Kitokios pamokos
Pamokos mokyklos suole įprastas dalykas, bet labai įdomu ir smagu mokytis netradicinėje aplinkoje. 1B klasės moksleiviai pabandė mokytis tropikų šilumos sąlygomis. Pačiam žiemos vidury jie išvyko į drugelių namus susipažinti su ten ką tik iš kokonų išsiritusiai tropiniais drugiais. 
Pažintis su drugeliais prasidėjo mokykloje.  Pasaulio pažinimo pamokoje moksleiviai žiūrėjo filmą apie drugelių virsmą, susipažino su drugelių įvairove, diskutavo apie Lietuvoje dažniausiai sutinkamus drugelius dilgėlinuką, citrinuką ir spungę.  Pamokoje sužinojo, kad Lietuvoje yra apie 2 tūkstančius drugelių rūšių. Tarp retų drugelių  yra  auksinukas ir į Raudonąją knygą įtrauktas pats didžiausias ir spalvingiausias dieninis drugys – machaonas (arba vyčiadrugis).
Interneto platybėse moksleiviai ieškojo informacijos apie tropinių, didžiųjų drugelių įvairovę, projektoriaus pagalba stebėjo didžiųjų drugių migracijos maršrutus ir šokius tarp medžių ir gėlių. 
Sukaupus pakankamai informacijos iškeliavome į Drugelių namus, savo žinias patikrinti praktikoje.   Drugelių namuose gyvai pamatėme kokonus, kurie yra termo spintoje, kur palaikoma pastovi temperatūrą. Galėjome paliesti drugelių kiaušinėlius, iš kurių ritasi vikšrai, pamatėme labai daug rūšių drugelių, lietėme ir tyrinėjome laminuotus drugelių sparnelius, mokėmės maitinti drugelius, stebėjome jų skrydžius ne tik mums virš galvų, bet ir tarp mūsų. Džiaugėmės, kai ant mūsų nutūpdavo delno dydžio drugys. Vis dėlto labai neįprasta matyti tokio dydžio drugelius. Lietuvoje gyvai tokie neskraido.     
Po pamokos moksleiviai vartė Drugelių namų knygas, diskutavo, fotografavosi prie drugelio maketo ir stebėjo vėžliuką akvariume, kuris vis bandė pabėgti.      
Šioje pamokoje sužinojome labai daug, klasėje dar kelias dienas diskutavome drugelių tema. Visų moksleivių nuomone tai buvo viena iš įdomiausių pamokų. Klasės valandėlėje vieningai nusprendėme atėjus pavasariui keliauti į artimiausią pievą, stebėti ir kuo daugiau sužinoti apie Lietuvoje gyvenančius drugelius.
Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo ir standartizuotų testų užduočių išbandymo ,,Spindulio” mokykloje ataskaita 2015 m.
2015 m. balandžio mėn. Nacionalinis egzaminų centras Lietuvoje vykdė nacionalinį mokinių pasiekimų tyrimą ir standartizuotų testų užduočių išbandymą mokyklose. Tyrime dalyvavo ir ,,Spindulio“ pagrindinė mokykla.    
Tai Nacionalinio egzaminų centro projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“. Buvo tiriami  6, 8 klasių mokinių pasiekimai ir nuostatos. Tyrimo rezultatai naudojami reguliariai švietimo būklės stebėsenai ir tobulinimui. 
Tyrimo tikslas – teikti švietimo bendruomenei išsamią ir patikimą informaciją apie bendrojo ugdymo rezultatų raidą ir kokybę. Taip pat iš tyrime išbandytų užduočių formuojami standartizuoti testai 6, 8 klasėms. 
 Nacionaliniam mokinių pasiekimų tyrimui ir standartizuotų testų užduočių išbandymui mokyklose buvo atrinktos atsitiktinės klasės.
