Etnokultūros būrelyje ,,Papročių kraitelė“ verbų rišimas
„Ne aš mušu – verba muša … “ 
Likus savaitei iki Šv. Velykų švenčiamas Verbų sekmadienis.

O kas gali būti mieliau už savo rankomis susirištą verbą? Verbų rišimo tradicija yra tiesiogiai susijusi su Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas prieš Velykas. Šią dieną pagal krikščionišką tradiciją, minimas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, kuomet Jis buvo pasitiktas su palmių šakelėmis rankose. Lietuvoje žmonės riša verbas iš įvairių džiovintų augalų bei gamtinių medžiagų. 
,,Spindulio” progimnazijoje Verbų rišimas jau yra tapęs tradicija. Balandžio mėnesį etnokultūros būrelyje ,,Papročių kraitelė” mokiniai mokėsi rišti verbas, o taip pat klausėsi pasakojimo, kaip švenčiamas Verbų sekmadienis Vilniaus krašte. 
Mokiniai pasigamino verbas iš sausų džiovintų gėlių ir augalų. Turimus žolynus sukirpome vienodo ilgio ,,šluotelėmis“. Paimame pagaliuką ant kurio tvirtiname verbą ir rišame augalus apsukdami siūlu. Tokiu principu tvirtinome žolynus pasirinkdami pagal sau patinkančias spalvas. Smulkesnes gėlytes tvirtinome karštais klijais. Verbos kotelio gale dėjo kadagio šakeles.
Dėkoju mokiniams už jų kūrybiškumą, gerą nuotaiką  bei norą daryti gražius darbelius.
Noriu visiems palinkėti, kad kartu su atbundančia gamta visų mūsų sielose skleistųsi gėris ir malonus bendradarbiavimas. 
Tikybos vyr. mokytoja Dana Bruzgienė
Pažintis su žurnalisto profesija
 4b klasės mokiniai svečiavosi 15min redakcijoje. Pirmiausia aplankėme sales, kuriose dirba apie 200 įvairių darbuotojų. Jie renka informaciją, ją tikrina, ruošia skaitytojams, maketuoja ir kt. Didžiausią įspūdį paliko filmavimo kambarys. Mergaitės sakė, kad niekada nebūtų net įsivaizdavę, kaip vyksta filmavimas. O berniukus labiau domino įrangos gausa. 
 Susirinkę spaudos konferencijų salėje, du žurnalistai papasakojo apie savo darbą. Jie paaiškino, kuo yra svarbus žurnalisto darbas. Jų tikslas pranešti žmonėms tai, kas iš tiesų rūpi ir sunku sužinoti patiems. Tik tinkamai informuota visuomenė yra atspari visuomenė. Žiniasklaida turi prisiimti savo atsakomybę už pateiktą informaciją. Todėl visa informacija yra tikrinama, žurnalistai vyksta į įvairias, kartais ir pavojingas, vietas.  Paaiškėjo, kad norint būti žurnalistu, neužtenka gražiai atrodyti prieš kameras. Reikia būti atsakingu, teisingu, atkakliu, drąsiu, turėti daug žinių ir kt. 
 Vėliau visi mokiniai žaidė žaidimą ,,Kas tiesa, o kas melas? Įdomiausia buvo dalyvauti spaudos konferencijoje. Tačiau ne visi išdrįso paimti mikrofoną į rankas, sugalvoti ir užduoti klausimą. Dėkojame mamoms Dianai ir Jurgitai už surengtą įspūdingą išvyką. 
Konferencija “Mano sėkmė” 1-4 kl.
           Balandžio 14 d. ir 15 d. vyks „Spindulio“ progimnazijos pradinių klasių mokinių konferencija
 „Mano sėkmė“.   Šių metų šūkis – „Smalsumas kuria ateitį!“
Konferencijos tikslas – skatinti aktyvų mokinių domėjimąsi moksline bei kūrybine veikla, ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimus pritaikyti žinias praktikoje, skatinti mokinius atlikti tiriamąją bei kūrybinę veiklą ir dalintis gerąja patirtimi, ugdytis komunikacinius gebėjimus bei džiaugtis savo sėkmėmis.

       Balandžio 14 d. 8:55 – 12.45 val. pranešimus skaitys 3-4 klasių mokiniai.
       Balandžio 15 d. 8:55 – 12.45 val. pranešimus skaitys 1-2 klasių mokiniai.
