2026 m. mokinių priėmimas į Vilniaus „Spindulio“ progimnaziją
2026 m. Mokinių priėmimą į Vilniaus ,,Spindulio” progimnaziją vykdo 
Mokinių priėmimo komisiją, kurios sudėtis patvirtinta direktoriaus 2026-01-15 įsakymu Nr. V-12:
 
    Komisijos pirmininkėRasa Petrikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už gyventojų prašymų administravimą bei informacijos skelbimą internete; 
    Komisijos sekretorėLina Gadeikienė, raštinės vedėja; 
    Komisijos nariai
  • Kristina Povilavičienė, pradinių klasių mokytoja, Mokytojų tarybos narė, atsakinga už gyventojų prašymų administravimą; 
  • Daiva Petraitienė, pradinių klasių mokytoja, socialinė pedagogė;
  • Vilma Tuganauskienė, pradinių klasių mokytoja, tarptautinės Kembridžo neformaliojo ugdymo mokytoja; 
  • Daiva Erslavienė, specialioji pedagogė, VGK komisijos narė;
  • Jolanta Vasilevskienė, specialioji pedagogė, VGK komisijos narė;
  • Rasa Bakšenskaitė-Jankauskienė, logopedė, VGK komisijos narė.
       Priėmimo tvarka. Priėmimas vykdomas vadovaujantis: Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu (suvestinė redakcija nuo 2026-02-03), Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos Mokinių priėmimo komisijos darbo tvarkos aprašu. Prašymai teikiami tik elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybės e. sistemoje:  https://svietimas.vilnius.lt/  
       Svarbiausios datos (vadovaujantis priėmimo grafiku):
  • vasario 1 d. – gegužės 5 d. - prašymų pateikimas;  
  • gegužės 6-12 d. - pateiktų prašymų nagrinėjimas;
  • gegužės 15-19 d. - papildomų kvietimų siuntimas e. sistemoje;
  • gegužės 28 d. – rugpjūčio 28 d. - priėmimas į laisvas vietas;
  • rugpjūčio 28 – 31 d. - mokinių paskirstymas į klases (vadovaujantis Progimnazijos klasių komplektavimo tvarka) ir sąrašų paskelbimas Progimnazijos svetainėje.
    Pildydami prašymą nurodykite
  • 1–8 kl. pageidaujamą dorinio ugdymo dalyką (etiką arba tikybą);
  • 1–4 kl. pageidavimą lankyti Visos dienos mokyklos (VDM) grupę; 
  • pageidaujamą antrąją užsienio kalbą (nuo 6 klasės – prancūzų, vokiečių arba ispanų kalbą);
  • jeigu mokinys turi specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP), prie prašymo būtina pridėti Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) pažymą;
  • brolio (-ių) ar sesers (-ų), jau besimokančių Progimnazijoje, vardą, pavardę ir klasę (jei mokosi mūsų Progimnazijoje). 
   Pateikite e. sistemoje visus dokumentus, patvirtinančius pirmumo kriterijus. Prašymai nagrinėjami tik gavus visus pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus, pateiktus per e. sistemą ne vėliau kaip paskutinę prašymams pateikti skirtą dieną – 2026 m. gegužės 5 d.
   
       Tarptautinė Kembridžo programa. 1 ir 5 klasėse sudaroma galimybė mokytis pagal tarptautinę Kembridžo neformaliojo ugdymo programą. SVARBU:  pildydami prašymą e. sistemoje skiltyje ,,Papildoma informacija” įrašyti pageidavimą mokytis pagal Kembridžo programą. 2026-2027 m. m. planuojama sudaryti dvi 1 klases ir dvi 5 klases, kuriose mokiniai mokysis pagal Kembridžo programą.

      Mokymo sutarties pasirašymas. Priimtų mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) apie kvietimą mokytis informuojami e. sistemoje. Mokymo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo kvietimo patvirtinimo. Nepasirašius sutarties per nustatytą terminą ir raštu neinformavus mokyklos apie pateisinamas priežastis, vieta gali būti prarasta.

