Tradiciniai Vilniaus “Spindulio” progimnazijos renginiai
7a klasės edukacinė veikla „Vilniaus pažinimo diena“
    Spalio 25 dieną septintokai su klasės auklėtoja Jurgita Zenevičiūte, anglų kalbos mokytoja Aušra Čiogliene aplankė seniausią Lietuvos akademinę Vilniaus universiteto biblioteką bei 1579 metais Stepono Batoro įkurtą Vilniaus universitetą. Vilniaus universiteto biblioteka  – seniausia Lietuvos akademinė biblioteka, kurią 1570 m. įkūrė jėzuitai. Ji yra 9 metais senesnė už Vilniaus universitetą. Viena iš nedaugelio Europos bibliotekų, veikianti tame pačiame pastate, kuriame ir įsikūrė. Istorinė bibliotekos vieta – Filologijos skaitykla. Septintokai lankėsi Pranciškaus Smuglevičiaus ir Joachimo Lelevelio salėse, grožėjosi įspūdinga tų salių sienų tapyba. Kvapą gniaužė nuostabūs mūsų sostinės vaizdai, kuriais pasidžiaugti mokiniai galėjo užlipę į senosios  astronomijos observatorijos bokštą. Neišdildomą įspūdį paliko ir Šv. Jonų bažnyčia, kuri turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų. Šioje bažnyčioje yra didžiausi vargonai Lietuvoje. Taip pat  apsilankė ir Didžiajame, Observatorijos ir M. K. Sarbievijaus kiemeliuose. 
  Eidami link Pilies gatvės septintokai atrado „grojantį“ suoliuką K. Sirvydo skvere. Tai multimedinis suoliukas su M. K. Oginskio muzika. 
   Pasivaikščioję Pilies gatve ir Katedros aikšte septintokai užkopė į Gedimino pilies bokšto kalną. Pirmoje pilies bokšto salėje eksponuojamas XIV a. antros pusės Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių rekonstrukcijos maketas. Greta rodomos XIX–XX a. žinomų Vilniaus fotografų nuotraukos su Pilies kalno ir pilies griuvėsių bei atstatymo darbų vaizdais. Antrame aukšte ekspozicija šiuo metu keičiama. Trečiojo aukšto ekspozicija primena naujausių laikų Lietuvos istoriją: trispalvės iškėlimą Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d., Baltijos kelią, kuris 1989 m. rugpjūčio 23 d. į gyvą grandinę sujungė 2–2,5 milijono Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. Baltijos kelio pradžia Vilniuje ir buvo Gedimino pilies bokštas. Mokiniai dalyvavo pamokoje – viktorinoje „Vilnius: praeitis ir dabartis“, kurioje susipažino su Vilniaus istorija, senamiesčio objektais. Praktinis užsiėmimas – edukacinis žaidimas „Vilniaus miesto dėlionė“: mokiniai turėjo atpažinti miesto objektą, apie jį papasakoti ir „įdėti“ jį į tinkamą dėlionės vietą. Už gerą darbą laukė prizas – bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.
Tarptautinis informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“
Lapkričio 6-17 dienomis  vyks tarptautinis informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“. 
Šis konkursas skatina mokinių norą susipažinti su sudėtingu informatikos pasauliu iš arčiau, giliau…   
Varžyboms bus skirta 40 minučių ir po 18 įdomių užduočių. Užduotys sprendžiamos Bebro varžybų lauke. Konkurse gali dalyvauti 1-8 klasių mokiniai.   
Norintys priimti iššūkį spręsti įdomius informatikos ir informatinio mąstymo uždavinius kreipiasi į matematikos – informacinių technologijų mokytoją Jurgitą Zenevičiūtę (105 arba 211 kabinetas). 
Prisegti failai
2b lankėsi Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje
2 b klasės mokiniai spalio 25 d. edukacinius užsiėmimus pradėjo klasėje paminėdami Konstitucijos
dieną. Vaikai išsiaiškino, kas yra konstitucija, kam ji reikalinga, kodėl minima ši diena.
