Ugdykime vaiko norą žaisti
Stalo žaidimai turi milžinišką edukacinę reikšmę vaikams.
 Tai priemonė lavinanti atmintį, gerinanti socialinius įgūdžius, mokanti skaičiuoti, skaityti, sužinoti, kas yra taktika, planuoti, net išmokti susitaikyti pralaimėjus.
Vaikai žaisdami įgyja naujų sugebėjimų, vertybių, naujos patirties. 
 Psichologai teigia, kad žaidimas palaiko daug įvairių vaiko veiklos sričių, žaidimo nauda 
vaiko raidai neabejojama.
Patyrimas, įgytas žaidžiant, padeda vaikui įgyti daug naujų įgūdžių, lavinti socialinius sugebėjimus ir išmėginti save įvairiuose vaidmenyse.
Socialinės kompetencijos srityje ugdant santykius su bendraamžiais, 
II priešmokyklinės grupės vaikučiai pirmadienį paskelbė ŽAIDIMŲ DIENA, t. y., 
nauja mūsų grupės inovacija „Tęsiame savaitgalį…“.
Kiekvieną pirmadienį vaikai žais įvairiausius žaidimus, taip siekdami kurti draugišką ir 
darnią “Pelėdžiukų” grupę.
Ši puiki idėja gimė patiems vaikučiams, kurie pirmą vasario savaitę nutarė skirti stalo žaidimams. 
Žaiskime – juk esame vaikai!

Sniegas ir vaikai
II priešmokyklinės grupės vaikučiai, kartu su mokytoja Vilma, vieną gražią popietę pamėgino išnešti dalelę savo meilės ir šilumos ir pasidalinti su aplinkiniais. Vaikai skirtingoje aplinkoje stebi ir tyrinėja daiktų formas, spalvas. Skatinant spontanišką meninę raišką - žaidžiant, bendraujant, dirbant, poilsiaujant – paskutinėmis snieguotomis dienomis nusprendėme pasidžiaugti sniegu. „Dailės užsiėmimai kitaip“, taip vadinome savo veiklą, nors ji sukėlė tiek daug emocijų, kad tik užsiėmimu tai pavadinti sunku. Vaikai su polėkiu ir puikia nuotaika „gamino“ darbo vieteles, ruošė dažus… Krykštaudami ir dalindamiesi emocijomis šildė sustingusius teptukus, juokėsi, klegėjo…sunku nusakyti vaiko džiaugsmą, kuris yra nuoširdus, nesumeluotas. Tai skatina pedagogų bendruomenę kiekvieną kartą ruošiantis naujoms temoms ieškoti naujų idėjų ir būdų kaip pateikti informaciją, kaip motyvuoti ir priversti spinduliuoti vaiko akeles.
 Ačiū vaikams už tai, kad savo emocijomis ir šiluma skatina dirbti inovatyviai…      
Ar mokame saugoti savo duomenis internetinėje erdvėje?
Šiandieninėje visuomenėje suaugusieji ir vaikai nuolat naudojasi informacinėmis technologijomis. Kasdien mus pasiekia didžiulis informacijos srautas, todėl turime mokėti atsirinkti ir tinkamai naudotis.
Mokiniai, dažnai net nesusimąstydami, kokios gali būti pasekmės, kelia į socialinius tinklus įvairias netinkamo pobūdžio nuotraukas, video filmukus. Internete niekas nedingsta ir niekas nepamirštama. 
Internetinėje erdvėje neskelbkime asmeninės informacijos – banko sąskaitos numerio, adreso, telefono numerio, asmens dokumentų duomenų.


Internetinėje erdvėje labai dažnas šių dienų reiškinys – elektroninės patyčios. Tai elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti kitą žmogų. Patyčios internete gali vykti elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose. Tokią informaciją turite blokuoti, neatsakinėti į žinutes, papasakoti tiems žmonėms, kuriais pasitikite, kreiptis į pagalbos linijas. Būkime budrūs ir atsakingi!
Pabusk su mankšta!
Spinduliečiai nori atkreipti visos bendruomenės dėmesį į rytinės mankštos svarbą visam žmogaus organizmui bei paskatinti judėti nuo pat ryto. Reikia teisingai suvokti žodį „judėti”. Rytinio judėjimo metu svarbu išjudinti visus raumenis, pamankštinti sąnarius. Nereikia stengtis suprakaituoti. Intensyvesnį sportą galima palikti popietei ar vakarui.    