   Kilus klausimams dėl priėmimo: rašykite el. p.: spindulioprogimnazija@gmail.com ar skambinkite tel. Nr.: +370 5 245 7143, +370 687 02452.

„Spindulio“ progimnazijoje kuriame aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali augti ir tobulėti. 
Priėmimo procesą organizuojame atsakingai, skaidriai ir vadovaudamiesi vaiko gerovės principu.

    Vaikas pradeda lankyti mokyklą? Kuo ypatingas šis laikotarpis?
      Siūlome ,,Pirmokų adaptacija”VPPT rekomendacijas tėvams  
Atviros durys Tėveliams
 Š. m. vasario 26 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyks Atvirų durų diena Tėvams.
 Nuo 15.30 iki 19.00 val. dalykų kabinetuose tėvai galės susitikti su dalykų, pradinių klasių mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, administracija ir aptarti mokinio individualią konkretaus mokomojo dalyko pažangą ir kt. klausimus.
Kad pokalbiai vyktų efektyviai, per el. dienyną išsiuntėme Jums registracijos formą.
Labai Jūsų lauksime. 
Bendradarbiaudami galėsime padėti Jūsų vaikams patirti   mokymosi sėkmę.
Kembridžo gamtoje – dantų pasaulio tyrinėjimas
      Būtent praktinio pobūdžio pamokos turi išliekamąją vertę – kai vaikas pats sukuria modelį, žinios tampa patirtimi. O patirtis išlieka ilgiau už perskaitytą tekstą ar sąvokas. Mokymasis tampa prasmingas tuomet, kai galime ne tik išgirsti, 
bet ir paliesti, sukurti bei patirti.
Kembridžo gamtos pamokoje antrokai leidosi į pažintį su žmogaus dantimis. Pirmiausia teoriškai
nagrinėjome dantų rūšis, jų formas, pavadinimus bei funkcijas. Aiškinomės, kuo skiriasi kandžiai,
iltiniai ir krūminiai dantys, kokį darbą kiekvienas iš jų atlieka ir kodėl kiekviena forma yra svarbi
mūsų valgymo procesui.
Įgytas žinias mokiniai pritaikė praktiškai – iš plastilino lipdė skirtingų rūšių dantis pagal jų kiekį ir
formas. Dantis formavo ant pateikto žandikaulio šablono, todėl turėjo atidžiai stebėti, lyginti,
skaičiuoti ir tiksliai atkurti kiekvieną detalę. Ši veikla padėjo ugdyti
ne tik gamtos mokslų žinias, bet ir gebėjimą taikyti teorines žinias
praktiškai, pastabumą ir dėmesį detalėms, erdvinį suvokimą ir loginį
mąstymą bei smulkiąją motoriką.
Praktinis modeliavimas padėjo vaikams geriau suprasti, kad
dantų forma tiesiogiai susijusi su jų funkcija. Lipdydami mokiniai ne
tik įsiminė pavadinimus, bet ir aiškiai suvokė, kodėl kandžiai yra
aštrūs, o krūminiai – platesni.
Pilietinė akcija. Jungiamės.
Dalinamės Vilniaus miesto vicemerės Donaldos Meiželytės kvietimu jungtis prie akcijos “RADAROM!”
Įrašas iš “Facebook”
Pirmokų atradimai su Cambridge: medžiagos ir jų savybės
   Mūsų mokyklos pirmokai šiuo metu pasaulį pažįsta per smalsumą, tyrinėjimą ir bandymus. 
Per Kembridžo gamtos  pamokas mokiniai mokosi apie įvairias medžiagas ir jų savybes, tyrinėdami savo artimiausią aplinką – klasę ir mokyklą.
   Pamokų metu vaikai susipažįsta su pagrindinėmis medžiagomis: medžiu (wood), plastiku (plastic), metalu (metal), stiklu (glass), popieriumi (paper). Jie mokosi įvardyti ne tik pačias medžiagas, bet ir jų savybes: kietas (hard), minkštas (soft), sunkus (heavy).
