Renginiai
2026 m. birželio 12 d. / Sonata Pušinskienė
Birželio
10 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyko aštuntokų išleistuvės. Šventėje skambėjo
dainos, padėkos žodžiai, juokas ir nuoširdūs sveikinimai.
Atsisveikindami
su mokykla, aštuntokai dėkojo mokytojams už kantrybę, rūpestį, supratingumą, o
savo palinkėjimus mokyklai ir mokytojams užrašė ranka.
„Noriu
nuoširdžiai padėkoti už visas patirtis, nuotykius, kurie lydėjo mane visus
mokslo metus. Kiekviena diena mokykloje paliko savitą pėdsaką“ (Vanesa).
„Ši
mokykla išmokė mane daugybės dalykų, tačiau svarbiausios pamokos buvo ne
vadovėliuose. Čia išmokau pasitikėti savimi, nebijoti klysti, priimti iššūkius,
vertinti draugystę (Julija).
„Nuoširdžiai
dėkoju visiems už kartu praleistus metus šioje mokykloje. Šis laikas padovanojo
man daugybę vertingų patirčių ir žinių. Mokyklai linkiu augti, tobulėti ir išlikti
ta vieta, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi laukiamas, svarbus ir mylimas“
(Emilija).
„Šiandien
užveriant mokyklos duris, truputį liūdna, tačiau ir smalsu, kas laukia toliau. Mokyklai
linkiu augti, klestėti ir įkvėpti naujas kartas“ (Miglė)
„Šioje
mokykloje jaučiausi kur kas geriau nei ankstesnėje. Čia vyrauja drausmė, tvarka
ir aiškūs tarpusavio susitarimai. Nors judesio ir šurmulio čia daugiau, tačiau
tai netrukdė man mokytis ir augti. Mokyklai linkiu sėkmės, motyvuotų mokinių, naujų
projektų (Domantas).
„Dėkoju
mokytojams už meilę, supratingumą ir šilumą. Jūs mokėte ne tik spręsti
uždavinius, taikyti formules, atlikti bandymus chemijos pamokose, bet ir
išgirsdavote, apkabindavote, kai to labai reikėdavo. Esu dėkinga už jūsų
kantrybę ir palaikymą“ (Gabija).
„Tariu
ačiū visiems mokytojams už kantrybę, palaikymą, griežtesnį žodį, kai to
reikėdavo. Linkiu mokyklai išlikti gyvai, jaukiai ir bendruomeniškai“ (Rusnė).
„Atsisveikinti
su „Spindulio“ progimnazija nėra lengva. Dėkoju mokytojams už tikėjimą manimi,
palaikymą bei meilę, kurią jaučiau nuolatos“ (Augustė).
Klasių veikla
2026 m. birželio 11 d. / Kristina Povilavičienė
Sako, kad tikra draugystė atstumų nebijo, o kai po ilgų laukimo mėnesių
pavyksta susitikti gyvai – emocijos liejasi per kraštus. Tuo įsitikino mūsų
mokyklos 3 c klasės mokiniai, kurie neseniai išsiruošė į ypatingą kelionę. Jie
vyko į svečius pas Šilutės „Žibų“ pradinės mokyklos 3A klasės mokinius. Ši
draugystė užgimė prieš dvejus metus – visą šį laiką vaikai reguliariai rašė
vieni kitiems laiškus, dalinosi džiaugsmais bei kasdienybe. Pagaliau atėjo
diena, kai popieriniuose laiškuose mirgėję vardai tapo gyvais, besišypsančiais
veidais, o pati išvyka virto nepamirštama edukacine kelione po unikalų Pamario
kraštą.
