Pokštas: kur atsidūrė namų ir valgyklos šaukštai bei šakutės?
      “Ko griebiamės, kai viskas pasidaro perrimta? Kaip atsipalaiduojame, kad vėl galėtume kurti?
Sistemą dažnai bandome sujudinti pokštu. Humoras dažnai tampa priemone laužyti taisykles, padrąsina mesti iššūkį autoritetams, lengva forma kalbėti apie sudėtingus dalykus. Taigi, pokštas gali būti pasirenkamas kaip strategija”.
       7-ų klasių mokiniai kūrybiškai pažvelgė į kasdienius daiktus.
Dailės mokytoja metodininkė 
Rima Vaitkevičiūtė
Pavasario spalvos: nuo verbų rišimo iki margučių ridenimo džiaugsmo
Atėjus pavasariui, mokyklos erdvės prisipildė gyvybės, spalvų
ir prasmingų veiklų. 1–7 klasių mokiniai aktyviai įsitraukė į
kūrybinius bei pažintinius užsiėmimus, kurių metu ne tik
puoselėjo lietuvių liaudies tradicijas, bet ir gilino supratimą
apie svarbiausias krikščioniškas šventes.
Vienas gražiausių ir labiausiai mokinius įtraukusių užsiėmimų
buvo verbų rišimas. Vaikai kruopščiai pasirinko džiovintas gėles,
įvairias žoleles, spalvotus augalus ir iš jų kūrė savitas,
įvairiaspalves verbas.
Kiekvienas darbas buvo unikalus – vieni rinkosi ryškias spalvas,
kiti derino švelnesnius atspalvius, dar kiti išsiskyrė ypatingu
kruopštumu ir detalių gausa. Šis kūrybinis procesas ne tik
lavino mokinių meninius gebėjimus, bet ir skatino kantrybę,
atidumą bei estetinį suvokimą.
Pagamintas verbas mokiniai pristatė parodoje, kur visi galėjo pasidžiaugti jų kūryba. Tai buvo puiki
proga pasidžiaugti vieni kitų darbais, pasidalinti idėjomis ir pajusti bendruomeniškumo dvasią.
Vėliau vaikai verbas parsinešė namo, o per šventes jas nusinešė į bažnyčią pašventinti. Sugrįžę į
mokyklą mokiniai noriai dalijosi savo patirtimis – pasakojo apie dalyvavimą pamaldose, šventinimo
tradicijas ir šeimos papročius.
Kitoje pamokoje mokiniai gilinosi į Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų – prasmę. Diskusijų metu
buvo aptarta, kodėl ši šventė yra viena svarbiausių krikščionių pasaulyje, kokią vilties ir
atsinaujinimo žinią ji neša. Mokiniai kalbėjosi apie simbolius – kiaušinį, kaip gyvybės pradžios
ženklą, bei pavasarį, kaip gamtos atgimimo laikotarpį. Tai padėjo jiems geriau suprasti ne tik
šventės tradicijas, bet ir jos gilesnę dvasinę reikšmę.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Atvelykiui, dar vadinamam
Vaikų Velykėlėmis. Jie sužinojo, kad Atvelykis švenčiamas
sekmadienį po Velykų ir yra skirtas būtent vaikams. Buvo kalbama
apie senąsias lietuvių tradicijas – margučių ridenimą, jų
dovanojimą, žaidimus ir linksmus susibūrimus. Pamokos metu
mokiniai ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai dalyvavo – rideno
gražiai numargintus margučius, stebėjo, kieno margutis nuriedės
toliausiai ar bus stipriausias. Ši veikla sukėlė daug džiaugsmo. Šios
pamokos ir veiklos tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir gyva patirtimi,
leidusia mokiniams pajusti švenčių dvasią.
Per kūrybą, bendravimą ir tradicijų pažinimą vaikai stiprino ryšį su
savo kultūra, mokėsi vertinti papročius bei dalintis džiaugsmu su
kitais. Pavasaris mokykloje tapo ne tik gamtos atgimimo, bet ir
gražių vertybių puoselėjimo laiku.
