Klasių veikla
2016 m. balandžio 1 d. / Gerda Laumytė
Nors dar tik pirmi metai
mokykliniame suole, pirmokai jau gali pasiūlyti ir sudominti draugus knyga. 1 C
klasės mokiniai ne išimtis: jie skaito įvairias knygas, domisi ne tik grožine,
bet ir informacine literatūra. Vaikiškos knygos dienos proga vaikai rengė
pristatymus apie įdomiausią perskaitytą knygą ir siūlė perskaityti jas ir
bendraklasiams bei mokytojai.
Gavę užduotį mokiniai noriai ėmėsi projektinės veiklos, jiems į pagalbą skubėjo tėveliai. Jie padėjo vaikams kokią mintį tvarkingiau suformuluoti ar klaideles pataisyti.
Atlikę darbus, skyrėme kelias pamokas jų pristatymams, vaikai
netgi atsinešė knygų originalus, kvietė draugus jas pavartyti, o patys, kaip tik
įmanydami įdomiau stengėsi jas pristatyti. O kokių tik nebuvo perskaitytų
knygų… Smagu, kad vaikai pastebi ir susidomi vertingomis knygomis, tokiomis kaip:
Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis
princas“, lietuvių autorių P. Mašioto, E. Daciūtės, liko nepamirštos ir
lietuvių liaudies pasakos, mergaičių rate mėgstama „Pelenės istorija“ ir
berniukų pamėgto kompiuterinio žaidimo knyga „Minecraft. Kaip viską pastatyti?“
bei nemažai kitų knygų.
Gera stebėti vaikus noriai,
su užsidegimu atliekančius veiklas, kurios susijusios su knygomis. Kiekvieno vaiko
savitas gebėjimas perteikti jiems įdomiausius epizodus, nuoširdumas ir susidomėjimas
– tai dovana kiekvienam suaugusiajam esančiam šalia. Jeigu susidomėjote ir jūs,
prašome užsukti į 1 C klasę (107 kab.) ir pasižiūrėti vaikų perskaitytų knygų
stendus. :)
Nuotraukų galerija
Kūryba
2016 m. kovo 31 d. / Rolandas Matulevičius
Vilnius – miestas kupinas gyvybės, žalumos,
paukščių giesmių. Mieste ir jo priemiesčiuose gyvena apie 100 rūšių perinčių
paukščių, 50 rūšių žiemoja. Vilniaus miesto mokytojų ir mokinių konkursas
“Vilnius – paukščių namai” vyksta Salomėjos Nėries gimnazijoje nuo
kovo 31 d. iki balandžio 7 d. Šiuo konkursu Vilniaus miesto mokiniai kviečiami
kurti originalius inkilus paukščiams ir taip prisidėti prie sparnuočių
populiacijos didinimo. Konkurse dalyvauja 7B klasės mokinys Nedas Antonovas.
Nedas pagamino inkilą, kuris
skirtas varnėnams. Inkilo gaminimui panaudotos neobliuotos lentos ir tiksliai
išmatuotos bei atpjautos detalės. Nedas originaliai papuošė inkilo briaunas,
panaudodamas ąžuolo medžio lukštą. Mokinį konsultavo technologijų mokytojas
ekspertas Rolandas Matulevičius.
Būreliai
2016 m. kovo 30 d. / Lina Mažukėlė
Prieš moksleivių atostogas mūsų mokykloje vyko akcija „Koks vanduo skaniausias?“ , skirta
Pasaulinei vandens dienai paminėti.
Akcijos „Koks vanduo skaniausias ?“
metu mokyklos vestibiulyje įrengtoje ,,kavinėje“ mokiniai ir mokytojai galėjo
atsigerti ir palyginti penkių rūšių vandenis: vandentiekio, vandens su citrina,
virinto, mineralinio „Vytautas“ ir ,,Žalia giria“. Kiekvienas dalyvis pildė
kortelę, kurioje pažymėjo labiausiai patikusį vandenį ir, kodėl jis patiko. Gauti
duomenys susumuoti ir padaryta išvada, kad mūsų mokyklos bendruomenei
skaniausias yra mineralizuotas vanduo.
Akcijos organizatoriai:
5a klasės mokinės Ugnė,
Sandra, Indrė ir Austėja bei gamtos mokytoja Lina Mažukėlė
Kiekvienais metais kovo 22 dieną visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena.
Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2016 m. kovo 30 d. / Raimonda Petkūnienė
Vaikas ateidavo gryčion pirštą burnon
įsikišęs, jeigu vieną, vadinasi vieno kiaušinio nori, jeigu du – tuomet du
reikia duoti. Suaugusieji tuo tarpu su kaimynais margučiais keisdavosi, o jeigu
važiuodavo į svečius, tai būtinai lauktuvių margučius veždavo. Trečioji Velykų
diena buvo vadinama „Ledų diena“ – jis skirta tinginiavimui. Griežtai
draudžiama dirbti bet kokius darbus, nes buvo tikima, kad vasarą gali ledai
javus sumušti.
Reikia nepamiršti, kad Velykų šventimas šiemet
pasibaigia balandžio 3 dieną. Tai yra sekantį sekmadienį po Velykų,
kuris vadinamas Atvelykiu. Seniau tą dieną pabaigdavo valgyti paskutinius
Velykų valgius, taip pat margindavo bei ridendavo kiaušinius.
Po nuoširdžių pasakojimų visi kartu apžiūrėjome
draugų margučius. Ypač visiems patiko Ugnės Zagorskaitės atneštas stručio
kiaušinis. Jis buvo daug didesnis už mūsų turimus vištų, žąsų kiaušinius. O ir
išmargintas buvo nepaprastai gražiai. Apžiūrėję margučius skubėjome juos
išbandyti. Kieno margutis riedės toliausiai?
Linkime visiems smagiai atšvęsti Atvelykį,
kitaip vadinamas Vaikų Velykėles.
Po Velykų atostogų susirinkę į mokyklą 1B klasės moksleiviai dalinosi atostogų įspūdžiais. Kiekvienas atsinešė margučių ir pasakojo kaip juos dažė, piešė, skutinėjo, lukštuose virė, dažuose mirkė, servetėlėm klijavo, folija trynė ar kitaip įmantriai margino.
Prisiminėme, kad senovėje Velykos būdavo švenčiamos tris dienas. Pirmoji – skirta šeimai. Niekas neidavo į svečius ir svečių nepriimdavo. Buvo manoma, kad atėję svečiai atneš ir paliks savo blusas. Antrą dieną vaikai eidavo kiaušiniauti.
Nuotraukų galerija
Tėvams
2016 m. kovo 29 d. / Jorūnė Šiaulytė
Kalbą sudaro:
- Žodynas,
- Garsų tarimas;
- Foneminė klausa;
- Gramatinė kalbos sandara;
- Rišlioji kalba.
Mokinys gali patirti sunkumų mokykloje, jeigu nors vienas paminėtas kalbos komponentas yra nepakankamai išlavėjęs.
Garsų tarimo trūkumai yra lengviausiai pastebimi, tačiau mokymuisi jie poveikį gali daryti tik tada, jeigu vaikas dėl aplinkinių kritikos vengia kalbėti. Rašto darbuose klaidos retesnės: kartais praleidžiama raidė (jeigu to garso netaria) arba keičiama kita raide.
Foneminė klausa – žmogaus gebėjimas skirti panašiai skambančius garsus žodyje. Nesusiformavus foneminei klausai, vaikas suvokia ne tai ką mes jam sakome, o tai ką jis išgirsta – kai ką tiksliai, o kai ką tik apytiksliai. Vaikai, turintys neišlavintą foneminę klausą, kalbėdami daro įvairių garsų keitimo klaidų, o rašydami painioja panašiai skambančių garsų raides: skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, ilgųjų ir trumpųjų balsių, e, ė ir ie, o ir uo balsių ir dvibalsių.
Labiausiai nukenčia kalba, kai sutrinka visos jos sritys. Vaikas netaisyklingai taria kalbos garsus. Kartais gali ištarti izoliuotus garsus, bet painioja juos kalbėdamas. Neskiria panašiai skambančių garsų. Silpni garsų analizės įgūdžiai. Geba įvardinti aplinkos daiktus, bet pasitaiko netikslių sąvokų. Nežino kai kurių apibendrinančių žodžių. Menkas sinonimų kiekis. Sakiniuose pasitaiko derinimo, prielinksnių parinkimo klaidų. Skaitymo įgūdžiai šių vaikų taip pat būna silpni. Nukenčia ir kitų dalykų mokymasis, kada reikia pasakoti, aprašyti, spręsti žodinius uždavinius ar pan.