Atvykusius svečius Šilutės „Žibų“
pradinukai pasitiko itin svetingai. Mūsų trečiokai apsilankė savo draugų
klasėje ir kartu sėdo į tuos pačius suolus bendros pamokos metu. Šilutiškiai
buvo paruošę įdomų pristatymą apie savo gimtąjį miestą, jo istoriją ir
išskirtinę gamtą. Kad ši diena liktų atmintyje ilgam, klasės apsikeitė
simbolinėmis dovanomis – kamuoliais, ant kurių kiekvienas vaikas užrašė savo
vardą. Kultūrinę programą mokykloje vainikavo vyresniųjų draugų staigmena –
Šilutės „Žibų“ mokyklos ketvirtokai svečiams parodė nuotaikingą spektaklį
„Karaliaus drabužiai“. Vis dėlto, pati laukiamiausia
dienos dalis vaikų laukė vakare. Visa didelė abiejų mokyklų draugų kompanija
susirinko sodyboje, kur prasidėjo tikrosios linksmybės. Čia vaikai azartiškai
žaidė kvadratą bei kitus judriuosius žaidimus, bėgiojo gryname ore, vaišinosi
kvepiančiomis picomis ir tiesiog bendravo. Vakaro metu vaikai jautėsi taip
laisvai, tarsi matytųsi kiekvieną dieną – gyvas ryšys visiškai ištrynė dvejus
metus trukusį atstumą.
Išvykos metu 3 c klasės mokiniai pamatė pačius
gražiausius Pamario gamtos kampelius. Vaikai apsilankė Ventės rago paukščių žiedavimo stotyje, kur dalyvavo
edukacinėje ekskursijoje. Čia jie savo akimis išvydo didžiąsias paukščių
gaudykles ir stebėjo magišką procesą – kaip specialistai žieduoja sugautus
sparnuočius. Ornitologo pasakojimai apie paukščių migracijos kelius ir jų
kelionių ištisus tūkstančius kilometrų paslaptis tiesiog pakerėjo mažuosius
klausytojus.
Kitą
išvykos dieną mokiniai tęsė
pažintį su Šilutės miestu ir apsilankė garsiajame Hugo Šojaus muziejuje. Čia
vaikai dalyvavo edukacijoje „Lietuvininkų
buitis ir drabužiai“. Trečiokai sužinojo, kuo išskirtinis buvo šio krašto
žmonių gyvenimo būdas, kaip jie rengėsi, kokias tradicijas puoselėjo ir net
turėjo progą iš arti apžiūrėti bei palyginti unikalius Mažosios Lietuvos
tautinius kostiumus su kitų regionų apranga.
Toliau kelias vedė į Kintų Vydūno
kultūros centrą. Jame mokiniai pasinėrė į edukaciją „Žuvininkai ir žuvys“. Trečiokai susipažino su Kuršių
marių žvejybos amato ypatybėmis, sužinojo, kokios žuvų rūšys gyvena vietos
vandenyse, kaip senovėje žvejai suprasdavo gamtos ženklus ir kokius įrankius
naudojo kasdieniam darbui. Atminimui patys sau nuspalvino simbolinį šio krašto
magnetuką – žuvytę.
Pažintinę kelionės dalį vainikavo
nepamirštamas nuotykis – mokiniai atvyko į Lietuvos Venecija vadinamą Mingės kaimą.
Iš čia jie laivu „Minija“
išplaukė į įspūdingą pasiplaukiojimą po Nemuno deltą. Vandens kelio ramybė,
nendrynų platybės ir virš galvų skraidantys vandens paukščiai leido vaikams
pajusti tikrąją šio krašto dvasią.
Ši kelionė įrodė, kad tradicinis
laiškų rašymas šiais technologijų laikais turi magišką galią sujungti žmones, o
gyvos pamokos gamtoje bei muziejuose palieka giliausius pėdsakus. Trečiokai
namo grįžo pilni pačių geriausių emocijų, praturtinę istorijos, geografijos ir
biologijos žinių bagažą.
Nuoširdžiai dėkojame Šilutės „Žibų“ pradinės mokyklos
bendruomenei už nuostabų ir tokį šiltą priėmimą. Kitais metais tikimės sulaukti Šilutės draugų Vilniuje ir parodyti jiems tikrą sostinės grožį.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2026 m. birželio 11 d. / Daiva Petraitienė
Mokslo metų pabaigoje 1c klasės mokiniai dalyvavo pažintinėse veiklose, kurių metu turėjo
galimybę iš arčiau susipažinti su įvairiomis profesijomis ir jų svarba kasdieniame gyvenime.
Pažintis su profesijomis prasidėjo įdomiu užsiėmimu „Minibioklasė“. Į mokyklą atvykusios dviejų
mokinių mamos supažindino vaikus su mokslininko profesija. Pirmokai sužinojo, kuo užsiima
mokslininkai, kokius tyrimus atlieka ir kodėl jų darbas yra svarbus. Didžiausią susidomėjimą sukėlė
praktinė veikla – mokiniai patys atliko bandymus ir tyrimus, stebėjo jų rezultatus bei pasijuto tikrais
mažaisiais mokslininkais.