Tikybos mokytoja Dana Bruzgienė
Kaip laikomės mokinio elgesio taisyklių? Informacija mokiniams ir tėvams
    Labai džiaugiamės mokinių pasiekimais, aktyviu įsitraukimu į projektines veiklas ir renginius. Tačiau taip pat susiduriame su įvairiais iššūkiais, žengdami mokslo labirintais. 
  Kultūringas elgesys apima ne tik pagarbų bendravimą su mokytojais ir bendraamžiais, bet ir bendrų mokyklos taisyklių laikymąsi. Tvarkinga išvaizda, pagarba aplinkai ir atsakomybė už savo veiksmus yra svarbios vertybės, kurias siekiame stiprinti kiekvieną dieną. 
    Ypatingą dėmesį skiriame mokyklinės uniformos dėvėjimui. Uniforma yra svarbi mokyklos dalis – ji padeda kurti bendrumo jausmą, mažina socialinius skirtumus ir skatina mokinius jaustis bendruomenės dalimi. 
    Artėjant šiltajam metų sezonui, primename, kad mokiniai privalo ir toliau tvarkingai dėvėti mokyklinę uniformą. Šiuo laikotarpiu leidžiama rinktis lengvesnę uniformos dalį – mėlynus arba geltonus polo marškinėlius.  
    Atkreipiame dėmesį, kad pagal Progimnazijos tarybos sprendimą ir Mokinio elgesio taisyklių 23 punktą kiekvienas mokinys privalo dėvėti mokyklinę uniformą kiekvieną dieną. Taip pat tai aktualu ir vykdant pažangiausios klasės projektą  „Visi už vieną, vienas už visus“. 
  Šios taisyklės laikymasis yra svarbi mokinio atsakomybės ir pagarbos  išraiška. Tikime, kad bendromis pastangomis galime kurti saugią, draugišką ir pagarba grįstą mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi gerai ir gali sėkmingai augti bei tobulėti.   

Pastaba. Paskutinę balandžio mėn. savaitę bus galimybė mokykloje apžiūrėti atnaujintą mokyklinės uniformos asortimentą. Informacija apie uniformų užsakymus  bus pateikta vėliau el. dienyne.
Žaislų muziejuje
Žaislai jau seniai yra neatsiejama vaikystės dalis, padedanti ugdyti kūrybiškumą ir socialinius
įgūdžius. Nors šiandien žaislų pasaulis atrodo begalinis, turintis daugybę elektroninių ir interaktyvių
galimybių, jų istorija siekia senus laikus, kai paprasti daiktai buvo naudojami pramogai ir mokymuisi.
Seniausi žaislai yra pagaminti net prieš tūkstantmečius. Radiniai iš Egipto rodo, kad lėlės buvo
gaminamos jau apie 2000 m. pr. Kr. Jos dažniausiai būdavo pagamintos iš medžio arba keramikos, o
dėl rankų darbo buvo unikalios. Senovės Graikijoje ir Romoje vaikai žaidė su žaislinėmis gyvūnų
figūrėlėmis, pagamintomis iš molio ar dramblio kaulo. Taip pat buvo populiarūs nedideli vežimėliai
ir kamuoliai. Viduramžiais vaikams buvo gaminamos medinės ar metalinės figūrėlės – žaisliniai
kariai ir spurgai, kurie imituodavo riterių kovas. Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, mediniai žaislai
ilgai buvo populiarūs. Jie dažnai buvo rankų darbo, puošti paprastais ornamentais. Tokie žaislai,
kaip malūnėliai ar medinės mašinėlės, buvo ne tik pramoga, bet ir mokymosi priemonės.
Žaislų muziejus, kurį aplankė 1b ir 1c klasių mokiniai, yra puiki vieta susipažinti su žaislų istorija. Šis
muziejus ne tik saugo praeities žaislus, bet ir padeda vaikams suprasti, kaip skirtingos kartos žaidė
ir iš ko mokėsi. Mokiniai turėjo galimybę patys tyrinėti senovinius žaislus, žaisti žaidimus. Tai ugdo
kultūrinį sąmoningumą ir leidžia jauniesiems lankytojams pamatyti, kaip mažieji daiktai gali turėti
didelę istorinę vertę.