  Tyrime dalyvavusių mokinių, klasių ir mokyklų skaičius:
         6 klasių:                                                                                                 8 klasių: 
         116 mokyklų                                                                                       147 mokyklų
         122 klasės                                                                                            166 klasės
         2526 mokiniai                                                                                     3482 mokiniai
         28 ,,Spindulio” mokyklos mokiniai.                                                 21 ,,Spindulio” mokyklos mokinys.
     
   Skirtingų mokomųjų dalykų užduotis atlikusių mokinių skaičius ir vidutiniai rezultatai
       6 klasė                                                                                                  8 klasė
   Skirtingų vietovių ir mokyklų tipų mokinių pasiekimai
         6 klasė                                                                                       8 klasė
Šalies mokyklų sukuriamos pridėtinės vertės ir apibendrinto 
pasiekimų rodiklio išsibarstymo diagramos   
    Pridėtinės vertės rodiklis skaičiuojamas, kaip realių ir prognozuotų mokinio gebėjimų skirtumas. Mokinio pasiekimai prognozuojami atsižvelgiant į jo namų socialinę, ekonominę ir edukacinę aplinką – vadinamąjį mokinio socialinį ekonominį statusą. Šio rodiklio vidurkis lygus 0. Didesnės už 0 rodiklio reikšmės parodo, kad mokykla sukuria teigiamą pridėtinę vertę. Neigiamos pridėtinės vertės reikšmės parodo, kad šių mokyklų prognozuojami pasiekimai aukštesni, negu realūs, todėl šių mokyklų darbo efektyvumas kelia susirūpinimą.   Apibendrintas pasiekimų rodiklis sujungia mokinio atliktų skirtingų mokomųjų dalykų pasiekimus. Rodiklio skalė formuojama tokia pati, kaip ir atskirų mokomųjų dalykų (dalykų sričių) ir pateikiama standartizuotais taškais. 
Šalies mokyklų klimato ir apibendrinto pasiekimų rodiklių išsibarstymo diagramos
      Per nacionalinį tyrimą, greta mokinių akademinių pasiekimų buvo tiriama ir mokinių savijauta mokykloje. 8 klasės klausimyne – vienuolika klausimų, aprašančių mokyklos ir klasės emocinį klimatą. Buvo prašoma mokinių išsakyti savo nuomonę apie mokyklą ir klasę. Rezultatų pristatymui naudojama normuota skalė, kurioje mokyklos klimato rodiklio vidurkis lygus 0, reikšmių intervalas nuo -2 iki 2. Didesnės negu 0 rodiklio reikšmės parodo geresnį mokyklos ar klasės klimatą, mažesnės negu 0 rodiklio reikšmės – prastesnį.
Kalėdų belaukiant 4 b klasėje…
Bespalvis, niūrus lapkritis, nuplėšęs medžių skraistes, užleido vietą besniegiam, tačiau vėjų gūsiais ūbaujančiam gruodžiui. Dar nekvepia žiema, bet jau artėja naujas laiko slenkstis ir šv. Kalėdos… Kiekvieną syk, kai atleidžiame vienas kitam, kai šypsomės, kai ne tik gauname, bet ir dovanojame dovanas, kai eglutės žaisliukuose slypi svajonės, būna Kalėdos… Kalėdos – stebuklų metas.  Kalėdinis laikotarpis išties nepaprastas ir viltingas, todėl kasmet laukiame mažyčio stebuklo – o jeigu… 
    Mažyčio stebuklo laukė ir 4B klasės mokiniai. Visą gruodžio mėnesį  mokinukai dalyvavo Kalėdiniuose skaitymuose. Skaitė ne tik klasėje savo draugams, bet ir patiems mažiausiems – priešmokyklinukams ir pirmokams. Buvome nuvykę prie miesto Kalėdų eglės kur klausėmės pasakos. Savo darbeliais pasipuošė klasę, mokytojos paskatinti snaigių karpiniais papuošė I-ojo aukšto koridorių. Bet labiausia ketvirtokai laukė Kalėdinės šventės. Juk patys kūrė mini spektakliuką „Katės namai“. Pasilikę po pamokų ieškojo muzikos, kūrė šokį. Generalinėje repeticijoje dalyvavo muzikos ir šokių mokytojai, kurie davė vertingų patarimų.  Smagu buvo patiems pasirodyti ir kitus pamatyti.
