Ugdymo procesas
2025 m. spalio 16 d. / Miglė Bruzgelevičiūtė
Ar žinojote, kad gipsas gali būti ne tik gydytojų, bet ir menininkų pagalbininkas? Antros klasės mokiniai įsitikino, kad iš gipsinio tvarsčio galima sukurti tikrus meno kūrinius!
Pamokos metu mokiniai pirmiausia susipažino su gipsiniu tvarsčiu ir jo panaudojimo galimybėmis. Išsiaiškinus visas šios medžiagos galimybes, mokiniai toliau kibo į darbus. Visų pirma savo pasirinktus stiklainius jie apklijavo gipsiniu tvarsčiu. Klijuojant jie buvo skatinami neskubėti ir švelniais rankų judesiais lyginti gipsą. Šio darbo vaisius – kūrybingos pieštukinės.
Gipsui sustingus ir sukietėjus, vaikai jas nudažė guašu – pasitelkė vaizduotę, kūrė raštus, spalvų derinius, net suteikė pieštukinėms pavadinimus.
Ši veikla buvo ne tik smagi, bet ir naudinga ugdomoji patirtis. Gipsavimas lavino jų smulkiąją motoriką – vaikai kruopščiai klijavo tvarstį ir formavo paviršių, taip pat kantrybę, nes reikėjo laukti, kol gipsas sustings ir bus galima tęsti darbą. Ši veikla padėjo ugdyti jų kūrybiškumą, vaizduotę ir estetinį suvokimą – kiekvienas darbas tapo unikalus spalvų derinys. Mokiniai džiaugėsi savo kūryba ir dalijosi įspūdžiais:
- „Būčiau nepirkusi naujos pieštukinės, jeigu būčiau žinojusi, kad galėsiu savo pasigaminti.“
- „Buvo sunku, bet įdomu!“
- „Man labai patiko, buvo taip įdomu.“
- „Dabar turėsiu naują pieštukinę!“
- „Mokytoja, žiūrėkit, aš ją jau panaudojau teptukams!“
Tokie vaikų atsiliepimai visada skatina stengtis, ieškoti naujų idėjų bei darbo technikų, pasitelkiant įvairias priemones ir medžiagas. Gipsuotos pieštukinės tapo ne tik gražiu klasės akcentu, bet ir priminimu, kad kūrybiškumas slypi ten, kur jo mažiausiai tikimės, nes net ir paprastas gipsas gali būti spalvotas.
Nuotraukų galerija
Mokyklos tvarkos
2025 m. spalio 16 d. / Lina Povilionienė
Prisegti failai
Patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašas.pdfRobotikos būrelis, vyks penktadieniais 14.00-15.30 val.,
118 kab., skirtas pradinių klasių mokiniams
(maksimalus vaikų skaičius 14).
Tikime, kad ši veikla bus puiki proga vaikams ugdyti kūrybiškumą, loginį mąstymą ir atrasti naujus gebėjimus.
Registracija: robotikosakademija.lt
Nuo 2025 m. spalio 21 d. organizuojamas papildomas (mokamas) Robotikos būrelis:
Nuotraukų galerija
Būreliai
2025 m. spalio 15 d. / Vilija Mozurienė
Pradinių klasių mokinius kviečiame į mokamą mentalinės aritmetikos būrelį.
Užsiėmimus dalinai finansuoja NVŠ krepšelis. Užsiėmimai ugdo pradinių klasių mokinių dėmesį, atmintį, loginį mąstymą ir pasitikėjimą savimi – įgūdžius, kurie padeda mokytis visų dalykų.
Mentalinės aritmetikos užsiėmimai vyks “Spindulio” progimnazijoje antradieniais
14.45-16.15 val. 213 kab.
(maksimalus vaikų skaičius 10-12).
Registracija: www.mentalinearitmetika.lt
Mokinių taryba
2025 m. spalio 13 d. / Jolita Andriškevičiūtė Raišienė
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos
2025–2026 mokinių tarybos narių sąrašas:
1. 5a klasė – Karolina B.
2. 5a klasė – Ugnė P.
3. 5b klasė - Ida B.
4. 5b klasė – Gabija S.
5. 5c klasė – Otilija V.
6. 5c klasė – Rugilė B.
7. 6a klasė – Adelė D.
8. 6a klasė – Dominyka A.
9. 6b klasė – Juras S.
10. 6b klasė – Gabija D.
11. 6b klasė – Ignius Š.
12. 6c klasė – Luka B.