Žiūrėjome animacinius filmukus apie karalių Mindaugą bei Vilniaus įkūrimo legendą. Aptarę
matytus filmukus išsiruošėme į Lietuvos Taikomosios dailės muziejų edukacinį užsiėmimą ,,Sena
skrynutė – nauja dėžutė”.
Muziejuje mus pasitiko gidas, kuris parodė ekspozicijoje esančias senųjų laikų damų brangenybių
dėžutes. Vaikus sužavėjo šių dėžučių puošyba. Dėžutės gausiai padabintos brangakmeniais, kai
kurios ištapytos savininkių portretais ar puoštos auksu bei dramblio kaulo raižiniais.
Po pažinties su ekspozicija buvome pakviesti į kūrybinę dirbtuvę. Čia kūrėme savo ypatingą dėžutę.
Visi dekoruodami, puošdami dėžutes patyrė gerų, šiltų emocijų.
Išėję iš muziejaus, pasukome prie Karaliaus Mindaugo paminklo. Dar kartą prisiminėme Mindaugo
svarbą, nuopelnus Lietuvai.
Planetariume
Šių metų spalio 25 d. priešmokyklinio amžiaus grupių “Pelėdžiukų ”, “Spinduliukų ” ir “Bitučių“
vaikai pirmą kartą apsilankė planetariume. Kelionė buvo labai laukta ir planuota. Ten vaikai galėjo
apžiūrėti žvaigždžių paveikslus, keistas kosmines figūras, planetų maketus. Didelį įspūdį paliko
kupolo formos žvaigždžių salė, specialia technika rodomas žvaigždėtas dangus ir jame vykstantys
reiškiniai, paukščių takas, planetų sistema, žvaigždžių lietus. Vaikai stebėjo ne tik žvaigždes, bet ir
gamtos bei pasaulio pažinimo programėlę “Naminiai gyvūnai”, skirtą priešmokyklinio amžiaus
vaikams. Į mokyklą grįžome pilni pozityvių emocijų ir įspūdžių.
Vilniaus pažinimo diena
Keliaukit, pirkliai ir vienuoliai,
ginklanešiai ir riteriai,
Keliaukit, meistrų margarūbė minia,
prie Neries ir Vilnios.
Atkimškit putojančią saulę,
per pustuštį miestą ritamą,
ir gerkit iš saujos –
juk čia įsiamžins mūrinis Vilnius. (J.
Vaičiūnaitė)
Lyg pro rakto skylutės didumo plyšį
pažvelgsime į daugelio mūsų gimtąjį miestą. Tai miestas, turintis daugybę skirtingų veidų, arba, kaip
rašė Marcelijus Martinaitis, daug miestų mieste.
Spalio 25 dieną išėjome ūkanotu rytu į Vilniaus universitetą. 5a klasės mokiniai, lydimi auklėtojos,
geografijos mokyt. L. Mažukėlės ir lietuvių kalbos mokyt. K. Žukienės, rankose nešėsi Vilniaus
senamiesčio žemėlapius, kuriuose buvo pasiruošę žymėti kelionės maršrutą.
Kelionę pradėjome V. Kudirkos aikštėje. „Čia pastatytas paminklas V. Kudirkai. V. Kudirka buvo
tautos žadintojas, kompozitorius, rašytojas, publicistas, gydytojas.“ Rašo Rokas Mikelionis (5a klasės
mokinys), dalindamasis prisiminimais ir įspūdžiais. Džiugu, kad vaikai žino, jog Lietuvos himno,
kitaip vadinamo „Tautiška giesmė”, žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. Jo tekstas su
gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. „Varpo” šeštajame numeryje.
Eidami Gedimino prospektu stabtelėjome prie Vilniaus centrinio pašto. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos
centrinių paštų mūruose užkoduota šimtmečius siekianti istorija. Vilniuje, Gedimino prospekto 7,
susikūrė pirmoji politinė lietuviška organizacija.
Nagrinėjant atstumus tarp miestų žemėlapyje „Maps.lt“ matyti, kad kai kur sudarant maršrutus
atkarpos tarp miestų prasideda ties centriniais paštais. Pavyzdžiui, sudarant maršrutą nuo Vilniaus
atkarpa prasideda būtent ties Gedimino prospekto 7-uoju pastatu, kur yra įsikūręs sostinės
centrinis paštas. Tačiau yra ir kitus atstumų skaičiavimo metodikos.
