Mokinių ir tėvelių dėmesiui – informacija dėl šalčio!
jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai,
esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. 
Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija  skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje www.spindulioprogimnazija.lt  ir el. dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.      
Gerbiami tėveliai ir mokiniai!
Kadangi žiema ir šaltis kaip reikiant įsismagino, primename:
Istorijos konkursas „Kengūra 2018“
Istorijos konkursas 
„KENGŪRA 2018“
vyks 2018 m. vasario 27 d. (antradienį)
9.50 val. 206 kabinete.
  Dalyvių sąrašas prisegamas.
Konkursas “Lietuvos istorijos žinovas”
Nacionalinio konkurso
 „Lietuvos istorijos žinovas“ 
I etapas vyks 
2018 m. vasario 28 d. (trečiadienį)
8.55 val.  204 kabinete.
    Dalyvių sąrašas prisegamas.
Užimtos pertraukos: pasiruošimas projektui “Lietuvos valstybės šimtmetis”
   3 B klasės mokiniai ilgai ir kantriai ruošėsi valstybės 100-mečio minėjimui mokykloje ir mieste. Visos pertraukos buvo suplanuotos ir užimtos ne žaidimais, o pasiruošimo darbais.
   Mokiniai  grupėmis rinko medžiagą apie žymius Lietuvos tarpukario žmones V. Kudirką, J. Basanavičių, S. Darių ir S. Girėną.
   Klasėje gaminome papuošimus su tautine simbolika: iš trispalvių juostų rišome kaspinus ir juos pritvirtindavome prie segtukų, kad galima būtų įsegti į drabužius.
  Klasę, koridorių papuošėme trispalviais vėjo malūnėliais. Pertraukų metu surišome 157 trispalvius kaspinus, kuriuos kabinome ant mokyklos tvoros.
    Lietuvos 100-mečio paminėjimui pasiruošėme puikiai!
Senieji leidiniai Šimtmečio dieną mokykloje
 Nubudom kalbos geležy. 
 Prašvitom raides pažinę. 
 Ir perskaitėm šitaip: „Graži 
 Tu, mano brangi tėvyne!“ 
                          Justinas Marcinkevičius 
      Knygnešių atnešta, slapta pasidalinta knyga buvo brangesnė už duoną. Sovietų priespaudoj slapčia išplatinta A.  Šapokos istorija buvo kardas ir skydas.     
     Kokie žinių perteikimo prietaisai bebūtų išrasti, bet prisilietimas prie knygos ranka, akimis ir širdimi ilgai dar bus sielai atgaiva ir džiaugsmas. Ačiū už gražiausią dovaną – iš savo lentynų atneštas, senelių ir prosenelių išsaugotas ir patiems mielas knygas, kurias paskolinote mokykloje vykusiai parodai „Tarpukario Lietuvos leidiniai“. Su malonumu vartėme, skaitėme, stebėjomės ir džiaugėmės rankose laikydami tokias vertybes.  Parodoje apsilankė visi progimnazijos mokiniai!    
    Dėkojame šiems mokinių tėvams: Ramunei Meškienei, Virginijai Sazanskytei, Andriui Kvakšiui, Konstantinui Černych, Gintarui Rapnikui, Gabijai Kalvelytei-Silienei, vokiečių kalbos mokytojai Vandai Gustainienei,  o ypač Nomedai Juknevičienei, kuri parodai paskolino net 49 knygas ir knygeles.
Meilė motinai ir tėvynei arba Šv. Valentino diena kitaip
    Siūlome ir jums paskaityti ištraukas iš Šatrijos Raganos raštų apie meilę motinai ir tėvynei:
Kiekvienas žmogus turi motiną. Kiekvienas taipogi žino, kaip nesuskaitomai daug padaro ji savo vaikams: ji davė mums gyvastį, išpenėjo, išaugino; kol buvome silpni ir maži, nešiojo mus ant rankų; susirgus mums, nemiegojo per naktis prie mūsų lopšio; kol buvome kvailūs ir neišmanėliai, globėjo mus, saugodama nuo pikto; paaugus mums, mokino ir apsakinėjo apie Dievą. Bet apart tos motinos,  žmogus turi dar antrąją – tai žemė, kurioje užgimėme mes ir mūsų tėvai, yra tai – Tėvynė. Nuo tėvynės, kaip nuo motinos, turime viską: ir peną, ir apdarą, ir gyvenimus. Valgome duoną, išaugusią jos plačiuose laukuose; geriame vandenį, tekantį jos upelėse ir šaltiniuose; dėvime marškinius iš linų, kuriuos taipogi išaugino ta mūsų žemelė. 
    Jeigu tėvynė yra mūsų motina, tai suprantamas daiktas, jog turime ją kaip motiną mylėti. 
                                                           Ištraukos iš Šatrijos Ragana, Raštai, t. 3. Vilnius: Margi raštai, 2008.
 Vasario 14 d. 3 B klasėje prasidėjo neįprastai. Vaikai puošėsi širdelės formos akiniais, skaitėme Šatrijos Raganos “Pasikalbėjimus” apie meilę motinai ir tėvynei ir daug kalbėjome apie meilę.
Ką mylime? Kodėl mylime? Kaip mylime? Kaip parodome savo meilę?