Išvykos į Policijos komisariatą metu pirmokai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su policininko
profesija. Pareigūnai papasakojo apie savo kasdienį darbą, pagrindines pareigas ir atsakomybę
rūpinantis žmonių saugumu. Vaikai sužinojo, kad policininkai ne tik saugo viešąją tvarką, padeda
nelaimės ištiktiems žmonėms, ieško dingusių asmenų, bet ir rūpinasi eismo saugumu. Mokiniai
apžiūrėjo policijos naudojamą įrangą, uždavė daug klausimų ir sužinojo, kokių savybių reikia žmogui,
norinčiam pasirinkti šią profesiją – drąsos, atsakingumo, sąžiningumo ir noro padėti kitiems.
Lankydamiesi Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pirmokai susipažino su ugniagesio gelbėtojo
profesija. Vaikai sužinojo, kad ugniagesiai ne tik gesina gaisrus, bet ir skuba į pagalbą įvairių
nelaimių metu – gelbsti žmones iš avarijų, padeda stichinių nelaimių atvejais, ieško pasiklydusių
asmenų. Mokiniai apžiūrėjo specialiąją gelbėjimo techniką, ugniagesių aprangą ir įrangą, reikalingą
sudėtingoms gelbėjimo operacijoms. Pareigūnai papasakojo apie savo darbo kasdienybę, fizinį
pasirengimą ir komandinio darbo svarbą.
Ne mažiau įdomi buvo išvyka į alpakų ūkį. Čia vaikai ne tik bendravo su draugiškais gyvūnais, juos
maitino, bet ir susipažino su ūkininko darbu, sužinojo, kaip prižiūrimos alpakos ir kokios
atsakomybės reikalauja gyvulininkystė.
Pažintys su įvairiomis profesijomis pirmokams suteikė ne tik naujų žinių, bet ir įkvėpė svajoti apie
savo ateities kelią. Vaikai įsitikino, kad kiekviena profesija yra svarbi, reikalinga visuomenei ir
reikalauja atsakomybės, žinių bei atsidavimo. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šių prasmingų
veiklų ir padėjo mokiniams pažinti profesijų pasaulį.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2026 m. birželio 11 d. / Neringa Kaselytė
Dvi dienos, du miestai, daugybė įspūdžių ir dar daugiau atradimų.
Nuo istorija alsuojančių Estijos Tartu miesto gatvių, eksperimentų
AHHAA mokslo centre iki dešimties rūšių ledų degustacijos Latvijos
Rūjienos miestelyje – ši kelionė tapo puikia pamoka, kaip įvairiai
galima pažinti pasaulį. Kartais tam reikia ne vadovėlio ar sąsiuvinio, o
smalsumo, noro tyrinėti ir drąsos išbandyti naujus dalykus.
Pirmoji kelionės stotelė buvo Tartu AHHAA mokslo centras.
Šiuolaikinėje mokykloje vis dažniau kalbame apie patyriminį
mokymąsi. Jis yra viena svarbiausių sąlygų, kad mokymasis taptų
prasmingas. Būtent AHHAA centre mokslas neturi stiklinių vitrinų ar
užrašų „Nelieskite“. Priešingai – čia visur kviečiama bandyti ir atrasti.
Mokiniai, įveikdami aukščio baimę, mynė aukštai pakeltą dviratį,
išbandė savo reakcijos greitį, tyrinėjo optines iliuzijas, stebėjo gamtos
reiškinius ir technologijų galimybes.
Vėliau, susipažindami su Tartu senamiesčiu, septintokai galėjo įsitikinti, kaip istorija ir šiuolaikinis
gyvenimas susipina vienoje erdvėje, o kultūros paveldas tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.
