Prevencinė veikla
2023 m. vasario 6 d. / Lina Povilionienė
2023 m. vasario 7 d. daugelyje pasaulio šalių bus minima jau 20-oji Saugesnio interneto diena!
Dienos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Šių metų akcijos šūkis – Kurkime geresnį internetą kartu! Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę – tam skirta Saugesnio interneto savaitė.
Prisegti failai
Seimos_susitarimas_SEC.pdf
Kūryba
2023 m. vasario 5 d. / Rima Vaitkevičiūtė
Monika Rimšaitė (7c kl.)
Monika. Žmogus po gobtuvu. Dažnai ją mokykloje galima matyti
tokią. O kas ji per žmogus savo viduje?
Atsakyčiau – mėlyna, o gal daugiau raudona…Drąsi,
užsispyrusi, ambicinga…Mėgsta tapyti drąsiai, netelpa į standartinį A3 lapą.
Jos darbai pilni emocijos, jausmo, ieškojimų. nesibaigianti kelionė ,,Spalvų“
jūra. Čia gausu įvairių potėpių, eksperimento. Atrodo tuoj tuoj viskas išlips,
išsilies, išbyrės į natūralią erdvę. Tai taip įtikinama.
Pasidžiaukime jos darbais ir palinkėkime tolimesnio gražaus,
kūrybinio kruizo. Tai dar vienas mūsų mokyklos spindulys.
Emilija Štaudytė (7a kl.)
…tiek susikaupimo, dėmesio detalei, toks atsargumas,
atrodo viskas iš plono porceliano. Pasakojimas didelis, platus, įdomus.
Dažnai mokinius prašau pamokoje parašyti rašinėlį vaizdu.
Emilija puiki pasakotoja.
Istorijos pilnos, turtingos, įdomios, vedančios stebuklingu
keliuku į fantastikos šalį. Tai mūsų
mokyklos spindulys. Spalvotas, šildantis kitus ir kviečiantis sekti jo pėdomis per užburtą dailės pasaulį.
Mėgaukimės 7a Emilijos Štaudytės darbų paroda.
E.Štaudytės ir M.Rimšaitės darbai eksponuojami mokyklos I aukšto fojė.
Kviečiame apsilankyti.
Nuotraukų galerija
UTA
2023 m. vasario 5 d. / Rasa Petrikienė
Bendrųjų programų turiniu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 1, 3, 5, 7 klasėse, o
nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 1-8 kl. ugdomos šios kompetencijos:
- komunikavimo,
– kultūrinė,
– kūrybiškumo,
– pažinimo,
– pilietiškumo,
– skaitmeninė,
– socialinė,
emocinė ir sveikos gyvensenos.
Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos
ugdomos integraliai, tik intensyvumas priklauso nuo dalyko specifikos.
Kompetencijų raidos apraše pateikiama išvardintų kompetencijų apibrėžtys,
kompetencijų sandai – kompetencijos sudedamosios dalys ir kompetencijų raida,
atsižvelgiant į amžiaus tarpsnio kognityvinės ir socialinės raidos ypatybes.
Kiekviena kompetencija apibrėžiama atsižvelgiant į jos
specifiką ir savitumą. Kompetencijos ugdomos visų Bendrųjų programų turiniu. Jų
ugdymosi rezultatai nurodyti mokomųjų dalykų pasiekimų raidos aprašuose.
Komunikavimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas
kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas),
etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis ir
technologijomis.
Kultūrinė kompetencija – tai kultūrinė savimonė, grįsta
žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu.
Kūrybiškumo kompetencija – tai sau ir kitiems reikšmingų
kūrybinių idėjų, produktų, problemų sprendimų tyrinėjimas, generavimas,
kūrimas, vertinimas, išlaikant darnų santykį su savimi ir aplinka. Pažinimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti
save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši
kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo,
mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios, pastangų ir
atkaklumo.
Pilietiškumo kompetencija – tai pilietinis tapatumas ir
pilietinė galia, grįsta vertybėmis, nuostatomis, žiniomis ir praktinio veikimo
gebėjimais, įgalinančiais kartu su kitais atsakingai kurti demokratišką
visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą.
