Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima. Šiupinys- senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai. 

 Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli. 

Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai. Svarbiausia Užgavėnių karnavale – pamėklė Morė. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau ir skandinti) – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną. 

                                                                           Šaltinis : Buračas B. „Lietuvos kaimo papročiai“ 1993 

       

      Šiandien po pamokų Karolis pasakė, kad tai buvo nuostabiausia jo diena mokykloje. Mes šiandien ne tik mokėmės, bet labai linksmai, skaniai ir garsiai atšventėme UŽGAVĖNES. 

Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai.

           3 B klasės mokiniai kartus su auklėtoja Raimonda ruošdamiesi Lietuvos 100-mečio minėjimui rinko medžiagą apie iškilias Lietuvos asmenybes.          

           Rudenį Vilniaus dienos ekskursijos metu aplankę Kudirkos paminklą susidomėjo šiuo Lietuvai svarbiu asmeniu. Po ilgų diskusijų klasėje apie tai, kaip svarbu žinoti savo krašto istoriją, pažinti žmones prisidėjusius prie Lietuvos laisvės, pažinti žmones garsinusius Lietuvą mokiniai nusprendė rinkti medžiagą ir paruošė labai įdomius, informatyvius projektus, supažindinančius su V. Kudirka, J. Basanavičiumi, Dariumi ir Girėnu.          

           Kviečiame visus apsilankyti pas mus, 106 kab., ir daugiau sužinoti apie šias Lietuvai svarbias asmenybes. Pateiksime kelis faktus iš mūsų projektinių darbų:           

          Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose. 1883 m. išėjo pirmasis „Aušros“ numeris, sukrėtęs V. Kudirką. Kaip jis pats vėliau kalbėjo, perskaitęs laikraščio pirmąjį numerį pasijuto lietuviu esąs. Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto. V. Kavolio nuomone, kalėjimas tapo savotiška provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią. Po kalėjimo jis pradėjo kovoti su caro priespauda. 1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą. 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių studentų patriotinę draugiją „Lietuva“. 1889 m. su draugais išleido „Varpo“ žurnalo pirmąjį numerį. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje. Nuo 1890 m. greta „Varpo“ V. Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas, nors tuo metu jo sveikatos būklė buvo sunkiausia. 1890–1894 m. V. Kudirka dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu jis jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova. Nuo 1895 m. gyveno Naumiestyje (Šakių raj.). Nuolat žandarų persekiojamas, užsiėmė tautine-patriotine veikla. Čia V. Kudirka parašė „Tautiška giesmę“ su savo komponuotomis gaidomis, kuri buvo išspausdinta 1898 m. rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo“ numeryje. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 m. V. Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 16 d. 

 Šaltinis: Kudirka Vincas // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1958. – T. XIII. – P. 278–285.   

            Jonas Basanavičius  (gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime) Lietuvos istorijoje pramintas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo credo gali atspindėti citata: „nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių tauta turi tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.                 

 1913 m. J. Basanavičius kartu su Valstybės tarybos nariu M. Yču išvyko į Ameriką rinkti aukų Lietuvių mokslo draugijos ir Dailės draugijos namams statyti.                

 Pirmąjį pasaulinį karą ir pokarį J. Basanavičius praleido Vilniuje, rinkdamas medžiagą apie vokiečių okupacinį laikotarpį. 1917 m. pirmininkavo Lietuvių konferencijai, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. Jo laikinai pirmininkaujama Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 

                                                                            Šaltinis: http://www3.lrs.lt/seimu_istorija.htm 

             Steponas Darius ir Stasys Girėnas Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su “Lituanicos” lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.          Lituanica – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, o iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu 

                                                                                                                                       Šaltinis: www.xxiamzius.lt