   Didžiausią džiaugsmą pirmokams kelia praktinė veikla. Mokiniai tyrinėja klasėje esančius daiktus – suolus, kėdes, knygas, pieštukus, langus, duris – ir aiškinasi, iš kokių medžiagų jie pagaminti. Dirbdami grupėse jie rūšiuoja daiktus pagal medžiagas ir jų savybes, diskutuoja, lygina ir pagrindžia savo pasirinkimus anglų kalba.
   Tyrinėjimas tęsiasi ir už klasės ribų – vaikai keliauja po mokyklos erdves, ieško įvairių medžiagų pavyzdžių koridoriuose, sporto salėje, valgykloje. Taip mokymasis tampa gyvas, patirtinis ir susietas su kasdieniu gyvenimu.
   Šios veiklos ne tik plečia anglų kalbos žodyną, bet ir ugdo kritinį mąstymą, bendradarbiavimo įgūdžius bei smalsumą. Pirmokai mokosi stebėti, kelti klausimus, daryti išvadas ir drąsiai vartoti naujus angliškus žodžius realiose situacijose.
Didžiuojamės mūsų jaunaisiais tyrėjais, kurie kiekvieną dieną atranda, kad mokytis gali būti įdomu, smagu ir kupina netikėtumų!
Pasaulinis vaikų haiku konkursas
Vasario mėn. „Spindulio“ progimnazijos 5- 8 kl. mokiniai dalyvavo XIX pasaulio vaikų haiku konkurse, kurį organizavo Japonijos avialinijos „Japan Airlines“ ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). 
Šių metų konkurso tema – „Garsas“. Jaunieji kūrėjai turėjo progą stabtelėti ir įsiklausyti į aplink supančius garsus, išgirsti savo širdies plakimą, o kilusias mintis sudėti į trieilį, laikantis haiku sandaros  5–7–5 (pirmojoje eilutėje – 5 skiemenys, antrojoje – 7, trečiojoje – 5). 
Haiku – tai Japonijos poezijos žanras, kuriame paprastais žodžiais subtiliai užkoduojama akimirka, nuotaika ar išgyvenimas. Įdomu tai, jog haiku gali kurti kiekvienas – tereikia noro ir pastabumo.
Šiais metais dalyvauti šiame konkurse pareiškė nemažas būrys mokinių. Jie kūrė haiku ir piešė piešinius, vaizdą ir žodį suliedami į vientisą kūrinį. Pasidžiaukime mokinių kūrybiniais darbais ir palinkėkime sėkmės nacionaliniame atrankos ture. 
Metų mokytojas 2025!
Penkioliktąjį kartą “Spindulio” progimnazijos mokytojai rinko metų Mokytoją  2025.
Konkurencija buvo milžiniška! Taškas į tašką!
2025 metų mokytojomis išrinktos -
ILMA STONIENĖ,  Kembridžo programos koordinatorė, anglų kalbos vyr. mokytoja ir
LINA GUBANOVIENĖ – muzikos mokytoja metodininkė.
Nuoširdžiai sveikiname abi mokytojas ir linkime toliau siekti profesinio tobulumo, 
dalintis gerąja patirtimi bei garsinti “Spindulio” progimnaziją!
Progimnazijos mokytojai
Dalinimasis gerąja patirtimi
Mokytojų sueiga “Protų biblioteka” vyks 
vasario 20 d. 11 val. aktų salėje.
Sueigos moderatorės - 
direktorės pavaduotojos ugdymui Rasa Petrikienė ir Jolita Andriškevičiūtė -Raišienė
Pranešimus skaitys:
Sonata Pušinskienė, lietuvių k. vyr. mokytoja
Neringa Kaselytė, lietuvių k. mokytoja metodininkė
Inesa Jakutonienė, pradinių klasių mokytoja ekspertė
Audronis Bliavas, mokyklos IT specialistas
Jolanta Vasilevskienė – vyr. specialioji pedagogė
Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė, logopedė
Vilija Mozurienė, progimnazijos direktorė
Tarptautinis projektas ,,Pažink mano miestą”