Skaitmeninė kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas
naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, mokytis, problemoms
spręsti, dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti informaciją, efektyviai,
tinkamai, saugiai, kritiškai, savarankiškai ir etiškai kurti ir dalytis
skaitmeniniu turiniu.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija (SESG) –
asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių
kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine
ir psichine sveikata.
Nuotraukų galerija
Prisegti failai
Projektai
2023 m. vasario 4 d. / Sonata Pušinskienė
Apie tai,
jog reguliariai mankštindamiesi esame sveiki ir turime daugiau energijos,
turbūt nesiginčys niekas. Tačiau, ar kada susimąstėme, jog palaikyti „gerą“
formą būtina ir mūsų smegenims. Tiesą sakant, nors jos sudaro vos 2 proc. viso
kūno svorio, tačiau reguliuoja visus mūsų atliekamus veiksmus. Mokslininkai
įrodė, jog neduodami smegenims naujos neįprastos veiklos, kenkiame savo
intelektui.
Mūsų mokykloje, tęsiant projektą
,,Kelionė į 5-ą klasę” lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė pakvietė 4c
klasės mokinius naujai veiklai. Ketvirtokai susipažino su rebusais, jų kilme ir
atsiradimo istorija, aptarė aktualumą šiomis dienomis. Mokiniai nustebo, jog
trumpinius, užkoduotus po raidžių ir skaičių simboliais, aktyviai naudoja
vyresnių klasių mokiniai, susirašinėdami sms žinutėmis tarpusavyje. Rebusai
naudojami pamokos įtvirtinimui, ir kartojimui, įgytų žinių taikymui kaip
interaktyvus mokymosi metodas. Būsimieji penktokai nekantravo susipažinti su
pagrindinėmis rebusų kūrimo taisyklėmis ir patys norėjo išbandyti naują veiklą,
savotišką žaidimą, kuris primena šnipinėjimo
programą.
Būsimieji penktokai „laužė“ galvas,
spręsdami užkoduotas mįsles ir patarles. Susikaupę žaidė loginį žaidimą, pasikartojo galūnių rašybos taisykles, leksines raiškos priemones, dalijosi
savo patirtimi apie įmintų mįslių paukščių rūšis, gamtos reiškinius.
Skatinant mokinių domėjimąsi šiuo interaktyviu mokymosi
metodu, paskelbtas konkursas. Mokiniai, kurie patys sukurs rebusus, bus
apdovanoti, o savo kūrybiniais darbais galės pasidalinti su visa mokyklos
bendruomene per „Spindulio TV“.
Pasibaigus pamokai mokiniai pakviesti įsivertinti savo dalyvavimą pamokoje.
Ketvirtokai dėkojo ir džiaugėsi nauja veikla ir patikino, jog sprendžiant
rebusus smegenys „įtemptai“ mankštinosi ir „augino“ raumenis.
Puiku! Pamokos tikslas įgyvendintas
su kaupu! Iki pasimatymo, ketvirtokai, penktoje klasėje!
Pamoką organizavo
lietuvių kalbos
mokytoja Sonata Pušinskienė
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2023 m. vasario 3 d. / Jolanta Vasilevskienė
„Spindulio“ progimnazijoje pradedamas įgyvendinti ilgalaikis mentoriavimo projektas „Ką šnabžda
knygelė? Projektas skirtas skaitymo skatinimui ir ankstyvojo teksto suvokimo ugdymui lavinti.
Kiekvieną trečiadienį po trečios pamokos 3b klasės mokiniai apsilanko pas mūsų priešmokyklinukus
ir drauge su būsimaisiais progimnazijos pirmokais atlieka skaitymo pratybas. Užduotys parengtos iš
kelių dalių, padedančių ugdyti skaitymo įgūdžius. Užsiėmimo metu taikomas sklandaus
skaitymo-pakartojimo metodas. Taip lavinami priešmokyklinukų skaitymo ir klausymo įgūdžiai.