Mokinių konferencija vyks progimnazijos Aktų salėje. Mokinių konferencijos „Mano sėkmė“ dalyvių sąrašas prisegtame faile. Visiems dalyviams bei juos ruošusiems mokytojams linkime sėkmės, o likusiems mokiniams smagių ir turiningų akimirkų.    
Organizatoriai:
mokytojos Vilma, Diana, Jolanta, Miglė 
Pirmokai – robotikos inžinieriai!
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos pirmokai, lankantys robotikos būrelį, pasinėrė į įdomų inžinerijos pasaulį. Vaikai su dideliu entuziazmu konstravo „Milo science rover“ – smagų ir interaktyvų robotą iš LEGO Education WeDo 2.0 rinkinio. 
Mažieji inžinieriai, susikaupę ir kruopščiai sekdami instrukcijas, jungė LEGO kaladėles, motoriukus ir jutiklius. Kiekviena detalė tapo svarbi kuriant judantį ir tyrinėjantį robotą. Vėliau, naudodami paprastą ir intuityvią programavimo aplinką, pirmokai „įkvėpė gyvybę“ savo kūriniams – programavo Milo važiuoti, reaguoti į aplinką. Ši veikla ne tik lavina vaikų smulkiąją motoriką ir erdvinį mąstymą, bet ir skatino kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius bei komandinį darbą. Stebėti, kaip mažosios rankos sujungia detales ir kaip vaikai džiaugiasi, kai jų sukurtas robotas pradeda judėti, buvo tikras įkvėpimas! 
Robotikos būrelis – puiki galimybė pirmokams patirti mokymosi džiaugsmą per praktinę veiklą ir žengti pirmuosius žingsnius į STEAM pasaulį. 

Kviečiame paspausti nuorodą ir susipažinti su mažuoju Milo!
Respublikinis 4 klasės anglų kalbos ir dailės konkursas “Spring is in the air”
  O namuose imame ruoštis gražiausioms pavasario šventėms. Rikiuojame darbelius Kaziuko mugei. Ieškome naujo blynų recepto Užgavėnėms. Na ir be abejo imame galvoti, kaip dažysime kiaušinius ir puošime namus Velykoms. Visa tai kartu sudėjus sakome: pavasaris nuostabus metas! Pilnas atgimimo ir laukimo. 
  Taigi įsibėgėjus pavasariui, vėl pasirodžius pasiilgtai saulei, įkvėpus svaigaus žydinčių žibuoklių kvapo, 4 kl. mokinės Justina D. ir Ema G. balandžio 1d. sudalyvavo integruotame anglų kalbos ir dailės respublikiniame konkurse „Spring is in the air“, „Pavasaris tvyro ore“. Ypač smagu, kad mokinės išdrįso dailiai nupiešti pavasarį, detaliai aprašyti anglų kalba pavasario grožį, gamtos pabudimą, bet ir apmąstyti kokias veiklas, žaidimus mėgsta žaisti pavasario laikotarpiu. 
    Vis dėlto nėra didesnių sparnų, kurie skraidintų mane, kaip mokytoją,  negu mokinių sėkmė, mokinių atradimas, parodytas pasitikėjimas. 
                                            Visiems linkiu gražaus bundančio pavasario!
Neįmanoma nelaukti pavasario. Taip gera stebėti atbundančios žiemos požymius. Upės ir upeliai garmėdami neša ledus ir tirpstančio sniego likučius. Nuo stogų nutįsta varvekliai. Pirmosios pavasario gėlytės, kartais net iš po sniego, iškiša savo gležnus žiedelius. Ar girdėjote kada nors pavasarinę žiemojančių zylučių giesmelę? Ar stebėjote parskrendančių paukščių pulkus? Džiugu ima darytis širdyje, kai oras ima kvepėti pavasariu. 