Toliau keliauti mus pasikvietė Totorių gatvė. „Simbolinė originali gatvės puošmena totorių kalba
pažymi, kad Vilnius yra ir bus draugiškas, atviras mūsų visų miestas“ (Vilniaus meras R. Šimašius).
Totorių gatvė taip pavadinta dėl to, kad ji vedė prie totoriams ginti patikėtų Totorių vartų.
Šioje gatvėje vaikai nudžiugo radę lentelę, skirtą atminti Martyno Kuktos spaustuvės buvimo vietą.
Ji svarbi mūsų Tėvynės istorijai tuo, kad „Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie
Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad
akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos
spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.
Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische
Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose. Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M.
Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei
užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur).
Kalbėdami apie Lietuvos istorijos pamatų akmenis pasukome į Liejyklos gatvę. Šios gatvės
pavadinimas siejamas su nuo XVIII a. čia veikusia varpų liejykla. Dabar pokalbiai pasisuko apie
gatvių pavadinimų kilmę. Vaikai nedvejodami vardino kitas, su įvairiomis profesijomis, susijusias
gatves. Tai ir Stiklių, ir Odminių gatvės.
Netrukus prieš akis išniro Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Nežinia, kas nutildė vaikų pašnekesius
ir klegesį. Gal viskas: S. Daukanto aikštės alsavimas, XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus
dviaukščiuose rūmuose susipinantys neoklasika, klasicizmo architektūra, ampyras, plazdančios
valstybės vėliavos šnaresys.
O mūsų kelias mus nuvedė į Vilniaus universitetą. Įžengusius pro mokslo šventovės duris mus
pasitiko VU ekskursijų vadovė, kuri, pakvietusi sėstis prie milžiniško bibliotekoje esančio stalo,
pasakojo ir apie universiteto steigimą, ir apie jo fakultetus, profesorius, studentus. Pasakojo apie
biblioteką (įkurta 1570 m.), sales, universiteto pastatus, kiemelius, pristatė unikalią ir šiek tiek
šokiruojančią parodą „O tempora! O mores!“ („O laikai! O papročiai!“). Vėliau vaikus pakvietė
apžiūrėti Baltąją salę (observatorijos). Parodė lingvistinius, daugiakalbius žodynus ir specialiasias
enciklopedijas, kuriomis naudojasi VU bendruomenės nariai. Jie gali rezervuoti individualias darbo
vietas.
Baltoji salė įsikūrusi buvusiose observatorijos patalpose. Todėl vaikai susipažino su išlikusiais
senosios observatorijos eksponatais: gaubliais, teleskopais ir kitais įrengimais. Vėliau pakilo į
observatorijos bokštelį. Pats lipimas siauručiais bokšto laiptais mokinukams buvo ir žaidimas, ir
išbandymas. Tačiau atsivėrusi senamiesčio panorama atpirko visas baimes.
Ekskursijos pabaigoje mus visus pakvietė į universiteto kavinę, kurioje galėjome ir siūlomo maisto
paragauti, ir draugiškai iš namie pasiruoštų sumuštinių dėžučių pasivaišinti.
Kelionė dar nesibaigė. Atsigavę, įspūdžius aptarę, patraukėme Katedros link. Iš lūpų į lūpas sklinda
žinia apie stebuklingą plytelę miesto širdyje, vis daugiau žmonių stabteli ant jos sugalvoti noro su
viltimi, kad jis išsipildys. Lai išsipildo.
Žingsniuodami Arsenalo gatve, žvelgėme į vieną seniausių muziejų Lietuvoje. Jo ištakos sietinos su
1855 m. gegužės 11 d. Eustachijaus Tiškevičiaus įkurtu Senienų muziejumi Vilniuje.
Įveikdami Karaliaus Mindaugo tiltą, pažvelgėme į liūdnokai atrodantį, tikėkimės, vandens, o ne
dabarties naikinamą, pilies kalną, bokštą, kuris šimtmečius byloja.