Trečiokai užduoda teksto suvokimui parengtus klausimus. Jie yra susiję su išklausyto teksto išvadų
formulavimu, teksto interpretavimu. Pateikiamos užduotys, skirtos lavinti regimojo teksto suvokimą,
smulkiąją motoriką. Atlikus visas užduotis priešmokyklinukai įsivertina, o trečiokai pasirašo
užduočių lape. Trečiokai jaučiasi labai atsakingai: ruošiasi užsiėmimas, yra kantrūs aiškindami
užduotis, noriai padeda atlikti paruoštas užduotis, konsultuoja, mokosi išklausyti, neprimesti savo
nuomonės.
Jau ne vienerius metus „Spindulio“ progimnazijoje gaji
stipri mentoriavimo tradicija „mokinys-mokiniui“.
Trečiokų noras mentoriauti, prisiimti atsakomybę už
priešmokyklinio ugdymo vaikų literatūrinį prusiminimą
ir ankstyvąjį teksto suvokimo ugdymą – akivaizdi to
iliustracija.
Gegužės mėnesį projektui „Ką šnabžda knygelė?“
pasibaigus priešmokyklinukai bus sukaupę asmeninius
aplankalus, kuriuose ras visas projekto metu atliktas
užduotis su atsakymais apie „Ką šnabžda knygelė?“.
Nuotraukų galerija
Skelbimai
2023 m. vasario 2 d. / Neringa Kaselytė
Visiems visiems visiems!!!
Ateinantį pirmadienį, vasario 6-ąją, prasidės Tautiškumo savaitė. Galbūt prisiminsime, kokios turtingos mūsų tarmės, kaip kalbėjo mūsų močiutės ir seneliai, kokius matavimo vienetus naudojo matuodami ūgį ar atstumą. Kai kurie minsite mįsles, kursite tarmių traukinukus, juosteles-skirtukus, kiti žaisite senuosius žaidimus ar padainuosite liaudies dainų. Taip pat kviesime apžiūrėti mūsų mokyklos erdvėse pristatomas parodas: tautinių kostiumų, kitomis kalbomis skambančių lietuviškų valgių, dailiai išvingiuotų liaudies dainų tekstų…
Mielai prašom nepasididžiuoti ir kalbėti tarmiškai. Ne(be)mokame? Vadinasi, pasimokysime ir pakalbėsime.
Kviečiame įsisegti arba pasirišti trispalvę juostelę, o gal tautinę riešinę arba apyrankę…Ir aktyviai dalyvaukime!
Organizatoriai
Pagyrų alėja
2023 m. sausio 31 d. / Daiva Petraitienė
Gruodžio mėnesį vyko Respublikinis pradinių klasių
mokinių piešinių konkursas „Seku seku pasaką“.
Konkurso tikslas – skatinti mokinių kūrybą, leisti
ugdytiniams atskleisti meninius gebėjimus ir
realizuoti savo kūrybinius sumanymus, ugdyti
pagarbą ir pastabumą supančiai aplinkai, gebėjimą
analizuoti ir kurti.
Konkurso dalyviai varžėsi dviejose grupėse: I grupė –
1, 2 klasių mokiniai, II grupė – 3, 4 klasių mokiniai. 1 –
2 klasių mokiniai piešė piešinius pagal N. Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“, o 3 – 4 klasių mokiniai
pagal B. Pranskaus – Žalionio eilėraštį „Žiema miške“.
Sveikiname laimėtojus Respublikiniame piešinių konkurse ,,Seku seku pasaką”:
2b klasės mokinę Adeliją M. užėmus II-ą vietą,
3b klasės mokinę Nadą Ch. užėmus III-ą vietą.
UTA
2023 m. sausio 31 d. / Rasa Petrikienė
Atnaujintos bendrosios programos ir įgyvendinimo
rekomendacijos:
Ugdymo turinio atnaujinimas:
Infografikai:
Susitikimai ir pristatymai:
Kompetencijų raidos aprašo rengėjų
medžiaga:
Kompetencijų aprašo rengėjų pristatymų
ciklas:
Kūryba
2023 m. sausio 29 d. / Neringa Kaselytė
Lietuvių kalba yra kilusi iš baltų prokalbės. Ji išsiskiria iš kitų kalbų savo spalvomis. Lietuvių kalba iš tikrųjų yra unikali ir savotiška, kiekvienas žodis turi sinonimų, taip pat daug malonių ir kalbą pagyvinančių žodžių žodelių.
