Sužinojome, kad netoli Vilniaus, Cijonuose gyvena Laimės
paukštė. Pasitarę su tėveliais ar jie išleistų, nutarėme nuvykti
ir ją surasti.
Kol žemėlapyje ieškojome tos vietos, padarėme gražių
darbelių, kad galėtume nuvežti ir Laimės paukštei padovanoti.
Žemėlapyje atradome, kad Paukštė gyvena vaizdingame
Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pradėjome ruoštis kelionei.
Kad būtų daug linksmiau, keliauti pakvietėme draugus iš
kitos klasės.
Nuvykę pirmiausia pasisveikinome su labai linksma Teta
Pelėda, kuri pakvietė pasigaminti pusryčius ant laužo.
Pusryčiai vadinosi „piratakis “. Papusryčiavę keliavome
marginti kiaušinių. Juos marginome vašku, žolelėmis,
skutinėdami. Gėrėme šeimininkės išvirtą žolelių arbatą,
vaišinomės pečiuje keptais sausainiais. Sužinojome apie
mūsų krašto Velykų tradicijas, kiaušinių marginimo būdus.
Numarginus kiaušinius, aplankėme ūkį, kuriame pamatėme
daugiau paukščių nei kada nors esame matę ir išgirdome daugiau jų balsų nei kada nors esame
girdėję, sužinojome daug įdomybių apie paukščius.
Ūkyje galėjome pamaitinti alpakas, keturagius avinus bei paglostyti asiliuką. Pasidžiaugėme naktį
gimusiais dviem ožiukais.
Išvykdami padovanojome keletą savo darbelių šeimininkei. Linksmai atsisveikinę, pažadėjome grįžti
per Kalėdas. Namo kelionė neprailgo.
Grįžome pilni gerų emocijų ir įspūdžių.
Kitą dieną aprašėme savo įspūdžius iš šios nuostabios išvykos.