Pasiekėme Energetikos ir technikos muziejų. Jame mūsų laukė „Iliuzijos – mokslas, mistika ar
apgaulė?“ edukacija. Vaikai sužinojo, kas yra iliuzijos, kaip jos susidaro, kas yra miražas, pareidolija
ar dirbtinės perspektyvos. Susipažino su judančiais paveikslėliais, gėrėjosi 3D anaglifais ir
interaktyvių eksponatų pagalba atrado stulbinančių optinių apgaulių! Edukaciją baigėme A.
Einšteino žodžiais „Realybė yra paprasčiausia iliuzija, nors ir labai atkakliai besilaikanti.“
Visus su mumis keliavusius kviečiame pasigrožėti nuotraukomis. Tikiuosi, kad sudominome, kad ir
Jūs norėsite mūsų maršrutu žingsniuoti. O jei turite savąjį, būtinai pasidalinkite. Juk tik mažytį
brūkšnelį Vilniaus žemėlapyje nubrėžėme.
Pasakojimas iš (ne)pamokos
Vartydama F. Miralleso romaną „MAŽI DALYKAI DIDELI“, prisiminiau vieną pamoką.    
 Laikydamiesi aiškaus bei taisyklingo kalbėjimo ir tinkamos intonacijos etiketo, atsižvegdami į nežodinį bendravimą (laikyseną, mimiką), 5a klasės mokiniai ruošėsi pasakojimui Mano gyvenimo istorijos. Galima buvo pasirinkti potemę MANO GIMIMO DIENA, ŠVIESUS VAIKYSTĖS PRISIMINIMAS, MANO MAMOS / TĖČIO VAIKYSTĖS PRISIMINIMAS, NUOTYKIS, KURIO NEGALIU PAMIRŠTI, MANO VAIKYSTĖS ŽAISLAI. 
    Kalbėjo visi penktokai, visi skirtingai: vieni prajuokindami draugų auditoriją, kiti nuteikdami rimtai. Visi jie būvo šaunūs. Tačiau, kai Otonas Vainys praskleidė iš namų atsineštą tikrai nemažą maišą, visi net pakilo nuo savo kėdžių. Jis atsargiai pradėjo traukti iš karto sunkiai atpažįstamą daiktą. Po kelių akimirkų prieš bendraklasių akis nusileido didžiulis erdvėlaivis. Taip, tikrai didžiulis, o sudėtas jis iš mažyčių (tų pačių mažiausių) Lego detalyčių. Vaikai negalėjo atplėšti akių nuo žaislo, o aš žavėjausi vaikinuko užsidegimu. Užsidegimu kalbant apie tai, kad tai tėčio dovana, kada jis gavo tą rinkinį, kiek panaudota detalių, kiek laiko užtruko konstruodamas, kiek ten yra valdymo stočių, kad šis aparatas gali šaudyti raketas, vežti (tiksliau skraidinti) įvairiausią įrangą. Net nebegaliu išvardinti visų to aparato specifikacijų. Kalbėjo Otonas vos atsikvėpdamas, tiek norėjo ir galėjo apie tą, savo paties padarytą, žaislą papasakoti. Net šiek tiek gaila pasidarė, kai berniukas pasakė, kad šią aistrą jau išauga, kad dabar jau pradeda ieškoti kitų įdomybių.   
 Linkiu Otonui su tokia pat kantrybe ieškoti ir, žinoma, rasti arba sukurti daug nuostabių dalykų.
3 C klasės Vilniaus pažinimo edukacinė diena
    Spalio 25 d. mokykloje vykusios edukacinės Vilniaus pažinimo dienos 3 c klasės mokiniai ir mokytojos laukė su nekantrumu, nes žinojome, kad mūsų laukia neįprastos pamokos, pamokos muziejuje ir miesto centre.
      Prasidėjus dienai mokiniai prisiminė Vilniaus atsiradimo legendą, kuri pasakoja apie kunigaikščio Gedimino sapną, taip pat nagrinėjo istorinius šaltinius, kuriuose rašoma, kad 1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėtas Vilniaus vardas ir miestui suteikta miesto savivalda, Magdeburgo teisė.
