varto, atrasdami vis kažką naujo.
Atvira pamoka „Lauko žaidimo priemonės“ 5A klasėje
Gruodžio 3 d. technologijų 110 kabinete vyko atvira pamoka „Lauko žaidimo priemonės“ (1
pamoka). Pamokos pradžioje technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams
pasakė pamokos temą ir uždavinius. Praktiškai pademonstravo vaizdinę mokymo priemonę – kitų
mokinių pagamintus lauko žaidimo žiedus. Po to mokiniai atsakė į pateiktus mokytojo klausimus
apie dirbinio pritaikymą mokinių gyvenamojoje aplinkoje, kaip saugiai su siaurapjūkliu išpjauti
žiedus. Mokiniai į technologijų sąsiuvinius užsirašė pamokos temą, uždavinius, vertinimo kriterijus.
Visi mokiniai atidžiai braižė konstrukcijos detales praktiškai taikydami matematikos dalyko žinias.
Mokytojas aiškino ir demonstravo matematinių figūrų braižymą. Mokiniai noriai pildė „Apklausos
lapelius apie asmeninį mokinio siekį pamokoje“ ir atliko braižymo įsivertinimą. Dauguma mokinių
puikiai ir labai gerai nubraižė detales.
Mokytojas praktiškai demonstravo kaip saugiai faneroje išgręžti skyles su elektrinėmis
gręžimo staklėmis, žiedų pjovimą iš faneros. Po to vyko praktinis – individualus darbas: mokiniai
tiksliai ant faneros ruošinių su skriestuvais nusibraižė reikalingų išmatavimų tris žiedus, pažymėtose
vietose gręžė skyles, su siaurapjūkliu išpjovė detales, kurias nušlifavo.
Pamokos pabaigoje vyko refleksija – apibendrinimas: mokiniai parodė išpjautas detales,
pasakė kas sekėsi ir ką reikės patobulinti kitą pamoką, pasitarė su mokytoju kaip kitą pamoką reikės
išpjauti kitus žiedus, kaip reikės nuspalvinti gaminio plokštumas.
Pamoką stebėjo progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė, anglų kalbos mokytoja Renata
Ziminskienė, technologijų mokytoja Irma Zmejauskaitė.
Kaip skaityti ir tuo mėgautis? 5-okų patarimai
Daugelis mūsų, tikriausiai, ramų vakarą ar atostogų popietę praleidžia su knyga rankose, nes šis
laisvalaikio leidimo būdas padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir panirti į kitą pasaulį. Skaitydami
knygas išmokstame naujų dalykų, geriname smegenų veiklą, ugdome iškalbą bei pasitikėjimą savimi,
tobulėjame dvasiškai, mažiname streso lygį. Skaitymas taip pat suteikia laimės jausmą, gerina
gyvenimo kokybę, skaitydami prieš miegą lengviau užmiegame. Tačiau pastaruoju metu socialiniai
tinklai, naujienų portalai, žaidimai, nuolat gaunami elektroniniai laiškai ar žinutės neleidžia atitrūkti
nuo informacijos srauto, todėl žmonės tampa vis nervingesni, jiems sunkiau išlaikyti dėmesį. Tai
atsispindi ir mūsų vaikų elgesyje.
Dėl šios priežasties „Spindulio“ progimnazijos penktokai lietuvių kalbos pamokose rašė laiškus
vienas kitam, kuriuose turėjo parašyti keletą patarimų, kad skaitymas taptų įdomesnis ir mielesnis
užsiėmimas. Dažniausiai buvo patariama išsirinkti jaukią namų vietelę, kurioje niekas netrukdytų,
pasidaryti šiltos arbatos ar kakavos, įsisupti į pledą, galbūt užsidegti kvepiančią žvakę, o už tam tikrą
perskaitytų puslapių skaičių apdovanoti save saldumynais. Mokiniai taip pat norėjo, jog už knygų
skaitymą būtų skatinami savo tėvelių, pavyzdžiui, galėtų netvarkyti savo kambario, nereikėtų plauti
indų ir pan. Atsirado ir tokių mokinių, kurie sakėsi mielai skaitytų knygas, jei tėveliai už juos atliktų
namų darbus. Mano manymu, dižiausias paskatinimas ir apdovanojimas už perskaitytą knygą yra
laikas, praleistas kartu su savo tėveliais. Jaukiai praleistas laikas kartu, nes taip suformuosime
teigiamą požiūrį į skaitymą.
Taigi, skaitome knygą su malonumu, tačiau kaip ją teisingai aprašyti? Kad perskaitytą knygą
aprašyti būtų lengviau, 5a ir 5b klasių mokiniai paskutinę pirmojo trimestro pamoką gamino
atmintines-kubus. Čia jiems prireikė ir matematikos, ir braižybos, ir dailės pamokose įgytų įgūdžių.
Mano manymu, šią pamoką penktokai darbui buvo susitelkę kaip niekada anksčiau ir jiems puikiai
sekėsi.
Tikiuosi, knygų skaitymas ir jų aprašymas taps paprastesnis ir mielesnis. Sėkmės.
Pirmas Spinduliečių komiksas
Duok šansą savo kūrybai! 
Tokiu šūkiu pradedame mūsų  veiklą. 
Tai jau istorinė diena, tai pirmas svetainėje publikuotas komiksas, svajokim, fantazuokim, pažadinkim akimirkas ir savo vaizduotę. 
Junkis prie mūsų grupės !!! 
Tėvų valandos gruodžio mėn.