13. 6c klasė – Orestas S.
14. 7a klasė – Martynas Š.
15. 7a klasė - Agota J.
16. 7a klasė – Danielė Z.
17. 7b klasė – Simas G.
18. 7b klasė - Ivana M.
19. 7c klasė – Kernius L.
20. 7c klasė – Aleksandr K.
21. 8a klasė – Rusnė A.
22. 8a klasė - Miglė K.
23. 8b klasė – Simonas M.
24. 8b klasė - Jūratė G.
25. 8b klasė – Karolina K.
26. 8c klasė – Austėja S.
27. 8c klasė – Kamilė T.
Mokinių tarybos veiklą koordinuoja direktorės pavaduotoja ugdymui Jolita Andriškevičiūtė-Raišienė
Ugdymo procesas
2025 m. spalio 12 d. / Sonata Pušinskienė
Saulėtą spalio 9-osios popietę Vilniaus Katedros aikštėje rinkosi
geriausiai pasirengę septintokai iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų, kad
dalyvautų orientacinėse Vilniaus miesto varžybose „Vilniaus kultūros
atradimai“. Išbandyti savo jėgas panoro net 7 komandos iš įvairių Vilniaus miesto
mokyklų ir gimnazijų.
Varžybų
sumanytoja ir koordinatorė
– Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja N.
Kaselytė drauge su lietuvių kalbos metodikos grupės narėmis G. Gedminaite
ir S. Pušinskiene dovanojo mokiniams pažintinę kelionę po Vilniaus kultūros ir
istorines vietas.
Šių
varžybų tikslas – skatinti mokinius domėtis Vilniaus kultūriniu paveldu,
lavinti jų orientavimosi įgūdžius, o svarbiausia – parodyti, kad pažinimas gali
būti ne tik naudingas, bet ir smagus.
Į
varžybų maršrutą įtrauktos įsimintiniausios Vilniaus senamiesčio vietos.
Mokiniai turėjo ne tik orientuotis pagal žemėlapį, bet ir atsakyti į klausimus,
susijusius su miesto istorija, architektūra bei literatūra. Turėdami užuominas,
orientacinių varžybų dalyviai ieškojo ne tik garsioms asmenybėms atminti skirtų
lentelių, muziejų, paminklų, gatvių pavadinimų, bet ir lankėsi skveruose,
kiemeliuose bei ieškojo bažnyčių ir kitų lankytinų vietų.
Kiekvienas
objektas orientacinių varžybų dalyviams tapo ne tik užduotimi, bet ir proga pažinti
gimtąjį miestą per patyrimus – mokantis ne iš vadovėlių, o istorija gyvenančios
aplinkos.
Atlikę
orientacines užduotis, septintokai rinkosi Katedros aikštėje, kur juos
apdovanojo organizatorės.
I-ąją
vietą atiteko Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos
komandai, puikiai suderinusiai orientavimąsi ir kultūros žinias. II-ąją
vietą iškovojo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos septintokai, o III-iąją vietą – „Šaltinėlio“
privati mokykla. Orientacinių varžybų dalyviai gavo padėkas,
nugalėtojai – diplomus ir simbolines dovanėles.
Orientacinės
varžybos „Vilniaus kultūros atradimai“ atskleidė, kad pažinimas prasideda nuo domėjimosi
ir noro atrasti, o istorines bei literatūros asmenybes galima pažinti linksmai
ir įdomiai.
Nuotraukų galerija
Vaiko gerovės komisija
2025 m. spalio 10 d. / Greta Barzdienė
Kiekvienais metais spalio 10 dieną minima Psichikos sveikatos diena.
Jos tikslas – atkreipti dėmesį į psichinę sveikatą, skatinti ją saugoti ir didinti supratimą apie emocinę gerovę. Psichikos sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir gebėjimas susidoroti su stresu, puoselėti santykius ir džiaugtis gyvenimu.
Kaip rūpintis savo psichine sveikata:
- Kalbėk apie jausmus – dalinkis savo mintimis su draugais, šeima ar psichologu. Tai padeda suprasti save ir sumažina stresą.
- Skirk laiko poilsiui – miegas, ramus laikas ir atsipalaidavimas svarbūs smegenų ir emocijų balansui.
- Judėk – fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką, mažina įtampą.
- Sveika mityba ir vanduo – subalansuotas maistas ir pakankamai skysčių padeda palaikyti energiją ir psichinį stabilumą.