Lietuvių kalba engta ir niekinta, išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį, bet kaip ir kai kurios kitos senosios indoeuropiečių kalbos yra išlikusi. Šiuo metu ji yra moderni pasaulio kalba, priglaudžianti naujadarus ir į dulkančias lentynas padedanti kai kuriuos nebenaudojamus žodžius. Jos pirmtakai – mums visiems dabar nebesuprantami žodžiai ir raidės, tačiau šie ,,hieroglifai‘‘ išsivystė į kalbą, kuria mes kalbame dabar, kiekvieną dieną. Reikėtų prisiminti, kad į lietuvių kalbą buvo norima įbrukti rusiškus rašmenis, kai carinės Rusijos okupacijos metu buvo verčiama lietuviškus žodžius rašyti rusiškai. Vis dėlto po kelių dešimčių metų Lietuva vis tiek išsikovojo savo teisę į lietuvių kalbą. Buvo norinčių ją palikti kaimo sodyboje ir kalbėti lenkiškai, bet vis tiek ji tebėra gyva.
Mūsų kalba yra unikali savo raidėmis – juk vos kelios pasaulio tautos savo mintis užrašo naudodamos nosines raides. O kur dar roukoujimas ir šnekučiavimasis skirtinguose etnografiniuose regionuose, žodžiuose pakeičiant dvibalsius, nukertant galūnes, dėl kurių svetimšalis susiima už galvos. Kiekviename krašte tie žodžiai skamba kitaip, o tai, manau, yra unikalu ir neįprasta – juk skirtumai padaro mus įdomesniais. Dvylika kalbos dalių papuošia kalbą įvairiausiomis spalvomis. Tiesa, gal galime pasakyti, kad mūsų kalboje tėra tik septyni linksniai, bet reta kalba pasigirti turinti šauksmininką. Be to, kaip dėl gausybės priesagų priesagėlių, priešdėlių. Dar pridėkime prielinksnius ir į užmarštį nueinančių polinksnius. Nepamirškime padalyvio ir pusdalyvio, kuriuos patys nuolat vartojame klaidingai. Lietuvių kalba – tai ne tik taisyklių rinkiniai, ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbi lietuvio asmenybės dalis. Man pačiai ji yra turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais matavimo vienetais. Aš didžiuojuosi savo kalba, taip pat didžiuojuosi, kad kalbu lietuviškai, savo istorinėmis šaknimis. Kiekvienas žmogus turi mylėti bei puoselėti savo gimtąją kalbą, nes ji yra kiekvieno žmogaus išskirtinumo pagrindas. Kalba tautai suteikia kažką nuosavo ir bendro bei leidžia atsiskirti nuo kitos tautos. Tam, kad išlaikytume savo gimtąją kalbą, viešoje erdvėje turime kalbėti taisyklingai ir kelti raštingumo lygį. Mes, lietuviai, turime daryti viską, kad mūsų gimtoji kalba neišnyktų, nes tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Manau, kad kiekvienam žmogui, sava kalba yra pati gražiausia. Nors žmonės emigruoja, jie juk niekados nepamiršta savo gimtosios kalbos, dažniausiai keliančios šiltus, malonius ir jaukius prisiminimus. Žmonės gali būti kitame pasaulio krašte, tačiau jie savyje visados turės ir nešiosis dalelę gimtąja kalba apgaubtos Lietuvos.
Karolina Lukšonytė
Artėjant mokykloje organizuojamai Tautiškumo savaitei, norisi pasidžiaugti gražiomis mintimis apie Lietuvą ir kalbą, kurias popieriuje išliejo 8b klasės mokinė Karolina Lukšonytė. Už šį rašinį Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse “Kas man yra lietuvių kalba” Karolina gavo Padėkos raštą.
Mokinę ruošė lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė.
Lietuvių kalbos spalva
