Po tikro “protmūšio“ nusprendėme tapti robotais ir jų valdytojais. Taip pradėjome žaidimą „Aš robotas“. Sudėlioję pačius sunkiausius ir įmantriausius labirintus, pasiskirstėme norimais vaidmenimis. Valdytojas rankų mostais turėjo „įsakinėti“ robotui, o šis vykdyti jo nurodymus. Ant labirinto krašto užlipęs ar jį peržengęs mokinys (robotas) pralaimėdavo žaidimą. Visi išbandė įvairiausias dėliones ir smagiai įvykdė grupinį darbą. 

        Susipažinę su robotika ir jos mokslo šakomis, pajudėjome link nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atvirų dirbtuvių „Pats sau“. Bibliotekoje įsitaisėme patogiame kambarėlyje. Susipažinę su vedėja, susiskirstėme grupėmis ir gavome dar vieną didelį iššūkį. Sukonstruoti, sujungti ir suprogramuoti robotą! Vos tik gavę instrukciją visi ėmėmės darbo. Vieni konstravo robotuko kūną, kiti prijungė kojas, dar kiti įrašinėjo programą, pagal kurią mechanizmas judėjo. Teko įdėti daug kruopštumo ir atsakingumo, mat praleidžiant kokią detalę ar programavimo seką, „kūrinys“ neveikia taip kaip reikia ir pradedamas iš naujo. Džiugu, kad visiems nekilo bėdų modeliuojant, tad pabaigę savo robotus, juos išbandėme „robotų sumo“, kurio tikslas pargriauti varžovą arba išstumti iš kraštinės. Visi mažyliai buvo lygūs vieni kitiems, nes instrukcija buvo vienoda. Norint laimėti, teko paardyti ir paieškoti tinkamų detalių bei mašinėles perkurti į galingesnes ar tvirtesnes. Įdėję fantazijos ir technikos žinių mokiniai naujus modelius vėl pastatė į kovos lauką. Tą kart jau buvo daug laimėjimų ir taip visi robotukai įrodė savo galią. 

       Buvo labai smagu atrasti kažką naujo. Nepatikėsite, bet šioje edukacinėje kelionėje papildėme savo matematikos, fizikos, inžinerijos bei dizaino žinias!

Teksto autorė Aistė Liukomavičiūtė, 7a klasė

 Susirinkę į klasę, mokiniai savo žinias ir praktiką pademonstravo keliose užduotyse. Viena iš jų – „Devyni taškai“. Šioje užduotyje teko gerai pasukti galvas, kaip gi neatitraukus rankos, tiesia kryptimi nubrėžti ne daugiau kaip keturias linijas. Pirmiausia dirbę individualiai, paskui pasitarėme grupelėse ir ieškojome atsakymo. Deja, tik viena grupė įveikė šį iššūkį bei paaiškino pasirinkimą. Sužinoję daugiau teisingų sprendimų, ėmėme kikenti, mat atsakymai buvo itin paprasti! 

  Lapkričio 19 dieną 7a klasės mokiniams „Atradimų dienos“ metu vyko įdomi programa 

„Robotikos laboratorija“. Veiklą vedė matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė. 

Šią dieną 4B klasės mokiniai tapo mažaisiais išradėjais – eksperimentavo, stebėjo įvairius procesus, bandė įminti jų pasekmes. Pavyzdžiui, kodėl iš gerai supurtyto butelio vanduo išbėga greičiau? Arba kaip be laidų, lemputės ir elektros įmanoma pasigaminti įvairiaspalvį šviestuvą, kuriame viršun kiltų spalvoti burbuliukai? Pasirodo, tam tereikia išmonės, trupučio elementarių fizikos ar chemijos žinių ir nuoseklaus komandinio darbo. Tiesa, maistiniai dažai, aliejus ir šnypščiančios tabletės irgi svarbūs ingredientai. 

Supratome, kad į daugelį buityje puikiai pažįstamų procesų galime pažvelgti kitomis akimis, o jeigu dar pasitelksime įvairias pagalbines priemones, nesunkiai sukursime autentiškus pakaitalus. Neliūdėjome, net jeigu paskutinis mūsų eksperimentas – dinozauro dantų pasta – nepavyko taip, kaip buvo planuota. Netiksliai apskaičiavus maistinių mielių ir indų ploviklio santykį, pasta tik suburbuliavo, bet neiškilo… 

Kita vertus, juk klystant kartais irgi atrandami svarbūs dalykai. Netikite? Tuomet pasinaudokite (o jeigu šalia niekur nerandate, susimeistraukite patys) laiko mašina ir nukeliaukite į 1928-uosius metus pasikalbėti su Alexanderiu Flemingu  - žmogumi, kuriam tik atsitiktinumo dėka pavyko atrasti peniciliną.