Respublikinė mokinių konferencija ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje”
    Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 6B klasės mokiniai Ivana, Ąžuolas ir 7C klasės mokinys Gytis, kartu su socialine pedagoge Lina Povilioniene ir specialiąja pedagoge Daiva Čižikiene kovo 27 d. dalyvavo respublikinėje konferencijoje ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje.” Konferenciją organizavo Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija. Ši konferencija buvo skirta atkreipti dėmesį į saugios (įtraukios) aplinkos mokykloje kūrimo svarbą, skirtumų pripažinimą ir puoselėjimą, pagarbą sau ir kiekvienam šalia esančiam. Ivana su Ąžuolu pristatė, kaip kuriame saugią mokyklą ,,Kokia ji saugi mokykla?”. Kiekvieną susirinkusįjį susimąstyti ir gerklėje užstrigusį gumulą nuryti privertė itin atviras ir jautrus Gyčio pranešimas „Patyčios – skaudus vaikystės šešėlis“

,,MES TURIME BŪTI POKYČIU, KURĮ NORIME MATYTI PASAULYJE” (Mahatma Gandhi).
Kaip padėti vaikams tvarkytis su emocijomis mokykloje?
      Mokykla – tai ne tik vieta mokytis, bet ir aplinka, kurioje vaikai susiduria su įvairiomis emocinėmis patirtimis. Stresas prieš kontrolinius, draugų nesutarimai, baimė suklysti – visa tai gali kelti emocinius iššūkius. Kaip tėvai ir mokytojai gali padėti vaikams tvarkytis su emocijomis?
  •  Skatinti atvirą bendravimą. Vaikams svarbu žinoti, kad jų jausmai yra suprasti ir priimami. Kalbėkitės su jais apie jų išgyvenimus, skatinkite išsakyti, kaip jie jaučiasi. Mokytojai gali įtraukti emocijų aptarimą į klasės veiklas, o tėvai – rodyti pavyzdį namuose. 
  •   Mokyti emocinio raštingumo. Vaikai ne visada supranta, ką jaučia, todėl verta juos mokyti atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti. Galite naudoti emocijų žemėlapius, piešimo užduotis ar pasakoti istorijas apie jausmus. 
  •  Kurti saugią aplinką. Vaikai geriau tvarkosi su emocijomis, kai jaučiasi saugūs ir suprasti. Mokytojai gali skatinti draugišką, palaikančią klasės atmosferą, o tėvai – rodyti palaikymą vaikui namuose. 
  •  Mokyti atsipalaidavimo technikų. Kvėpavimo pratimai, trumpi meditacijos užsiėmimai, judėjimas ar meninė veikla gali padėti vaikams sumažinti stresą. Šiuos pratimus galima taikyti tiek mokykloje, tiek namuose. 
  •   Padėti spręsti konfliktus. Vietoje bausmių ar griežtų draudimų, svarbu išmokyti vaikus spręsti nesutarimus konstruktyviai – klausytis kito, kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti sprendimų kartu.
  •   Skatinti emocijų dienoraščio rašymą. Vaikai gali rašyti dienoraštį, kuriame išreiškia savo emocijas ir mintis. Tai padeda geriau suvokti savo jausmus, reflektuoti ir lengviau susidoroti su stresu. 
  •   Pabrėžti fizinės veiklos naudą emocinei pusiausvyrai. Reguliarus fizinis aktyvumas – žaidimai, pasivaikščiojimai ar sportas – padeda vaikams išlieti emocinę įtampą ir geriau jaustis. 
  •   Rodyti tinkamą emocijų valdymo pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir mokytojai rodytų gerą emocinės savitvardos pavyzdį – ramiai reaguotų į stresines situacijas, atvirai kalbėtų apie jausmus ir spręstų problemas konstruktyviai. 
  •   Atpažinti, kada vaikui reikia papildomos pagalbos. Jei vaikas nuolat jaučiasi liūdnas, nerimastingas ar atsiranda elgesio pokyčių, svarbu pasitarti su specialistais.
    
Kur kreiptis pagalbos? Jei jaučiate, kad vaikui reikia psichologinės pagalbos ar tiesiog norite pasikonsultuoti, galite susisiekti su mokyklos psichologu per elektroninį dienyną, parašydami žinutę.
 Taip pat pagalbos galima kreiptis į:   
Vaikų liniją (tel. 116 111) – nemokama emocinė pagalba vaikams ir paaugliams.   
Jaunimo liniją (tel. 0 800 28888) – emocinė parama jauniems žmonėms.  
Tėvų liniją (tel. 0 800 90012) – pagalba tėvams, susiduriantiems su vaikų auklėjimo sunkumais. 
Psichikos sveikatos centrus – galima kreiptis į vietinį psichikos sveikatos centrą dėl specialisto konsultacijos.