Viktorina ,,Praleidžiu progą pasityčioti-2026″
  2026 m. kovo 18 d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 7B klasės mokinių komanda dalyvavo  interaktyvioje virtualioje viktorinoje „Praleidžiu progą pasityčioti 2026!“. Renginį organizavo Kauno ,,Vyturio” gimnazija, kuris subūrė 5–8 klasių mokinių komandas iš įvairių mokyklų. Šios viktorinos tikslas – skatinti mokinių sąmoningumą, ugdyti pagarbų bendravimą bei atkreipti dėmesį į patyčių problemą. Dalyviai turėjo galimybę pasitikrinti savo žinias, atsakyti į įvairius klausimus ir diskutuoti svarbiomis socialinėmis temomis. Progimnazijos komanda aktyviai įsitraukė į užduotis, demonstravo puikų komandinį darbą, greitą mąstymą ir kūrybiškumą. Dalyvavimas viktorinoje ne tik suteikė naujų žinių, bet ir paskatino dar labiau susimąstyti apie draugiškos bei saugios aplinkos kūrimą mokykloje. Džiaugiamės mokinių iniciatyvumu ir dėkojame organizatoriams už prasmingą bei įdomų renginį!
Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo vizitas “Spindulyje”
Šiandien, kovo 25 d., pirmą kartą progimnazijoje
svečiavosi Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Mokytojai, mokyklos vadovai turėjo galimybę artimiau
pabendrauti su vicemeru, padėkoti už realius pokyčius,
palaikymą ne tik mūsų progimnazijai, bet ir visam
Vilniaus švietimui. Proveržiai matomi visur, galėtume tai
palyginti su Islandijos geizeriais :).
Žinoma, kalbėjomės ir džiaugėmės savivaldybės
palaikymu tarptautinei Kembridžo programai. Šios
programos naudingumu, patrauklumu vicemeras galėjo
įsitikinti vaikščiodamas po mokyklą, užsukdamas į pamokas ir su vaikai mielai pabendravęs anglų
kalba. Į klausimus – ar patinka mokytis, ar patinka mokytojai – visur išgirsdavo vieningą yes.
Taip pat vicemerui išsakėme savo lūkesčius, pasidalinome viltimis bei artimiausiais darbais.
Pasaulio tautų Teisuolių diena
   Kovo 15-ąją Lietuvoje  buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų – pasaulio Teisuolių diena.  Tai diena, kai prisimenami ir pagerbiami žmones, kurie tamsiausiu mūsų istorijos laikotarpiu pasirinko žmogiškumą ir drąsą. Rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis jie II-ojo pasaulinio karo metu gelbėjo pasmerktuosius, slėpė, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu ir išsaugojo gyvybes.
  Vilniaus choralinėje sinagogoje kovo 13 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pagerbė žydus gelbėjusių lietuvių atminimą. Renginyje dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermann, LR Vyriausybės atstovė, patarėja Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įvairių Vilniaus mokyklų mokiniai.
   Savo šeimos istorija apie žydų gelbėtojus dalinosi ir “Spindulio” progimnazijos direktorė, istorijos mokytoja Vilija Mozurienė, kuri papasakojo kaip rizikuodami visos šeimos gyvybe jos seneliai, tėtis gelbėjo žydų šeimą Antrojo pasaulinio karo metais ir ką turėjo išgyventi gelbėjami žmonės.
   Pasaulio tautų Teisuolis – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas per II pasaulinį karą.  Pasaulio tautų Teisuolio vardus suteikia, apdovanoja medaliu ir jų garbei Izraelyje, Jeruzalėje  esančioje Teisuolių alėjoje (nuo 1962 metų) pasodina medį. Taip pat suteikiama privilegija ant Teisingumo sienos „Yad Vašemo“  sode Jeruzalėje iškalti savo vardą. Visame pasaulyje iki 1999 m. Teisuolio vardai buvo suteikti 16 540 žmonėms. 
   2019 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis Teisuolių sąraše yra 915 Lietuvos piliečių. Pagal šalies gyventojų skaičių tai – antra didžiausia žydų gelbėtojų šalis pasaulyje. Pirmoji šiuo vardu apdovanota lietuvė VU bibliotekininkė Ona Šimaitė.