Ne mažiau įsimintinas buvo apsilankymas „Rūjienas Saldējums“ ledų gamykloje. Edukacijos metu
mokiniai susipažino su ledų gamybos procesu, sužinojo, kokių profesijų
atstovai dirba maisto pramonėje ir kiek kruopštumo reikia siekiant
užtikrinti produkto kokybę. Žinoma, daugiausia emocijų sukėlė
degustacija. Mokiniai ragavo net dešimties rūšių ledus – nuo gaivaus
rabarbarų skonio iki mėtų ir šokolado derinio. Kokį kiekį ledų žmogus
galėtų suvalgyti vienu ypu? Vis dėlto, kad ir kiek akys norėjo, įveikti
viso atnešto kiekio nepavyko.
Tokios išvykos vertė matuojama ne kilometrais ir ne nuotraukų
skaičiumi telefone. Ji slypi mokinių akyse, kai jie pamato, kad fizikos
formulės gali virsti eksperimentu, istorijos faktai – miesto pasakojimu,
o kasdienis ledų puodelis – sudėtingu gamybos procesu.
Būtent tokiose situacijose mokymasis tampa prasmingas. Mokiniai ne
tik išgirsta ar perskaito informaciją, bet ir patiria ją patys. Todėl žinios
įgauna kontekstą, o nauji atradimai išlieka atmintyje gerokai ilgiau.
Nuotraukų galerija
["Visi už vieną, vienas už visus"]
2026 m. birželio 10 d. / Sonata Pušinskienė
Antrus
metus iš eilės 6b klasė tapo pažangiausios klasės projekto „Visi už
vieną, vienas už visus“ nugalėtoja ir leidosi drauge į edukacinę išvyką su garbingą
antrąją vietą iškovojusia 6c klase, vadovaujama Jolitos Andriškevičiūtės-Raišienės.
Šis įvertinimas abiem klasėms skirtas už pažangumą, mokinio elgesio taisyklių
laikymąsi, uniformų dėvėjimą, gerą lankomumą, aktyvų dalyvavimą konkursuose ir olimpiadose.
Birželio
8d. pažintinės kelionės maršrutas vedė šeštokus į legendomis ir padavimais
apipintą Panemunės kraštą, istorijomis pagarsėjusią Lietuvos vietovę, kur didingos pilys, senieji
piliakalniai leido mokiniams nusikelti į kunigaikščių laikus.
Pažintis
su Panemunės kraštu prasidėjo Vilkijoje, dažnai vadinamu mažąja Šveicarija. Miestelis
mokinius sužavėjo savo kalvotu reljefu, siauromis gatvelėmis, išskirtine
architektūra. Kelionės gidė Nijolė padėjo mokiniams geriau pažinti šio krašto
istoriją. Šeštokai sužinojo, kad XV
amžiuje Vilkija buvo ne tik svarbus prekybos centras, bet ir pirmoji lietuvių
muitinė prie Nemuno. Pažintį su Vilkija mokiniai užbaigė plaukdami upiniu
motoriniu keltu per Nemuną.
Vėliau
šeštokai kopė į Seredžiaus piliakalnį, dar vadinamą Palemono kalnu, grožėjosi įspūdingais
Nemuno pakrančių vaizdais. Pasiekę Veliuoną, mokiniai aplankė Švč. Mergelės
Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, Vytauto Didžiojo paminklą, senovės baltų
tikėjimą menantį deivės Veliuonos aukurą bei susipažino su senoviniais
papročiais ir ritualais, kuriuos prieš mūšius atlikdavo abi kariaujančios
pusės.
Veliuonos
dvare kelionės dalyviai iškylavo, grožėjosi dvaro aplinka bei džiaugėsi retais
gelsvažiedžiais tulpmedžiais, atvežtais iš Kanados.
Didžiausią
įspūdį mokiniams paliko Raudonės pilis, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje ant
aukšto Nemuno šlaito. Šeštokai aplankė ekspozicijos sales, kopė į 33,5 metro aukščio siekiantį pilies bokštą, grožėjosi
Nemuno slėnio vaizdais pro apžvalgos žiūronus. Vaikščiojo po pilies parką, žavėjosi
kaštonų ir tuopų alėja.
Kelionės
pabaigoje mokiniai aplankė Panemunės pilį – vienintelę Lietuvoje išlikusią
mūrinę pilį, pastatytą Lietuvos kunigaikščio Vytenio. Šiandien ši pilis traukia
lankytojus renginiais, parodomis, koncertais.