Gražiausia metų šventė…
Linksmų, šviesių, jaukių šv. Kalėdų ir 
Naujų metų!
Kad anglų kalbos pamoka neprailgtų…
Mokiniams 45 minutės dažnai prailgsta, o kartais tampa ir tikru iššūkiu. Tačiau,
jei pamokos metu mokytoja pasitelkia informacines technologijas, kurių dėka
galime pasitikrinti žodyno ir gramatikos pratimus lentoje, klausytis ne tik
dainelių, eilėraštukų ar skanduočių, bet ir žiūrėti trumpus filmukus, epizodus
ar reportažus – pamoka bėgte prabėga. O, jei dar pasitelkiame kūno kalbą ar
vieni iš kitų imame interviu aktualiomis temomis – norisi, kad pamoka būtų dar
ilgesnė. Kartais, mokantis naujus
žodžius ar frazes reakciją laviname
gaudydami kamuolį, rengdami
projektus, taip tobuliname ir piešimo
įgūdžius, o besimokydami eilėraščius
mintinai – mikliname ne tik mūsų
protus, bet ir kojas.
1a klasės kalėdinių skaitymų pabaigtuvės
Kalėdinis šurmulys kaip reikiant įsuko mūsų klasę. Kalėdiniai skaitiniai, Advento kalendoriaus, kalėdiniai vaidinimai – visa tai trumpino ilgą laukimo laikotarpį, kai su nekantrumu laukiame svajonių Kalėdų. 
   Visą gruodžio mėnesį mūsų klasės tėveliai dalyvavo kalėdinių skaitymo projekte ir skaitė mums pasakas. Niekas nesuartina su vaiku taip, kaip valandos, praleistos kartu, aptariant pasakos turinį, išmintį, paveikslėlius. Be to, tai palankiausias momentas skiepyti vaikui kilnius moralinius jausmus, kalbėti apie gėrį ir blogį, gerus ir blogus poelgius. Na ir žinoma, pasakų aptarimas lavina rišlų pasakojimą, turtina žodyną, mąstymą pakelia vis į aukštesnę pakopą. 
   Sumanūs mūsų tėveliai nutarė netradiciškai užbaigti kalėdinių skaitymų laikotarpį. Per klasės vakaronę gruodžio 21 dieną jie patys ėmėsi iniciatyvos ir paskutinę pasaką “ROPĖ” mums ne perskaitė, o ėmė… ir suvaidino! Tai buvo didžiausia staigmena ir dovana vaikams, nes tėvai dovanojo savo laiką. Kupini kūrybingų minčių ir degdami šia idėja rinkosi į repeticiją. Buvo netgi “balto melo” slapčia renkantis į klasę. Nors vaidmenys buvo nedideli, bet tėveliai labai atsakingai ruošėsi šiam pasirodymui. 
   VAIDINO:
pasakotoja - Saulės mama Žydrūnė Miliukaitė,
senelis - Elijos tėtis Gediminas Šilinikas,
močiutė - Ulos mama Nomeda Juknevičienė,
anūkėlė - Elijos mama Inga Šilinikienė,
šuniukas - Oskaro tėtis Nerijus Kščenavičius,
katytė - Oskaro mama Eglė Kščenavičienė,
pelytė - Ievos mama Inga Bimbirienė.

Skaityti galima 
ir taip!
Jei perskaitėte šitą žinutę ir Jums linkime linksmų švenčių!