- Mokykis atsipalaidavimo technikų – meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos pratimai padeda nuraminti protą.
- Užsiimk pomėgiais – kūryba, muzika ar sportas gali būti puikus būdas atstatyti vidinę pusiausvyrą.
- Ribok ekranų laiką – per daug socialinių tinklų ar televizijos gali didinti stresą ir nerimą.
Primename: rūpintis psichine sveikata – tai ne silpnumo požymis, o atsakomybės ženklas sau ir savo artimiesiems.
Net ir mažos kasdienės priemonės gali padėti jaustis geriau ir stiprinti emocinę pusiausvyrą.
Ši diena – proga prisiminti, kad kiekvienas turime teisę jaustis saugus, suprastas ir laimingas.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2025 m. spalio 3 d. / Inesa Jakutonienė
Nuoširdžiai dėkojame visiems tėveliams, mokiniams ir mokytojams už aktyvų dalyvavimą Solidarumo bėgime 2025.
Bėgdami kartu mes siekėme svarbių tikslų – bendrystės ir solidarumo, paramos silpnesniems, emocinės bei fizinės sveikatos stiprinimo – ir puikiai juos įgyvendinome.
Džiaugiuosi, kad šis renginys tapo ne tik sportine švente, bet ir bendruomenės stiprinimo akimirka, skatinančia puoselėti draugiškumą, pagalbą bei sveikos gyvensenos įgūdžius.
Surinktos lėšos už nubėgtus solidarumo kilometrus bus skirtos Lietuvos vaikams – jų gerovei ir ateičiai.
Ačiū, kad esate kartu ir kuriate pasaulį, kuriame daugiau vienybės, gerumo ir vilties.
#solidarumobegimas2025
Nuotraukų galerija
Įtraukusis ugdymas
2025 m. rugsėjo 30 d. / Jolanta Vasilevskienė
Spalis – tai mėnuo, kai visame pasaulyje
minimos Disleksijos supratimo dienos,
kviečiančios švietimo bendruomenę
atkreipti dėmesį į mokinius, kuriems
skaitymas ir rašymas kelia iššūkių.
Disleksija – tai ne liga, o specifinis
mokymosi sutrikimas, kuris paveikia
gebėjimą tiksliai ir sklandžiai skaityti, rašyti
bei kartais ir suprasti rašytinę informaciją.
Disleksijos terminas Lietuvoje dažniau
vartojamas mokslinėje literatūroje. Šiuo
metu Lietuvoje specialistai praktikai,
dirbantys ugdymo srityje, vartoja skaitymo
ir rašymo sutrikimo terminus arba
bendresne prasme – specifinių mokymosi sutrikimų terminą.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai neurologinės kilmės sutrikimas, dažnai paveldimas. Pasireiškia sunkumais
atpažįstant raides ir garsus, sklandžiai skaitant, rašant be klaidų, įsimenant rašytinę informaciją.
Svarbu suprasti, kad disleksija nėra susijusi su intelekto lygiu – daugelis disleksiją turinčių vaikų yra
kūrybingi, protingi ir turi stiprių gebėjimų kitose srityse.
Kaip atpažinti disleksiją mokykloje?
Mokytojai ir tėvai gali pastebėti šiuos požymius: vaikas skaito lėtai, dažnai sustoja, painioja
raides, sunkiai įsimena žodžių rašybą, vengia skaitymo ar rašymo užduočių, dažnai daro gramatines
klaidas, net ir žinodamas taisykles, turi sunkumų su eilės tvarka, laiko suvokimu.
Kaip galime padėti?
Mokiniams, turintiems specifinius mokymosi (skaitymo ir rašymo) sutrikimus, patvirtintus
pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistų progimnazijoje yra skiriama švietimo pagalba.
Atsižvelgiant į tarnybos išvadas ir galimybes mokiniai lanko specialiąsias lietuvių kalbos ir
literatūros, matematikos pratybas, logopedines pratybas. Pratybų metu yra pritaikomos užduotys
pagal mokinio gebėjimus, skatinamas mokinio pasitikėjimas savimi, pažįstamos jo stipriosios pusės,
išbandomos specializuotos mokymosi priemonės, kuriomis progimnazijos švietimo pagalbos
specialistai yra aprūpinami.
Atviras kalbėjimas apie disleksiją padeda mažinti stigmatizaciją, skatina supratimą ir empatiją.
Kiekvienas vaikas turi teisę mokytis pagal savo galimybes ir būti priimtas toks, koks yra.