Ši
edukacinė išvyka tapo puikia istorijos pamoka po atviru dangumi. Mokiniai aplankė
vietas, kur kadaise klestėjo prekyba, stovėjo gynybinės pilys ir vyko kovos dėl
Lietuvos laisvės. Svarbiausia – mokiniai patyrė daug gerų emocijų, sustiprino
draugystę ir parsivežė gausybę nepamirštamų įspūdžių. Kartais istorija geriausiai
įsimenama ne iš vadovėlių puslapių, o keliaujant ir atrandant ją iš naujo.
Nuotraukų galerija
Priėmimas į mokyklą
2026 m. birželio 10 d. / Rasa Petrikienė
Kviečiame būsimų pirmų klasių mokinių tėvus/globėjus
į informacinį susirinkimą,
kuris vyks
2026 m. birželio 11 d. 17 val. progimnazijos Aktų salėje.
[Vilniaus pažinimo diena]
2026 m. birželio 9 d. / Kristina Povilavičienė
Vilnius – tai ne tik Lietuvos sostinė, bet ir milžiniška klasė po atviru dangumi, kurioje istorijos
puslapiai atgyja, o lietuvių kalbos taisyklės tampa azartišku žaidimu. Tuo įsitikino mūsų mokyklos 3c
klasės mokiniai, kurie neseniai praleido intriguojančią edukacinio pažinimo dieną Vilniaus
senamiestyje.
Edukacinė diena prasidėjo nuo pažinties su viduramžių Vilniaus paslaptimis. Mokiniai leidosi į
istorinę kelionę gynybinės sienos maršrutu, kurią pradėjo nuo buvusių Trakų vartų (dabartinės
Trakų ir Pylimo gatvių sankryžos). Čia moksleiviai sužinojo, kaip XVI a. pradžioje miestas buvo
apjuostas apsaugine siena, turėjusia apsaugoti sostinę nuo priešų antpuolių.
Ekskursiją moksleiviai baigė prie Aušros vartų – vienintelių iki mūsų dienų išlikusių gynybinių
miesto vartų. Ši gyva istorijos pamoka padėjo mokiniams vizualiai suprasti senojo Vilniaus mastelį,
gynybos strategiją ir architektūros raidą.
Antroji edukacinė dienos dalis buvo skirta lietuvių kalbos žinių įtvirtinimui. Mokiniai dalyvavo
„Veiksmažodžių medžioklėje“. Sustoję senamiesčio skveruose ir gatvelėse, mokiniai gavo kūrybines
užduotis – aplinkoje pastebėti, užfiksuoti ir teisingai sugrupuoti įvairius veiksmus. Miestas virto
viena didele užduočių knyga. Šis metodas įrodė, kad gramatika nebūtinai turi būti nuobodi –
veiksmažodžių paieška dinamiškoje miesto aplinkoje virto azartiškomis lenktynėmis, lavinančiomis
pastabumą, komandinį darbą ir kūrybiškumą.
Ši edukacinė Vilniaus pažinimo diena parodė, kad geriausios pamokos vyksta tada, kai teorija
susijungia su realiu pasauliu. Mokiniai namo grįžo pilni įspūdžių, praturtinę savo istorijos bei
gimtosios kalbos žinių bagažą ir pamatę sostinę visai kitomis akimis.
Nuotraukų galerija
VEIKLOS PLANAS_2026 birželio mėn..pdf
KEMBRIDŽAS
2026 m. birželio 5 d. / Gytis Mockus
Keletas mokinių atsiliepimų.
“Ši kelionė man labai patiko. Nors ir buvo karšta, man tas karštis visai patiko, nors ir vargino. Italija tikrai graži šalis, tad vaizdai tikrai nenuvylė. Fainiausia buvo susitikti su savo penfriend Stella. Nusprendėme su ja toliau bendrauti, tad apsikeitėme adresais. Tikrai norėčiau šią kelionę pakartoti”.
“Man patiko kelionė į Italiją, kartočiau. Įspūdžių tikrai paliko, ypač susitikimas su penfriendu. Pasikeitėme ir adresais”.
“Man tikrai labai patiko kelionė į Italiją ir norėčiau ją pakartoti! Labiausiai man patiko vakariniai pasivaikščiojimai ir vakariniai susirinkimai kambariuose… Esu be galo dėkinga mokytojams už gerą nuotaiką!”.
