2 b klasės bendruomenė šiuos mokslo meus baigė edukacinėmis pamokomis Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Sužinojo visą duonos kelią, susipažino su duonkepės krosnies veikimo pricipais.

      Įdomiausi visiems buvo duonos paruošimas. Mokytoja parodė, kaip duonos miltai išmaišomi iš šulelių padarytame duonkubilyje. Paprastai duonai miltai buvo įmaišomi į drungną vandenį, per naktį rauginami, o rytojaus dieną, pridėjus miltų, išminkoma ir kepama. Plikytai duonai miltus įmaišydavo į karštą vandenį, o tešlą raugindavo iki 3 dienų. Ši duona turėjo saldrūgštį skonį ir ne taip greit sendavo. Tešlą įrūgdavo nuo ankstesnio kepimo tešlos palikto raugo gabalėlio. Pirmasis kepimo būdas buvo senesnis ir labiau paplitęs, antrasis – daugelyje vietų paplito XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Iš prieskonių į duoną dėdavo druskos ir kmynų. Kepalus darydavo didelius, pailgus ar apskritus. Kepdavo žarijinėse krosnyse ant ližės paklojus klevo, krienų lapų, ajerų, kopūstlapių ar pabarsčius miltų. Lietuvos kaime XX a. buvo žinoma ir pikliuota duona, tačiau ją kepdavo tik didžiausioms šventėms.

      Daug sužinoję apie duonos kepimą pirmaisia stebėjome kaip duonos kepaliuką formuoja mokytoja Raimonda, o tada kiekvienas išbandėme kepėjo amatą. 

        Kol duonelės kepaliukai šiltai kepė krosnyje visi kartu žaiodėme lietuvių liaudies žaidimus. O iškepus didžiajam kepalui, kurį padarė mokytoja, ragavome šiltą duoną su sviestu ir medumi.

          Visiems labai patiko kepti duoną kartu su šeima. Kviečiame pasigrožėti mūsų šeštadieninės išvykos nuotraukomis. O jei būsite Rumšiškėse ir jūs išsikepkite duonos. Savo kepta duona daug skanesnį už parduotuvėję pirktą.