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimus galima įveikti arba sušvelninti. Kuo geriau pasiseka pašalinti – tuo geriau mokiniui sekasi mokytis. Korekcinis darbas vyksta logopedinių pratybų metu, tačiau tėvai ir patys gali padėti ugdyti savo vaiko kalbą. Pagrindinė taisyklė – daug bendrauti: pasakoti, ką veikiate, planuojate, matote, žinote, svajojate…
Dabartiniame pasaulyje kalba yra labai svarbi. Mums reikalinga
kalba, kad galėtume kalbėtis su kitais, juos išklausyti, skaityti ir
rašyti. Kalba mums leidžia smulkiai nupasakoti praeities įvykius
bei planuoti ateitį. Ji mums suteikia galimybę perduoti tam tikrą
informaciją iš kartos į kartą. Nors kalbėjimo geba yra įgimta, bet ji
turi būti žadinama toliau, taikoma gimtosios kalbos garsų sistemai
ir gramatikai vartoti. Be bendravimo su suaugusiuoju, vaikas
negalėtų pradėti kalbėti, būtų tik garsų kompleksai.
Pilnavertė komunikacija priklauso nuo kalbėjimo ir kalbos mokėjimo lygio.
Būreliai
2016 m. kovo 29 d. / Margarita Petrulienė
Nuo rugsėjo mėnesio pirmų – antrų klasių mokiniai turi
galimybę lankyti ” Knygų mylėtojų” būrelį. Jo metu yra
įtvirtinami skaitymo įgūdžiai, lavinama vaizduotė,
skaitomos įvairios knygelės. Mokiniai jas aptaria,
inscenizuoja, piešia pasakoms iliustracijas. Taip pat jiems
patinka klausytis ir mokytojos skaitomų istorijų. Visi
norintieji galėjo išbandyti savo jėgas kūrybinėje veikloje :
jie tapo savo sugalvotų istorijų knygelių autoriais.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2016 m. kovo 29 d. / Vilija Virginija Poškienė
Kovo 18 d. 3a klasės mokiniai mokėsi ne mokykloje,
o Valdovų rūmuose. Vaikai apžiūrėjo rūmus,
klausėsi įdomaus gidės pasakojimo apie viduramžių
Lietuvą , daug pamatė. Įdomiausia dalis –
edukacinis užsiėmimas. Trečiokai ne tik susipažino
su Lietuvos herbo – Vyčio atsiradimo istorija, bet ir
patys jį pasigamino. Užsiėmime taip pat susipažino
su Lietuvos vėliavomis, sužinojo apie jų svarbą
mūšyje, susipažino su to meto ginklų rūšimis, galėjo
trumpam tapti viduramžių riteriais, laikydami
rankose skydą ir kalaviją. Į mokyklą mokiniai grįžo
pilni įspūdžių ir praturtėję žiniomis.
Nuotraukų galerija
Pagyrų alėja
2016 m. kovo 29 d. / Lina Mažukėlė
Olimpiadoje dalyvavo 26 mūsų mokyklos mokiniai. Olimpiados užduotys buvo pateiktos
įvairiomis
iliustracijomis, diagramomis ir
žemėlapiais. Mokiniai turėjo taikyti ne tik bendrąsias geografijos
žinias ir gebėjimus (pvz., mokėti
orientuotis topografiniame žemėlapyje), bet ir prisiminti pasaulio
regionų išskirtinius bruožus. Olimpiada
buvo vykdoma kompiuterių klasėje
ir tai mokiniams paliko
puikų įspūdį.
VI klasės grupėje geriausiai užduotis atliko
Auksė Petkevičiūtė (6a kl.);
VII klasės grupėje geriausiai užduotis atliko
Saulė Vincenta Moisiejenko (7a kl.);
VIII klasės grupėje geriausiai užduotis atliko
Gitana Černauskaitė (8b kl.).
Sveikiname ir linkime sėkmės, klajojant
po geografinių žinių labirintus bei dalyvaujant kitose
geografijos olimpiadose. Olimpiadą
organizavo geografijos vyr. mokytoja Lina Mažukėlė
Kaip ir kiekvieną pavasarį tradiciškai mūsų
mokykloje vykdoma respublikinė 6–8 klasių
geografijos olimpiada „Mano gaublys“.
Olimpiados tikslas - skatinti mokinių domėjimąsi geografija ir populiarinti geografijos
mokslą mokykloje.
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2016 m. kovo 25 d. / Vilija Mozurienė
Seminarą veda ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. konsultantė Birutė Ruplytė
Nuotraukų galerija