2026 metų gegužės mėnesio pabaigoje 18 šeštokų ir
septintokų kartu su mokytojais skrido į Italiją, Veronos miestą.
Kodėl būtent Italija?
Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, kai „Spindulio“
progimnazijoje buvo pradėta diegti Cambridge programa.
Kadangi Cambridge programa vykdoma anglų kalba, tai
mokiniai mielai dalyvavo mokyklų bendradarbiavimo projekte
- susirašinėjo su bendraamžiais iš Turino (Italija) „Vittoria
international“ mokyklos, kurioje taip pat mokomasi pagal
Cambridge programą. Mokiniai vieni kitiems siuntė laiškus,
taip užmegzdami draugystę su toli esančiais bendraamžiais.
Kadangi bendravimas tęsėsi beveik dvejus metus, galiausiai
buvo nuspręsta susitikti su savo draugais gyvai Italijoje,
Veronos mieste. Buvo susitarta, kad abiejų šalių mokiniai
kartu dalyvaus įtraukiančioje edukacinėje veikloje, kurioje
derinamas ekskursinis pasivaikščiojimas po Veronos areną ir
interaktyvus kūrybinis užsiėmimas.
Gegužės 26 dienos ryte iš Vilniaus oro uosto išskridome į Italiją. Po poros valandų sėkmingo
skrydžio prasidėjo mūsų kelionė po Veroną. Pailsėjus, viešbutyje paragavus tradicinio itališko
maisto, išėjome pasigrožėti Veronos miestu, kuris dar dažnai vadinamas „Mažąja Roma“ dėl savo
įspūdingo amfiteatro, Romeo ir Džuljetos istorijos ir kitų senovės Romos ar viduramžius siekiančių
objektų. Pasivaikščiojimas po vakarinę Veroną visiems paliko labai didžiulį įspūdį.
Antrąją dieną po pusryčių vykome prie Veronos amfiteatro, kur turėjome susitikti su „Vittoria“
mokyklos mokiniais. Po ilgų dviejų metų mokiniai pagaliau galėjo susitikti su savo susirašinėjimo
draugais ir kartu pabendrauti. Kad draugystė dar labiau sustiprėtų, mokiniai turėjo komandinę
edukaciją pačiame amfiteatro viduje. Kiekvienas vaikas gavo asmeninę kortelę – simbolinį „bilietą“ į
senovės amfiteatre vykusius pasirodymus. Čia jie turėjo dirbti kartu, atkurdami įvairius amfiteatre
esančius objektus bei išklausydami tų objektų istoriją – kas amfiteatre vyko, kaip atrodydavo
gladiatorių kautynės, kas šiandien vyksta amfiteatre ir daug kitų veiklų. Mokiniai taip pat turėjo
galimybę apžiūrėti visą amfiteatrą, pasijausti lyg romėnai, kurie čia lankydavosi prieš du tūkstančius
metų. Po edukacijos amfiteatre, jausdami alinantį 35 laipsnių karštį, mokytojai ir mokiniai kartu
nusprendė suvalgyti garsiųjų ir taip išgirtų itališkų ledų. O vaikai toliau bendravo tarpusavyje, lavino
anglų kalbos įgūdžius, domėjosi vieni kitų kultūra, tradicijomis, mainėsi idėjomis bei įspūdžiais.
Mokiniai ne tik tobulino anglų kalbos žinias, tačiau mokė vieni kitus itališkų ir lietuviškų žodžių. Po
smagių veiklų grįžome atgal į viešbutį, kuriame valgėme labai skanią itališką vakarienę iš trijų
patiekalų. Pasistiprinę vėl vykome į vakarinį pasivaikščiojimą, kuris dar kartą parodė, kad Verona yra
labai gražus ir įspūdingas miestas.
Trečiąją dieną papusryčiavę ir susikrovę visus daiktus, išvykome su mokiniais į dar vieną edukaciją
kartu su „Vittoria“ mokyklos mokiniais „ROMĖNIŠKOJI VERONA“. Šį kartą mokiniai buvo padalinti į
dvi grupes, kuriose gidės pasakojo jiems apie Veronos istoriją. Mokiniai aplankė svarbiausias
senovės Romos Veronos miesto vietas: Arco dei Gavi, Porta Borsari, Corso Portoni Borsari, Piazza
Erbe, Piazza dei Signori, Ponte Pietra ir Romos teatrą (iš išorės). Kiekvienas mokinys gavo tuščią
romėniškos Veronos žemėlapį ir lipdukus su lankomais objektais, kuriuos klijavo kelionės metu.