  
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia ieškoti jam tinkamiausių būdų padėti. Kartu kurkime aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, suprasti ir emociškai stiprūs! 
2025 m. veiklų planas balandžio mėn.
Kaip paruošti vaiką mokyklai?
                                                                     Mokyklos lankymo pradžia – tai ne tik naujas žingsnis į žinių                                                                            pasaulį, bet ir svarbus gyvenimo etapas, formuojantis vaiko                                                                              asmenybę. Svarbiausia – palaikyti vaiką, skatinti jo                                                                                              smalsumą ir parodyti, kad mokymasis gali būti įdomus ir                                                                                  džiuginantis procesas! 
                                                                               KELETAS PATARIMŲ BŪSIMŲ PIRMOKŲ TĖVAMS:                                                                                      1. Formuokite teigiamą požiūrį į mokyklą:
                                                                      • Pasakokite apie mokyklą kaip apie įdomią vietą, kur                                                                                    galima sužinoti naujų dalykų ir susirasti draugų.
• Dalinkitės teigiamomis savo patirtimis iš mokyklos laikų.
• Venkite gąsdinimų („pamatysi, kas bus mokykloje“), nes tai gali sukelti nerimą.
2. Ugdykite savarankiškumą:
• Mokykite vaiką apsirengti, užsirišti batus, naudotis užtrauktukais, sagomis.
• Leiskite savarankiškai susidėti kuprinę, susitvarkyti daiktus.
• Skatinkite savarankiškai valgyti ir naudotis tualetu.
3. Lavinkite socialinius įgūdžius:  
• Mokykite vaiką mandagiai bendrauti: pasisveikinti, paprašyti pagalbos, pasakyti „ačiū“.
• Aptarkite, kaip elgtis su draugais, kaip spręsti konfliktus.
• Mokykite kantrybės – laukti savo eilės, išklausyti kitą.
4. Pasirūpinkite emocine savijauta:
• Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, nerimą, baimes.
• Tėvų palaikymas padeda vaikui jaustis saugiai ir drąsiai žengti naujus žingsnius.
• Mokykite nusiraminti: giliai kvėpuoti, pasakyti sau padrąsinančius žodžius.
5. Skatinkite kalbinę ir pažintinę raidą:
• Skaitykite kartu knygas, aptarkite perskaitytą istoriją.
• Užduokite klausimus, skatinkite vaiką pasakoti.
• Lavinkite rankos motoriką – piešimas, lipdymas, kirpimas žirklėmis padeda pasiruošti rašymui.
6. Mokykite praktinių įgūdžių:’
• Kartu pirkite mokyklai reikalingus daiktus, paaiškinkite, kaip jais naudotis.
• Mokykite saugumo taisyklių: kaip elgtis kelyje, ką daryti pasiklydus.
• Aptarkite, kaip kreiptis pagalbos į mokytoją ar kitą suaugusį mokykloje.
7. Būkite kantrūs ir palaikantys:
• Girkite vaiką už pastangas, o ne tik už rezultatus.
• Leiskite jam jaustis svarbiu ir reikalingu.
• Jei pradžia bus teigiama, didesnė tikimybė, kad vaikas mokykloje jausis gerai ir ateityje mokysis su didesniu entuziazmu.
 Svarbiausia – parodykite vaikui, kad mokykla yra saugi ir įdomi vieta, kurioje jis galės augti, mokytis ir susirasti draugų. Su jūsų pagalba pirmokas jausis užtikrintai ir drąsiai pradės naują gyvenimo etapą!
Suomijos patirtis planuojant ir įgyvendinant įtraukųjį ugdymą suomių kalbos pamokose
2025 m. kovo 16–22 d. Joensū mieste Suomijoje praleidau
labai įdomią pažintinę savaitę, stebėdama, kaip mokoma
suomių kalbos įvairiose šalies ugdymo įstaigose. Gilintis
buvo paprasčiau, nes minėtą kalbą moku ir jos mokau.
Pirmąją dieną Joensū miesto švietimo skyriaus koordinatorė
Mirka Taavetti supažindino su švietimo sistema: suomių
kalbos mokymu tiek suomių, tiek migrantų vaikams, taip pat
su tarptautiniais mokyklų projektais ir bendradarbiavimu.
Kadangi vaikai, turintys mokymosi sunkumų, sutrikimų,
integruojami į bendrojo ugdymo įstaigas jau seniai,
didžiausius iššūkius kelia migrantų mokymas ir integravimas.