     Išvykus į miesto centrą visa klasė lankėsi muziejuje „Telia Nemuziejus“, kuriame susipažino su Vilniaus istorija virtualiai nuo miesto atsiradimo iki šių laikų. Didžiulį efektą paliko ne tik istoriniai faktai, bet ir garsai, vaizdai bei galimybė pasiklausyti įgarsintos istorijos dainininko M. Mikutavičiaus balsu. Taip pat muziejuje su mokiniais leidomės į kelionę po visą Lietuvą užsidėję virtualios realybės akinius. Pabuvojome senajame Vilniaus mieste, Vilniaus sinagogoje, grožėjomės kvapą gniaužiančia Lietuvos gamta ir gyvūnija.       
        Po virtualių kelionių leidomės į tikrąją kelionę ir lankėme tris žymius Vilniaus kultūrinius objektus. Pirmiausia ėjome prie Šv. Kotrynos bažnyčios, mokiniai atliko įvairias užduotis, netgi bandė išmatuoti bažnyčios aukštį. Po to keliavome prie Vilniaus miesto Rotušės. Mokiniai atlikdami užduotis sužinojo, kokias funkcijas senais laikais  atliko šis pastatas. Paskutinis aplankytas objektas – Aušros vartai.       
       Edukacinės kelionės tikslai išpildyti su kaupu. Pamatyta ir išgirsta naujų dalykų, mokinių smalsumo kupinos akys mokytojai didžiausia dovana. Padėkoję vieni kitiems už kelionę, pasidalinę įspūdžiais išsiskirstėme į namus.

Vilnius žavi savo istorija bei užburia architektūriniu savitumu. Tai miestas, turintis begales veidų, ir kiekvienas gali atrasti savąjį Vilnių. Atraskite savąjį Vilnių eidami rudeniškomis miesto gatvėmis, sustokite ir pagalvokite, ką šis miestas reiškia Jums… 
Jaunieji sveikatos ugdytojai
,,Mokiniai-mokiniams“ projekto tikslas – sudaryti galimybę mokiniams perteikti informaciją apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo grėsmę iš savo bendraamžių. 
Spalio 24 dieną, 6A klasės mokiniai pristatė šio projekto veiklas,
kokios temos bus nagrinėjamos, t.y: rūkymo, alkoholio, kitų
narkotinių medžiagų, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų,
azartinių lošimų, mobiliųjų telefonų. Mokiniai dalyvaudami projekte
,,Mokiniai-mokiniams“, mažais žingsneliais mokosi būti jaunaisiais
sveikatos ugdytojais, lyderiais, savanoriais. Yra mokslinių įrodymų,
kad bendraamžių švietimas gali pakeisti nuostatas ir elgseną,
susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, ir tai gali padaryti
žymiai veiksmingiau negu suaugusiųjų vykdomas švietimas.
Jaunimui aktyviai dalyvaujant prevencinėje, socialinėje veikloje
sėkmingai padeda spręsti savo pačių problemas. Jaunieji savanoriai
turi būti pavyzdžiais savo bendraamžiams: sveikai gyventi,
geranoriškai nusiteikę, taktiški, pakantūs komunikabilūs.
Saugaus elgesio pamokos ,,Būk saugus, šito mokyk ir draugus”.
Spalio 26 d. 5a ir 5b klasių mokiniai dalyvavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
organizuotoje prevencinėje saugaus elgesio pamokoje ,,Būk saugus, šito mokyk ir draugus”.
Mokiniai susitiko su priešgaisrinės tarnybos darbuotoja Egidija Balkute, susipažino su galimais
pavojais, mokėsi saugaus elgesio taisyklių, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kad nesukelti
neigiamų padarinių aplinkai ir patiems išvengti tykančių pavojų.
Penktokai dalyvavo aktyviausio mokinio konkurse, kuriuos apdovanojo dovanėlėmis – atšvaitais .
Jų žinios buvo tikrai puikios, todėl priešgaisrinės tarnybos darbuotojai sunku buvo išrinkti penkis
geriausius ir aktyviausius mokinius.
Manau, kad bendravimas su įvairių profesijų atstovais, leidžia mokiniams labiau įtvirtinti žinias ir
mokėjimus ir juos taikyti praktikoje.