Po pasirodymo didieji artistai savo žiūrovams linkėjo puikių atostogų ir šaunių Kalėdų!
Švenčių belaukiant
Prieš šventes 2b klasės mokiniai gavo nuo Kalėdų
senelio laiškus. Juose buvo džiaugiamasi, kad vaikai
jau paaugo, stengėsi gerai mokytis, klausyti tėvelių,
mokytojų. Laiškuose Kalėdų senelis palinkėjo puikių
ateinančių metų ir vaikams padovanojo išvyką į
Santa Klauso agentūrą.
Kitą dieną mokiniai nuvyko į šią agentūrą. Vaikų
akytės sužibo, pamačius tiek daug ir įvairių Kalėdinių
žaislų. Čia jie apžiūrėjo stebuklingas Kalėdines
dekoracijas ir rankų darbo pieštus stiklinius žaisliukus, sužinojo, kur pirmą kartą buvo papuošta
eglutė, kaip ją puošė, kokie buvo pirmieji žaisliukai…
Mokiniai išsirinko po labiausiai patinkantį stiklinį eglutės burbulą. Išklausę vadovės aiškinimo,
žaisliukus apipavidalino taip, kaip norėjo širdelės. Vaikai juos puošė Kalėdų seneliais, nykštukais,
snaigėmis, išmargino įvairiais raštais, ornamentais… O, kad būtų gražiau, apibarstė burbulus
blizgučiais, kad nesudužtų – įpakavo į puošnias dėžutes. Šiais savo rankytėmis nuspalvintais
žaisliukais vaikai papuoš eglutes savo namuose.
5a klasės išvyka į Kernavę
Gruodžio 2-ąją dieną 5 a klasė lankėsi Kernavėje.
Aplankėme pirmąją Lietuvos sostinę, grožėjomės
Kernavės apylinkėmis, bažnyčia, gamta, kopėme į
piliakalnius, aplankėme Kernavės malūną ir džiaugėmės
puikiu oru.
Edukacinė pamoka Kernavės malūne visiems labai patiko.
Jos metu kepėme kūčiukus, karpėme karpinius,
kalbėjomės apie Kalėdų papročius, minėme mįsles ir
minkles, spėjome ateitį pasitelkiant kalėdinius burtus, sujungėme senąsias ir naująsias tradicijas
dainuodami lietuvių liaudies dainas įvairiais šiuolaikiškais stiliais. Liko laiko ir , tiesiog, pabendrauti,
geriau pažinti savo klasės draugus ir auklėtoją neformalioje aplinkoje pietaujant ir vaišinantis pačių
keptais kūčiukais bei arbata.
Sakoma, kad žmonės nežinantys savo istorijos, visada lieka mažais vaikais (Markas Tulijus
Ciceronas). Tad, mūsų tikslas ir buvo geriau pažinti ir perimti savo istorinį bei kultūrinį paveldą.
Susitikimas su draugiškais Aliaskos haskiais
Gruodžio 21 dieną 3 – 4 ir 8 – 9 specialiųjų klasių mokiniai kartu su savo mokytojomis Rūta, Sigita,
Kristina bei mokytojų padėjėjomis Lina ir Violeta susibūrė gražioje vietoje šalia Kernavės ant
miestiečių vadinamo “Baltojo kalno”.
Mus pasitiko Aliaskos haskių komanda. Indrė ir Laimonas Daujotai supažindino mus su itin retu
reiškiniu Lietuvoje – šunų kinkiniais. “Šunų kinkinys- tai glaudi bendradarbiaujanti šunų grupė.
Suburti ją iš atsitiktinių šunų paprastai neįmanoma. Reikia įvertinti kiekvieno šuns charakterį ir
gabumus. Kitaip rezultatas bus menkas. Gerai treniruotuose kinkiniuose kiekvienas šuo turi savo
vietą, kurioje jis geriausiai ir noriai dirba ” – pasakojo mums Laimonas.