   Kodėl gi rytinė mankšta yra geriau, nei bet kuriuo kitu paros metu? Senovės Kinijoje buvo sakoma, kad dešimties minučių mankšta rytais duoda tiek pat naudos, kiek pusvalandžio treniruotė dieną. 
Pradinukai, drauge su priešmokyklinukais, kiekvieną rytą pradeda smagia mankšta. Pasportavę ryte, pasisemiame energijos visai dienai. Tuo pačiu, jaučiamės savimi patenkinti, nes gebame laikytis disciplinos ir nevėluoti į mankštas, o drauge ir į pamokas. Kiekvieną dieną mankštą organizuoja vis kita klasė. Taip skatiname būti mokinius atsakingus už savo klasės mankštą. 
Kaip išsiugdyti įprotį daryti mankštą? Darykime tai bent 30 dienų iš eilės! 
   
Junkitės visi prie mūsų sportuojančios ir spinduliuojančios bendruomenės
Skaitome Agatos Kristi detektyvus
   Rimtoji literatūra yra ta, kuri mus keičia, kviečia mąstyti ir ji išlieka, ją galima skaityti daug kartų, o kiekvieną kartą skaitydams randi ką nors nauja. Ji formuoja mus kaip asmenybes. Detektyvas – epikos žanras su paslapties, nusikaltimo išaiškinimu, intriga ir laipsnišku tiesos atskleidimu. 
    Sausio 29 d. įvyko atvira pamoka, kurioje dalyvavo mokyklos direktorė, mokytojai, dešimtokai bei septintokai skirta auksiniam detektyvo laikui – 1920 – 1930 m. – prisiminti ir Agatos Kristi kūrybai aptarti. Septintų klasių mokiniai visą mėnesį skaitė detektyvus, ruošė pristatymus, domėjosi žymiosios detektyvų karalienės gyvenimu, asmenybe. Keletas mokinių perskaitė ne vieną detektyvą ir po pamokos prisipažino, kad skaitys ir kitų rašytojų parašytus detektyvus. Bibiotekos vedėja, istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūnienė džiaugėsi, kad nors ir nelengva buvo iš namų nešti Aganos Kristi knygas, bet mokiniai skaitė ypatingai noriai ir susidomėję. Sunkiausia buvo mokytojai pasakyti vaikui, kad šiuo metu bibliotekoje nėra knygų, kad dar negrąžino… 
   Detektyvas – socializuojanti literatūra, nes skaitytojas tapatinasi su teigiamu herojumi, o ne su bloguoju, kurį pažįsta tik kūrinio gale. Skaitant detektyvą suvokiama, kad pasaulis nėra tobulas ir geras, bet nusikaltimo išaiškinimas suteikia saugumo jausmą – blogis nubaudžiamas, jo bus mažiau.
Atvira literatūros pamoka 
“Skaitome Agatos Kristi detektyvus”, 
kurią vedė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė A. Krukonienė ir 
istorijos vyr. mokytoja N. Vaitiekūnienė.
Atradimų pamokos gamtoje
     Prie mokyklos aidėjo šūksniai: 
 – Pažiūrėkit ką aš radau! O štai ką aš! Ar matei tas sėklytes? Pažiūrėk varna skrenda! Ar pastebėjai, ten tiek daug balandžių pėdsakų? Aš suradau klevo sėklų. Žiūrėkit, sušalęs kankorėžis!
 Ir taip be pabaigos galima būtų vardinti pirmokų išsakytus žodžius, kai jie išėjo stebėti gamtos žiemos metu gavę mokytojos užduotis kai ką rasti, pastebėti, nustatyti, pamatuoti ir surinkti. 
 Mokymasis gamtoje yra malonus ir skatina asmeninių savybių raišką. Padedant draugui atrasti pasaulį ir tuo pačiu ugdyti sveikos gyvensenos pagrindus. Vaikai supranta, kad jie ne tik atlieka naudingą darbą stebi gamtos pokyčius, bet ir būna gryname ore. Ieškodami pėdsakų ar sušąlusių gamtos stebuklų sportuoja, nes reikia per pusnis laipioti ir greičiau už kitus rasti, būti pirmam atradusiam pėdsakus sniege.