Konferencija skirta Žemės dienai
Mokiniai ne tik mokosi iš vadovėlių – jie aktyviai tyrinėja, atranda ir dalinasi savo žiniomis su kitais. Tą puikiai įrodė 4c klasės mokinė Tėja, dalyvavusi Respublikinėje gamtamokslinėje konferencijoje „Vanduo. Tyrinėju, atrandu ir dalinuosi“, vykusioje Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje.
Konferencijoje susirinkę mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų pristatė įdomius ir kūrybiškus pranešimus apie vandens svarbą mūsų gyvenime. Jie nagrinėjo, kokia yra vandens „supergalia“, aiškino, kuo vanduo svarbus dirvožemiui bei demonstravo, kaip vandens pagalba galima kurti net muziką. Tai buvo puiki proga ne tik pasidalinti žiniomis, bet ir pasisemti naujų idėjų. 
Tėja savo pranešime gilinosi į Lietuvos vandenis. Ji papasakojo apie giliausią šalies ežerą – Tauragno ežerą, pristatė Kuršių marias bei Baltijos jūrą. Mokinė ne tik pateikė įdomių faktų, bet ir atkreipė dėmesį į svarbią problemą – vandens taršą. Ji paaiškino, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie Lietuvos vandens telkinių saugojimo: atsakingai rūšiuodami atliekas, mažindami plastiko naudojimą ir saugodami gamtą.
 Dalyvavimas tokioje konferencijoje – tai neįkainojama patirtis, skatinanti smalsumą, pasitikėjimą savimi ir domėjimąsi gamtos mokslais. 
Moksleivių Dainų šventei artėjant!
          Mūsų progimnazijos 5A, 5B, 5C ir 6A klasių mokinės ruošiasi 2026 m. Dainų šventei!
                                           Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla kartu su muzikos mokykla                                                           „Ugnelė“ ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras ruošia Jungtinį Lietuvos 
                                           vaikų chorą 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei – didžiausiam 
                                           šalies kultūriniam renginiui.
                                            Mūsų mokyklai atstovauja 18 mergaičių, kurios jau nuo lapkričio mėnesio
                                       aktyviai ruošiasi šiam ypatingam įvykiui. Kartą per mėnesį jos vyksta į bendras repeticijas, kur susitinka mokiniai iš visos Lietuvos ir kartu mokosi net 6 kūrinius. Repeticijos mergaitėms reiškia labai daug – nors jos trunka nuo pat ryto iki vakaro, mergaitės kupinos energijos, motyvacijos ir didelio noro dainuoti. 
   Pasiruošimą vainikuos ypatingas pasirodymas – 2026 m. liepos 6 d. Vingio parko estradoje kartu su chorais iš visos Lietuvos. 
  Repeticijas veda dirigentė Gražina Gumuliauskienė, o  mokines repeticijose lydi muzikos mokytoja Liveta Kovger.
Didžiuojamės mergaičių darbu, atkaklumu ir meile muzikai!
Kovo 14-oji – tarptautinė skaičiaus PI (3,14) diena
PI diena pasaulyje minima kiekvienų metų kovo 14-ąją, nes ši
data (3-14) atitinka pirmuosius PI skaičiaus skaitmenis – 3,14.
Įdomu tai, kad kovo 14-oji yra ir Alberto Einsteino gimtadienis,
todėl Pi diena yra ne tik matematikos, bet ir mokslo pažangos
simbolis.
Šiemet mūsų 2a klasės mokinys Jokūbas S. dalyvavo Vilniaus
miesto pradinių klasių mokinių konkurse ,,Misija-3,14“ ir laimėjo
III-ą vietą. Jokūbas išmoko atmintinai ir teisingai užrašė 181
skaitmenį po kablelio.
Sveikiname Jokūbą ir kviečiame kasmetinėje Vilniaus ,,Spindulio“
progimnazijos mokinių konferencijoje ,,Mano sėkmė“ pasidalinti
savo mintinio įsiminimo strategijomis.