Mokiniai tarpusavyje keliaudami diskutavo, padėjo užpildyti žemėlapius vieni kitiems, taip
stiprindami tarpusavio ryšį. Mokinių entuziasmo ir bendravimo nenugalėjo net ir trečią dieną
besitęsiantis alinantis 35 laipsnių karštis.
Po ilgų kelionių, pokalbių, bendravimo ir draugystės sutvirtinimo mokiniai galiausiai turėjo
atsisveikinti su savo Italijos draugais ir pasakyti jiems arrivederci. Vaikai apsikeitė kontaktais, kad ir
toliau galėtų palaikyti ryšį. Galutinai atsisveikinę ir pavalgę paskutinius pietus Italijoje, autobusu
išvykome į oro uostą, kur vėlai vakare laukė mūsų skrydis į Vilnių. Nors ir pavargę, tačiau visi su
šypsenomis nusileidome Vilniuje ir užbaigėme savo nuostabią kelionę po Veroną.
Kelionėje mokinius lydėjo anglų kalbos mokytojos Ilma Stonienė ir Aušra Čioglienė, biologijos ir
chemijos mokytojas Vadimas Pavlovas bei istorijos mokytojas Gytis Mockus.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2026 m. birželio 4 d. / Neringa Kaselytė
Šiais laikais jaunam žmogui atsiveria daugybė profesinių kelių. Norint
pasirinkti tinkamą profesiją, svarbu ne tik mokytis, bet ir susipažinti
su įvairiomis veiklos sritimis bei jose dirbančiais žmonėmis. Tokią
galimybę turėjo ir 7a klasės mokiniai, Lietuvos nacionalinio dailės
muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dalyvavę pamokoje
„Muziejus – ne tik eksponatai, bet ir žmonės“.
Edukacijos metu mokiniai susipažino su muziejaus istorija ir kasdiene
jo veikla. Jie turėjo galimybę pažvelgti į muziejų ne tik kaip į vietą,
kurioje eksponuojami meno kūriniai, bet ir kaip į gyvą kultūros
įstaigą, kurioje dirba įvairių sričių specialistai.
Ypač daug dėmesio buvo skirta muziejininko profesijai. Mokiniai
sužinojo, kad muziejininkas – tai ne tik žmogus, prižiūrintis
eksponatus. Jo darbas apima istorinių ir meninių vertybių tyrinėjimą,
aprašymą, saugojimą, parodų rengimą, eksponatų atranką bei jų istorijų atskleidimą lankytojams.
Muziejininkai nuolat ieško informacijos apie eksponatus, bendradarbiauja su mokslininkais,
restauratoriais ir kitais kultūros specialistais. Ši profesija reikalauja smalsumo, kruopštumo,
atsakomybės ir noro nuolat mokytis.
Didelį įspūdį mokiniams paliko edukatoriaus Vyginto pasakojimas apie
savo profesinį kelią. Jis papasakojo, kaip susidomėjo kultūros ir istorijos
sritimi, kokios patirtys atvedė jį į muziejų. Mokiniai sužinojo, kad
karjeros kelias ne visada būna tiesus ir iš anksto suplanuotas – svarbu
būti smalsiam, nebijoti iššūkių ir nuolat tobulėti.
Muziejuje saugomi daiktai gali papasakoti
ne vieną įdomią istoriją apie žmonių
gyvenimą, tradicijas, meną ir svarbius
istorinius įvykius, todėl muziejininkų
darbas yra svarbus ne tik saugant
praeities liudijimus, bet ir perduodant
juos ateities kartoms.
Išvykos dalyviai praplėtė žinias apie muziejaus veiklą, susipažino su
kultūros srityje dirbančių žmonių profesijomis ir geriau suprato, kad
muziejus – tai ne tik eksponatai, bet ir žmonės, kurių darbas padeda
išsaugoti bei puoselėti kultūros paveldą. Edukacija buvo įdomi,
prasminga ir paskatino mokinius pažvelgti į muziejų iš naujos
perspektyvos.