Pamokos gamtoje labai pakelia motyvaciją, nes vaikai turi galimybę išbandyti save, įveikti sunkumus, o per tai geriau suvokia ir mokymosi svarbą. Mokydamiesi natūralioje aplinkoje atradome, kad paukščiai palieka labai daug pėdsakų, kuriuos mes galime atskirti pagal dydį ir formą. Radome balandžių, mažų zylučių, varnų pėdsakų. Po pušimis, atokiau nuo mokyklos sienų radome zuikių ir šunų paliktų pėdsakų. 
-  Netoli miškas galbūt koks ilgaausis užsuko paieškoti morkos,- mąstė vaikai. 
 Vaikai padarė išvadą, kad sniego dangos storis atviroje vietoje yra didesnis net 19 cm, nes medžiai ir krūmai sulaiko sniegą.  Po krūmais susikaupė tik 16 cm storio sniego danga.
Pastebėjome kokios unikalios snaigės, kiekviena vis kitokia ir labai greitai tirpsta delne, nuo šilumos.        Įgyję labai svarbios gamtos stebėjimo patirties, prisirinkę gamtinės medžiagos pavyzdžių, grįžome į klasę laimingi mokytis toliau, nes mūsų tiriamoji veikla tuo nesibaigė.             
Po pamokų multimedijos pagalba, peržiūrėjome filmuotą ir fotografuotą medžiagą. Diskutavome apie tai ką kas matė, pastebėjo, kas buvo įdomiausia šią dieną. Piešėme labiausiai įsiminusius gamtos objektus. O pabaigai užpildėme ilgas gamtos stebėjimo anketas, kuriose pažymėjome visas mūsų ilgo ir svarbaus darbo smulkmenas. Kitą pasaulio pažinimo pamoką jau buvo atšilusi visa rasta gamtinė medžiaga. Moksleiviai su malonumu prisiminė kas, ką ir kur rado. Kiekvienas emocionaliai pasakojo koks svarbus šis radinys, jį pristatė draugams.  
Visą gamtinę medžiagą pasilikome darbelių pamokoms ir nusprendėme, kad tai ne paskutinė mūsų pamoka gamtoje.     
Terapinė rankdarbių nauda
Pasak  mokslininkų, rankdarbių gaminimas yra toks pat efektyvus būdas kovoti su stresu, kaip ir mankšta ar kitas sportas. Taip yra todėl, kad pirštų galuose esančios nervų galūnės yra susijusios su ta smegenų dalimi, kuri reguliuoja žmogaus mąstymą, vidaus organus ir psichiką. Sukant, klijuojant, kerpant, lipdant, minkant šios nervų galūnės yra masažuojamos, taip sumažinama nervinė įtampa, blokuojama hormono horadrenalino gamyba.  Be to, tokia veikla atpalaiduoja, normalizuoja nervų sistemos veiklą, padeda atstatyti organizmo sistemų sutrikimus. Rankdarbių gaminimas padeda lavinti meninį skonį, loginį ir abstraktųjį mąstymą, taip pat padeda atsiskleisti kūrybiškumui. 
3-4 lavinamosios klasės mokiniai, kaip ir daugelis vaikų, tiesiog dievina rankdarbius ir jų gamybą. Vaikai ypatingai džiaugiasi ir savimi didžiuojasi, kai savo pačių rankomis sukuria apčiuopiamą daiktą, dovanėlę mamai, tėčiui ar draugui. Pats gamybos procesas skatina vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę. 
Nuotraukų galerijoje 3-4 lavinamosios klasės “Rankdarbių” būrelio su mokytojos Sigitos pagalba sukurti darbai.
Popierius, kaip ir bet kuri kita medžiaga, gali būti puikia priemone rankdarbių gamybai. Išradingos mintys, kūrybingos idėjos vaikų rankose rankose gali atgimti pačiais gražiausiais rankų darbo popieriaus gaminiais – atvirukais.   Mūsų darbuose įvairiausiomis spalvomis sužydėjo  “Pasaulio medžiai “, Kalėdomis pakvipo eglišakių vainikai, pūgos šokį šoko balerinos
Pano iš gamtinės medžiagos ir popieriaus 
 ”Namas kaime”
Ir knyga mane augina
 O BRANGI LIETUVIŠKOJI,  
 ŠNEKTA KALBA PRIGIMTOJI!       
 UŽ ŽEMČIŪGUS TU BRANGESNĖ
IR UŽ VISKĄ MEILINGESNĖ!   