Sužinoję apie kinkymą, treniruotes, inventorių ir šunis mokiniai pabendravo su žaismingais ir
draugiškais Aliaskos Haskiais : glostė juos, apkabino, uostė, maitino, šnekino… Tada padėję Indrei ir
Laimonui paruošti kinkinį kiekvienas pasileido į nepakartojamą pasivažinėjimą Aliaskos haskių
kinkiniu. Taip pat mokiniai turėjo progą “prisiliesti” ir prie šunų dresiravimo.
Susitikimo pabaigą vainikavo Kalėdų Senelio pasirodymas, kuris dar vaikus pradžiugino
dovanėlėmis.
Graži gamta, energija trykštantys šunys ir nauji potyriai paliko mokiniams ir mokytojoms
malonius įspūdžius visai likusiai dienai, o gal net ir savaitei…
Mokinių mokymosi stilių nustatymas
Neretai mokiniai susiduria su mokymosi sunkumais, o viena iš mokymosi sunkumų priežasčių yra mokinių nežinojimas, kaip mokytis. Nežinodami, kaip mokytis, mokiniai praleidžia daug laiko ruošdamiesi pamokoms, tačiau pasiekti rezultatai ne visada juos džiugina. Tam, kad mokiniai išmoktų mokytis, svarbu žinoti savo individualų mokymosi stilių, t. y., dažniausiai naudojamą ir pamėgtą galvojimo, informacijos apdorojimo ir jos perteikimo būdą. Savo mokymosi stiliumi domėjosi 5-10 klasių mokiniai, kurie atliko mokyklos psichologės Linos Muralytės parengtus du mokymosi stilių nustatančius testus.
Užpildę mokymosi stiliaus pagal dominuojantį jutimo organą klausimyną, mokiniai sužinojo, kuris mokymosi stilius – regimasis, girdimasis ar motorinis – jiems labiausiai būdingas. Mokiniai, kuriems būdingas regimasis mokymosi stilius, išsiaiškino, kad jie geriausiai informaciją įsisavina analizuodami diagramas ir žemėlapius, aiškindamiesi schemas, žiūrėdami mokomuosius video įrašus, o mokiniai, kuriems labiau būdingas girdimasis mokymosi stilius – klausydami, diskutuodami, patys mokydami kitus. Tuo tarpu mokiniai, kuriems labiau būdingas motorinis mokymosi stilius, sužinojo, kad išmokti galima ir pasitelkiant viso savo kūno judėjimą: eksperimentų atlikimą, schemų braižymą, modelių gaminimą. 
Kadangi mokymosi stilių klasifikacijų būna įvairių, mokiniai užpildė ir kitą klausimyną, kuris įvertina mokymosi stilių pagal pamėgtą mokinio mokymosi būdą. Užpildę klausimyną vieni mokiniai save pavadino aktyvistais, kiti mąstytojais, treti teoretikais, o dar kiti – pragmatikais. Mokiniai sužinojo, kad aktyvistams lengviausia išmokti būnant kuo aktyvesniais (dalyvaujant projektuose, išbandant naujus dalykus), mąstytojams – apmąstant savo ir kitų patirtį, teoretikams – analizuojant, keliant hipotezes, ieškant priežasties ir pasekmės ryšių, o pragmatikams – kuo daugiau dalykų išbandant praktiškai. Mokiniai liko sužavėti ne tik mokymosi stilių įvairove, bet ir pastebėjo individualius savo klasės draugų mokymosi ir asmenybės skirtumus. 
Mokymosi stilių nustatymas sudarė galimybę paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją: mokiniams išdalinta daugybė jų mokymosi stiliams tinkančių patarimų, kaip lengviau įsisavinti mokymosi medžiagą. Mokiniai jau džiaugiasi lengvesniu ir įdomesniu mokymosi procesu. Linkime jiems ir geresnių mokymosi rezultatų!