Mokiniai diskutavo, dalinosi patirtimis ir savo asmeniniais išgyvenimais. Rašė savo mintis sąsiuviniuose, o mylimiausiam žmogui gamino širdeles.
Kelios mokinių mintys apie meilę: 
 Myliu savo nuostabią, gražuolę, nepakartojamą, darbščią mamą, kuri rūpinasi, myli mane labiau už viską pasaulyje. 
   Myliu mamą, tėtį ir tėvynę, nes čia gimiau ir kalbu lietuviškai.
   Myliu tėvynę, nes esu lietuvis ir čia gyvenu visą savo gyvenimą.
   Myliu mamą, nes ji darbšti, visada gamina man pietus, rūpinasi manimi.
    Myliu savo šeimą ir tėvynę, ir man čia gera gyventi.
Tęsiasi ketvirtokų kelionė į penktą klasę…
Vykdant mokyklos projektą ,,Kelionė į penktą
klasę”, vasario 12 d. per pirmą pamoką biologijos
kabinete apsilankė 4B klasės mokiniai su mokytoja
Jūrate Mineikiene.
Biologijos mokytoja metodininkė Marytė
Papinigienė būsimus penktokus supažindino su
Žemės kilme, mokiniai stebėjo vulkano išsiveržimą,
sužinojo, kodėl ląstelės traukia viena kitą, stebėjo
ląsteles pro mikroskopą. Žiūrėdami Robotuko filmą,
pakartojo skeleto ir virškinimo sistemos sandarą bei atliko praktines užduotis: vieni magnetinėje
lentoje dėliojo žmogaus skeletą, kiti – virškinimo sistemos modelį. Ketvirtokai teisingai atsakė į
klausimus apie pilnavertę mitybą ir visi gavo belgiško šokolado.
Mokinius maloniai nustebino nematomas užrašas, kuris atsirado pamokos pabaigoje, kai
mokytojai papurškus purkštuku, ant lentos išryškėjo raidės – SĖKMĖS PENKTOJE KLASĖJE .
Netradicinės pamokos
2018 m. vasario 15 d. Vilniaus “Spindulio”progimnazijoje vyko pamokos,
skirtos paminėti ne vieną datą, Vasario 16- ąją, o ir šimto metų Lietuvos
sėkmės istoriją, kurią kūrėme visi. Mokyklos teritoriją apjuosėme
trispalviais kaspinais. Mokiniai mokyklos uniformas papuošė tautinėmis
juostelėmis, pakilia nuotaika pradėjome dieną.
Pamokos prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. Mokyklos pirmojo ir
antrojo aukštų erdvėse , susipažinome su Lietuvos miestų ir miestelių
herbais, apsilankėme 7-8 klasių mokinių “Stogastulpių” parodoje.
Apžiūrėjome priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvelių darbų
parodą”Lietuvos architektūra”.
Lankėmės tarpukario leidinių parodoje. O klasėje pasakojau, kaip ir ko
mokėsi mokiniai prieš šimtą metų, kaip atrodė tuometinės mokyklos,
kokie buvo to meto mokiniai ir jiems keliami reikalavimai. Su dideliu
susidomėjimu antrokai klausėsi Ryčio Daukanto knygos skaitymo
“Barzdota varna” , t. y. Jono
Basanavičiaus biografijos faktų,
nuo gimimo iki laidotuvių.
Supažindinau su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais.
Į suolus susėdom po tris ir rašėm, vilgydami plunksnas į
rašalines, Vytės Nemunėlio eilėraštį”Myliu aš Tėvynę”.
Dailės pamokoje sukūrėme bendrą plakatą “Aš švenčiu
Vasario 16-ąją”.
Po pamokų, skirtų Lietuvos šimtmečiui, ėjome į aktų salę,
kur stebėjome ir klausėmės Karoliniškių muzikos mokyklos
pučiamųjų orkestro atliekamo koncerto.
Tarpukario matematikos pamokos
   Vasario 14-15 dienomis 5b, 6a, 7a ir 8a klasių mokiniai dalyvavo tarpukario matematikos pamokose. 
     Pirmiausiai mokiniai buvo supažindinti su Lietuvos tarpukario švietimo sistema, mokykla, klasės interjeru. Po diskusijos vyko skaičiavimo pamoka. Mokiniams buvo parodyti mediniai (senoviniai) skaitytuvai, kitaip dar vadinami „skaitliukai“. Bet dauguma mokinių net nebuvo matę anksčiau,  pavadinimą pasakyti galėjo tik keletas mokinių, du mokiniai yra anksčiau juos naudoję. Taigi, visi noriai susipažino su naudojimosi taisyklėmis,  norėjo juos išbandyti. Dirbdami poromis atliko sudėties veiksmus, nuolat tikslindavosi, ar teisingai suskaičiavo. 
    Šios pamokos mokiniams leido pasukti laiko mašiną 100 metų atgal ir suprasti, kad loginis mąstymas tai nėra mygtuko paspaudimas.
Šventinė eisena „Lietuvos valstybės keliu“
Susirinkome Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų
vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros,
kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – ėjome kartu pro Signatarų namus,
Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo,
prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Ėjome keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.