Pirmuosius metus atvykę vaikai mokosi suomių kalbos ir
kitų dalykų atskirti nuo suomių. Beje, grupėse po 10 vaikų.
Po metų, jeigu pasiekimai yra pakankamai geri, bent dalį
dalykų jau gali mokytis su vietiniais vaikais. Vaikai būdami
suomiškoje aplinkoje prisitaiko lengviau, todėl mažindami
atskirtį suomiai stengiasi neatskirti suaugusiųjų ir,
pavyzdžiui, kviečia juos kartą per savaitę po kelias valandas
mokytis kartus savo vaikais. Neseniai būtent šio miesto
švietimo skyrius pasiūlė pilotinį projektą, pavadintą Nonstop teatru, pagal kurį vaikai ir suaugusieji
leidžia bendrai laiką vaidindami. Vasarą šio teatro aktorių padėjėjais įdarbinami vyresniųjų klasių
mokiniai. Šis projektas laikomas pasiteisinusiu, todėl įgyvendinamas ir kituose miestuose.
Po šios apžvalginės pažinties keliavau į Mutalos pradinę mokyklą (Suomijoje pradinėje mokykloje
mokomasi šešerius metus). Tai yra akredituota Erasmus+ mokykla, todėl joje vykdoma daug
tarptautinių projektų, tarptautinių mainų programų: dažnai atvyksta stažuotojai ir mokiniai iš kitų
šalių, mokytojai dalinasi gerąja patirtimi su kitais. Pasak mokyklą pristačiusios mokytojos
Hannos-Kaisos Malinen, pastatas ir patalpos atnaujinti seniai, bet įstaigoje yra visko, ko reikia
kuriant jaukią, saugią aplinką. Kolegė paminėjo, kad Mutalos pradinę mokyklą lankantis aklas
berniukas turi galimybę dalyvauti fizinio ugdymo pamokose, nes tuo metu jo saugumą užtikrina ne
tik visąlaik jį lydinti padėjėja, bet ir dar vienas suaugęs asmuo. Nors mokosi tik 125 mokiniai, ne
vienoje klasėje yra atskirti kampeliai ar įrengtos patalpos vaikams, norintiems pabūti vieniems,
nusiraminti.
Pataluoto pagrindinėje mokykloje su mokytojomis Sini Nisonen ir Tuija Huovinen pavaikščiojusios į
klases, mokytojų kambaryje lyginome mūsų ir suomių mokytojų džiaugsmus ir iššūkius mokant
kalbos. Bendro turime daug: vietinių ir atvykusiųjų vaikų didžiulis noras ir, deja, nenoras mokytis
suomių kalbos kaip gimtosios arba, vadinamosios, antrosios kalbos, kultūriniai ir religiniai skirtumai,
socialinės problemos, kylančios iš šeimų. Pavyzdžiui, stebėjau suomių kalbos pamoką, vedamą
devintos klasės mokiniams atvykusiems iš Sirijos, Ukrainos ir rusijos. Ėmė pažįstamas liūdesys, kai
vaikinai, lankantys suomių kalbos pamokas dvejus metus, vos suregzdavo sakinį, mokytojai
atsakant į kitų klausimus, akivaizdžiai sprendė kitus klausimus savo gimtąja kalba. Laimei, to
negalima pasakyti apie visus.
Apie suaugusiųjų suomių kalbos mokymo tikslus ir metodus, tarptautines mainų programas
diskutavome Karelijos taikomųjų mokslų universitete, Joensuun regiono suaugusiųjų mokymo
centre, Rytų Suomijos universiteto mokytojų rengimo institute. Klausiausi Tapio Hokkanen
paskaitos jauniesiems mokytojams, mokslininkams, atvykusiems pagal mainų programą. Profesinio
mokymo centre Riveria susitikau su Lietuvos garbės konsulu Esa Karvinen, kuris taip pat yra centro
direktorius. Su miesto meru Jere Penttilä aptarėme mano įspūdžius.
Stažuotė buvo naudinga ne tik dėl to, kad turėjau galimybę pamatyti kolegų darbą, išgirsti, kaip jie
įveikia darbe kylančius sunkumus, bet ir darkart patvirtintu suvokimu, kad ir mes dirbame ne
blogiau už kitus.