Mokymasis per patyrimą, per asmeninį atradimą yra pati seniausia mokymosi metodika – tai mokymasis veikiant, kai galimybė patirti mokymosi turinio prasmę derinama su jau turima arba naujai įgyta patirtimi. Toks mokymo(si) būdas leidžia mokiniui geriau įsiminti žinias, sukelia teigiamas emocijas, nes yra įdomus.
Vedami įsitikinimo, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų, matematikos mokytoja Lilija Simonaitienė, biologijos mokytojas Vadimas Pavlovas bei etikos ir gyvenimo įgūdžių mokytoja Lina Povilionienė jau tradicine tapusia progimnazijoje integruotų veiklų dieną „Atradimų diena“ subūrė jaunuosius 5b ir 6c klasių mokslininkus į gausią tyrėjų komandą.
Buvo iškeltas šiai dienai aktualus, su sveika gyvensena sietinas probleminis klausimas „Ar visi sveiki (ekologiški) produktai yra SVEIKI?“
Mažosios laboratorijos
darbuotojai atliko du eksperimentus, kuriuose vis skambėjo mokiniams gana grėsmingai atrodantys žodžiai: NITRATAI ir GLIUTENAS, GLIUTENAS ir NITRATAI… Laboratorijoje net
dūmai rūko nuo tyrėjų darbo, nes jaunieji mokslininkai tyrė dažniausiai
naudojamus vaisius ir daržoves: kopūstus, burokus, morkas, bulves, svogūnus,
brokolius, špinatus, vynuoges ir kitus vaisius bei daržoves „ieškodami“ juose nitratų
ir nitritų. Pasiraitoję rankoves mokiniai kibo į darbus: kruopščiai lupo, skuto, smulkino,
tarkavo bei spaudė daržovių ir vaisių sultis, nes būtent skystis buvo
reikalingas ištirti nitratų kiekį dažniausiai naudojamuose vaisiuose ir
daržovėse. Matavo gautų sulčių kiekius, svėrė, fiksavo rezultatus dešimtainiais
matavimo vienetais, nustatė proporcijas… Visų nuostabai daugiausiai nitratų surado
špinatuose, net 3000 mg/kg. Ir kas dabar gali tvirtinti, kad žalius špinatus
labai sveika valgyti? Ypatingai po to, kai mokytojas Vadimas papasakojo, jog pasaulyje
ir Europos Sąjungoje yra nustatyta vieninga leidžiama nitratų paros norma,
kiekis maiste, kurį suvartojant kasdien, per parą kilogramui kūno svorio per
visą gyvenimą nesukeliamas neigiamas poveikis sveikatai – tik 3,7 mg/kg kūno
svorio per parą, t. y. 60 kg sveriantis žmogui yra saugu suvartoti iki 222 mg
nitratų.
Pailsėje, papietavę jaunieji
mokslininkai kibo į dar vieną eksperimentą, į dar vieną labai rimtą iššūkį:
tirti gliuteno būvimą grūdinėse kultūrose. Išklausę paskaitą apie tai, kad gliutenas
yra baltymas esantis grūdinėse kultūrose ir, kad yra žmonių šio baltymo
netoleruojančių, suskubo surasti pavojinguosius produktus. Mokiniai gliuteno
buvimą tyrė kviečiuose, avižose, grikiuose, linuose, ryžiuose, sorose ir kitose
kruopose, net sausainiuose ir duonoje, ant kurių rašoma, kad produktai „be
gliuteno“. Vieni svėrė, kiti bėrė, treti maišė, ketvirti mėginius darė… Ir
pačią didžiausią nuostabą, sulaukus tyrimo rezultatų, sukėlė žinia, kad ne tik
visos kruopos, bet ir reklamuojami „be gliuteno“ duona ir sausainiai gliuteno
pėdsakų turi. Mažieji išradėjai atrado tai, ko niekas nesitikėjo.
Visi gautieji abiejų tyrimų
rezultatai buvo išanalizuoti ir surašyti kiekybine išraiška. O iškeltam
probleminiam klausimui „Ar visi sveiki (ekologiški) produktai yra SVEIKI?“
suformuluotas atsakymas, darbo išvada: „Ne visas sveikas maistas yra SVEIKAS?“.
„Atradimų dienos“ veiklose mokiniai
atrado naujų patirčių, sustiprino komunikavimo įgūdžius, aktyviai ir kūrybiškai
įsitraukdami į mokytojų suplanuotas užduotis sužinojo, kur ir kaip naujai
įgytas žinias bei gebėjimus galima pritaikyti ir naudoti. O mes, mokytojai, dar
kartą įsitikinome, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties,
savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų.
Mokytojai: Lilija Simonaitienė
Vadimas Pavlovas
Lina Povilionienė