4B klasės mokiniai istorijos kabinete taip pat mokėsi apie senovės Romą (mok. V. Mozurienė), senovės Graikiją (mok. N. Vaitiekūnienė), Europos viduramžius (mok. N. Vaitiekūnienė), pramonės perversmą (mok. N. Vaitiekūnienė), diskutavo, nagrinėjo žemėlapius, mokėsi dirbti su istoriniais šaltiniais. Ne vienas ketvirtokas jau pagalvojo ir apie pavasarinę mokinių konferenciją, kurioje norėtų  skaityti pranešimą, pavyzdžiui, iš pramonės perversmo temos “Telefono išradimo istorija: nuo senovinio iki išmaniojo” arba “Naujausi Egipto archeologų atradimai”, arba “Olimpinės žaidynės”. Tikiuosi, kad mokinių norai iki pavasario neišblės :)

       Ketvirtokų atsiliepimai apie istorijos pamokas:

“Sužinojau, kad Egipte viena piramidė skirta tik vienam faraonui” (Beatričė)

“Labai patiko mokytis istorijos kabinete, nes tai nauja atmosfera” (Neda)

“Mokinių konferencijoje pristatysiu pramonės perversmą” (Akvilė)

“Labai patiko pamokos, nes pasijaučiau tose istorijose” (Urtė)

“Patiko Romos istorija, nes jie turėjo ir respubliką, ir imperiją” (Matas).

   Projektas “Kelionė į penktą klasę” šiais mokslo metais pakrypo kiek kita linkme nei įprastai. Projektas tęsiamas jau penkiolika metų, kuomet 4-ųjų klasių mokiniai supažindinami su dalykine sistema, kabinetais, mokytojais, jiems pravedamos pažintinės pamokos, ekskursijos. 

   Vienas iš įdomesnių mokomųjų dalykų pradiniame ugdyme yra pasaulio pažinimas. Populiariai kalbant, tai mokslas, kuriame telpa visko po truputį. Mokiniai gilina žinias ir gebėjimus apie mus supantį pasaulį, gyvąją ir negyvąją gamtą, žmogaus sveikatą, gyvenamąją aplinką, jos kaitą, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Pasaulio pažinimo pamokose rasime fizikos, biologijos, gamtos ir geografijos mokslų temų. Mažiau kaip penktadalis šio dalyko pamokų skirta istorijai – Lietuvos ir pasaulio.  Dalykų mokytojų įsitraukimas į pradinį ugdymą, bendradarbiavimas su pradinių klasių mokytojais, dalinimasis patirtimi gerina ugdymo kokybę, plečia tiek mokinių, tiek mokytojų žinias bei akiratį. 

     Siekiant paįvairinti pamokas, lavinti kritinį mąstymą, formuoti mokinių visuminį pasaulio suvokimą, padėti geriau įsisavinti pasaulio pažinimo kursą, kai kurias istorines temas 4-oje klasėje  vedė istorijos mokytojos. Ugdyme labai svarbi  edukacinė aplinka, tad ketvirtokams  pamokos istorijos kabinete ne tik sukuria kūrybišką atmosferą, bet ir lavina  vaizduotę, gausa bei tinkamai parinktos  mokymo priemonės leidžia greičiau sudominti mokinius, atrinkti reikalingą informaciją.

    I pusmetyje 4A klasės mokiniams buvo pravestos 5 istorijos pamokas: “Senovės Egiptas”, “Senovės Graikija”, “Senovės Roma”, “Pramonės perversmas” (pamokas vedė istorijos mokytoja metodininkė V. Mozurienė). Temos labai plačios, įdomios. Tad reikėjo  atsakingai ir suprantamai pradinukams parinkti mokomąją medžiagą, sužadinant jų žingeidumą ir susidomėjimą istorija. Svarbu  dėstomą temą susieti su dabartimi, šiandienos problemomis,  rasti bei parodyti ryšį  su Lietuva. Mokomoji vaizdinė medžiaga (visas ciklas istorinių temų pasaulio pažinimo pamokoms) sukurtas specialiai tik mūsų ketvirtokams parengtose skaidrėse (aut. V. Mozurienė). Mokiniai karštai diskutavo, lygino, dalinosi savo patirtimi ir žiniomis. Ieškodami priežasčių, kodėl žlugo Romos imperija, ketvirtokai nurodė ir mus kamuojančias panašias problemas – korupciją, pažadų nevykdymą. Stengiausi vaikams parodyti, kad istorija ne tik karai, karvedžiai ar politika, bet tai ir kultūra, menas, muzika. Todėl kalbėdami apie Graikiją nagrinėjome architektūrą, pamokos pabaigoje mokėmės sirtakio žingsnelių, baigdami pasakojimą apie pramonės perversmą susikaupę klausėmės L. van Bethoveno muzikos.  Atskirą pamoką skyrėme  žemėlapių nagrinėjimui. Vaikai susidomėję analizavo Egipto, Graikijos, Romos imperijos žemėlapius. Sunkiausia (o gal ir įdomiausia) buvo, kai šias valstybes reikėjo patiems pažymėti kontūriniame žemėlapyje. Nors ir nelengva buvo gaudytis linijų ir ženklų  labirinte, vaikai iš pamokų išeidavo spindinčiomis akimis.