 Kviečiame mokinių Tėvus/Globėjus atvykti į individualius pokalbius su mokytojais dėl mokinio ugdymo(si) (data ir laikas nurodyti tvarkaraštyje). 
  Tikslų laiką prašome susiderinti su mokytojais iš anksto. 
 Turiningo bendradarbiavimo ir profesionalaus rezultato!
Gruodžio mėnesio veiklos planas
Pažintis su žirgais
Kamilė: „Man ši ekskursija patiko. Moteris labai įdomiai papasakojo apie žirgus ir jų gyvenimą. Žirgai buvo labai mieli. Paskui leido jodinėti žirgų. Iš pradžių bijojau, bet paskui buvo nebaisu. Man labai patiko juos maitinti.“
Benediktas: „Išvyka į žirgyną man labai patiko. Žirgyne mačiau labai daug žirgų, kurie buvo nuostabūs. Įpusėjus ekskursijai jodinėjau ant arklio. Jeigu man pasiūlytų vykti į šį žirgyną dar kartą, mielai sutikčiau.“
Paulina: „Ši kelionė su klase buvo pati geriausia. Man labai patiko. Mokytoja taip pat bijojo joti žirgu, bet išdrįso, todėl išdrįsau ir aš, įveikiau savo baimę.“
Urtė: „Man patiko. Žinoma, žirgai buvo įdomiausia dalis, nes esu žirgus mačiusi realybėje tik vieną kartą. Turėjau galimybę pamaitinti ponį ir tai buvo „kieta“. Kol laukiau eilėje, gerai praleidau laiką su katinu, o jodinėti buvo tikrai linksma.“
Lapkričio pabaigoje 6a klasės mokiniai popietę praleido Vilniaus Jojimo klube, įsikūrusiame
autentiškame senajame Buivydiškių dvare. Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų, minimas
dar XII a. kryžiuočių kronikose. Dvarvietė yra dirbtinai supiltoje kalvoje, o ją supa Sudervėlės upelio
tvenkiniai.
Jojimo klubo žirgyne mokiniai susipažino su ten gyvenančiais dvylika žirgų. Vieni jų ruošiami
rimtam sportui ir varžyboms, o kiti kantriai leidžia laiką su jojimo mėgėjais. Moksleiviai bendravo su
skirtingų veislių žirgais: trakėnu, holšteinu, oldenburgu, žemaituku bei poniuku Skambučiu. Taip pat
sužinojo apie žirgų dienotvarkę, mitybą, transportavimą, priežiūros priemones bei reikmenis,
reikalingus pasirinkusiems šį sportą. Žinoma, mokiniams labiausiai patiko maitinti žirgus bei jodinėti.
Šią pramogą daugelis mūsų pabandė pirmą kartą gyvenime. Tai puikis patirtis bei nenusakomas
jausmas.
Štai kaip apie šią išvyką atsiliepia 6a klasės mokiniai:
Ir akmenys kartais pražysta…
Lapkričio 20-ąją 6B klasės mokiniai į pamokas nešėsi ne knygas,
sąsiuvinius, bet savo kūrybinius gebėjimus, gerą nuotaiką ir
nusiteikimą bendradarbiauti su klasiokais ir mokytojais.
Atradimų diena šioje klasėje buvo suskirstyta į tris veiklas. Pirmoje
dalyje mokiniai susipažino su laukiančiais darbais bei įdomybėmis
apie snaiges, su kuriomis kviečiame susipažinti ir jus. Ar žinote, kad:
– snaigė sveria apie 1 miligramą,
– 95 proc. snaigės sudaryta iš… oro, todėl ji yra mažo tankio ir
sugeba išlaikyti pakankamai lėtą kritimo greitį (maždaug, 0,9
km/val),
– yra užfiksuota atvejų (itin retai), kai iškrito geltonas, žalias ar net
pilkas sniegas.
– daugiau nei pusė pasaulio gyventojų niekada nematė tikro
sniego.
– 2001 metais Kolorado valstijoje (JAV) iškrito… rožinis sniegas… arbūzų skonio. Jis taip nusidažė
dėl chlamidomonadinių dumblių.
Šeštokai susižavėję pasakojimu apie snaiges, pradėjo antrąją dienos dalį. Pasitelkę kūrybiškumą,
kibo į darbą – dekoravo akmenukus snaigėmis bei piešiniais. Į paruoštą dėžutę krito nuspalvintas
akmenukas po akmenuko. Buvo smagu stebėti mokinių kūrybą, entuziazmą, bendradarbiavimą su
bendraklasiais.
Trečioji veiklos dalis buvo pati linksmiausia. Po gražių ir įdomių
darbų mokiniai kūrė eilėraščius apie žiemą, snaiges ir Šv. Kalėdas.
Auklėtinių eilėraščiai nuostabūs ir pripildyti vaikiško nuoširdumo.
Smagu, kad ,,Spindulio“ progimnazijoje gimsta ir realizuojami
gražūs, kūrybingi bei vaikų ugdymuisi reikalingi dalykai. Visą dieną
vyravo darbinga, nuoširdi bei linksma nuotaika, vaikai džiaugėsi
nutapytomis snaigėmis, sukurtais eilėraščiais, bendryste. Ir
mokytojoms (tikybos mokytojai D. Bruzgienei ir istorijos mokytojai
N. Vaitiekūnienei) ši diena baigėsi pakylėta nuotaika. Dėkojame
mokiniams už gražiai ir atsakingai paruoštus pristatymus.