                                             J.A.VIŠTELIS
Sausio 21 dieną mokykloje vyko priešmokyklinių grupių vaikų ir
pradinių klasių mokinių skaitovų konkursas “Ir knyga mane
augina”. Visi buvo šauniai pasiruošę, išmokę gražių eilėraščių.
Kiekvienas norėjo tapti nugalėtoju. Tačiau pergalė yra baukšti
paukštė: ne kiekvienam leidžiasi pagaunama. Tad ir šiame
konkurse nugalėtojais tapti buvo nelengva. Tapę nugalėtojais
savo klasėse, mokiniai drąsiai stojo prieš reiklią komisiją ir labai dosnius žiūrovus, kurie negailėjo
pagyrų, balsavo už patikusius eilėraščius ir su mielu noru būtų visiems paskyrę prizines vietas.
Tačiau komisija buvo kitos nuomonės. Aukščiausius įvertinimus skyrė ir miesto konkurse atstovauti
mūsų mokyklą patikėjo 4a klasės mokinei Pansaitytei Austėjai ir 2a – Rūtai Vaitiekūnaitei. Visi
dalyviai už puikius pasirodymus buvo apdovanoti padėkos raštais ir smulkiomis dovanėlėmis.
Renginio organizatorės
mokytojos Jūratė ir Margarita
Pamokos miške
2016 metų sausio 22 dieną ,,Spindulio” pagrindinėje mokykloje
vyko žiemos sporto šventė. Kartu su kitais mokiniais ėjau į mišką.
Išvykos metu sparčiai žygiavom, vyko įvairios estafetės ir
pasižiuožinėjimai nuo kalniuko. Nemeluosiu, pradžioje ten visiškai
nenorėjau eiti, bet dėkoju auklėtojai Aušrai Krukonienei už
paskatinimą, o kūno kultūros mokytojai J. Blažonienei už surengtą
žiemos sporto šventę.
Eidama mišku džiaugiausi mūsų Tėvynės gamta. Suspaudė širdelę,
kai žiūrėjau į žiemą nutilusį mišką. Visgi, tikrai nuostabu mūsų
Lietuvoje! Man buvimas gamtoje paliko neišdildomą įspūdį. Ir ne
sportinė programa buvo svarbiausia, o ką baltame miške
vaikščiodama pamačiau ir patyriau. Mano akiai tai buvo tokia
atgaiva, o sielai ramybė, net šaltukas, kandantis mums į nosis,
gnaibantis skruostus, nesutrukdė pasidžiaugti šerkšnu pasipuošusiais medžiais, po kojomis
girgždančiu sniegu. Matydama vaikus tokius laimingus ir bekrykštaujančius visą kelią šypsojausi.
Buvo malonu žiūrėti į laimingus žmones ir užsiimti mėgstamu dalyku- fotografavimu. Fotoparatas
užsikimšo miško ir sporto šventės vaizdais. Ėjome kartu su auklėtoja maloniai besišnekučiuodamos,
aptarinėdamos šventę, grožėdamosi gamta ir džiaugdamosi gautais rezultatais. Keliomis
fotografijomis norėčiau pasidalinti ir su jumis. Visus vaikus, suaugusius, paauglius, senjorus
norėčiau pakviesti dažniau pabėgti nuo kompiuterio, buities ir išeiti į lauką pasivaikščioti bei
pasigėrėti gamta.
8 b klasės mokinė Greta Kazlauskaitė
Kaip septintokai formuoja klasės komandą
Mokykloje vykstant pažangiausios klasės projektui “Visi už vieną, vienas už visus”, septintokai  siekdami sustiprinti klasių kolektyvus vyko į komandos formavimo užsiėmimą. Norint, kad klasės dirbtų efektyviai ir siektų bendro  tikslo, labai svarbu kad jos nariai pasitikėtų vienas kitu. 
O kaip mes tai darėmė?





Vieną popietę 7a ir 7b klasės išsiruošė į komandos tvirtinimo užsiėmimus. Septintokai, apsirengę 
sportines aprangas žygiavo į laipiojimo salę “Montis Magia”. Salėje jų laukė daugybė veiklos: mokiniai slėpė lapelius su vienas kito vardais ir keliavo jų ieškoti, susiskirstė komandomis ir grupėmis. Laikas praėjo nepastebimai! Nei vienam neteko nuobodžiauti. Iškeliavę iš salės mokiniai dar ilgai tarpusavy dalijosi patirtais įspūdžiais ir nuotykiais.
7a klasės mokinė Saulė Vincenta Moisiejenko