 4c klasės mokinės Tėja, Amina ir Maja sukūrė maršrutą, kuriuo atvykę į Vilniaus autobusų stotį, per 1,5 valandos aplankysite įdomiausius Vilniaus muziejus.
4 klasės mokinės Tėja, Amina ir Maja nusprendė dalyvauti Tarptautiniame pradinio ugdymo mokinių kūrybinių darbų STEAM projekto konkurse–virtualioje parodoje „Pažink mano miestą!“. Mergaitės tyrinėjo Vilniaus miesto žemėlapį ir sukūrė specialų 1.5 valandos maršrutą, skirtą miesto svečiams. Jame jos atrinko įdomiausius muziejus, kuriuos verta aplankyti. 
Tyrinėjimo kelias 
Mokinės nagrinėjo Vilniaus centro žemėlapį, ieškojo muziejų, matavo atstumus, planavo laiką ir braižė maršrutą. Jų kelias vingiuoja per miesto centrą ir jungia svarbiausius objektus. Visas maršrutas pažymėtas raudona linija, o stotelės sunumeruotos. Į maršrutą įtraukti šie muziejai: Energetikos ir technikos muziejus,   Geležinkelių muziejus,   Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.    Geležinkelių muziejus įkurtas 1966 m. ir yra Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje. Čia galima pamatyti autentiškus traukinių eksponatus, senas nuotraukas, geležinkelio darbuotojų įrankius. Muziejuje daug interaktyvių eksponatų, todėl lankytojai gali ne tik žiūrėti, bet ir patys išbandyti. Ypač įdomi dalis – lauko ekspozicija, kur stovi senoviniai lokomotyvai ir vagonai. Tai puiki vieta sužinoti, kaip Lietuvoje vystėsi geležinkeliai. Energetikos ir technikos muziejus įsikūręs pirmojoje Vilniaus elektrinėje. Jame galima sužinoti, kaip gaminama elektra, kaip veikia senosios mašinos, pamatyti generatorius, turbinas ir elektros įrenginius. Mergaitėms labai patiko interaktyvūs eksponatai – čia galima spausti mygtukus, sukti rankenas ir stebėti, kaip veikia elektros grandinės. Taip pat yra salė, skirta Nikolos Teslos ir Faradėjaus išradimams. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje  pasakojama apie Lietuvos istoriją okupacijų metais. Jis įrengtas buvusiuose KGB rūmuose. Čia galima pamatyti kameras, tardymo kambarius, dokumentus ir nuotraukas. Muziejus padeda suprasti, kaip žmonės kovojo už laisvę, kokius sunkumus patyrė ir kodėl laisvė yra tokia brangi.
  Tėja, Amina ir Maja sukūrė puikų pažintinį maršrutą po Vilnių. Jų projektas ne tik moko apie miesto istoriją ir technologijas, bet ir skatina domėtis, tyrinėti ir keliauti. Šis maršrutas tinka visiems, kurie nori per trumpą laiką pažinti svarbiausius sostinės muziejus. 
Pažinkime savo miestą kartu!
Konferencija „EFEKTAS 2026“ – kokia mokykla bus rytoj?


„Gyvename neapibrėžtumo laikotarpiu – geopolitika, ekonomika, technologijos keičiasi greičiau nei bet kada. Investicijos į švietimą visada atsiperka, tačiau rezultatai matomi tik po keletos metų. Todėl svarbiausia – mokyti vaikus ne tik žinoti, bet gebėti taikyti savo žinias.“
 Vasario 18–19 dienomis dalyvavau konferencijoje „EFEKTAS 2026“, kurią organizavo „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija. Tai buvo ne tik renginys apie švietimą – tai buvo žvilgsnis į ateities mokyklą ir labai konkretūs atsakymai į klausimą: ką galime pradėti daryti jau šiandien?
 Pasaulis keičiasi – mokykla taip pat.  Konferencijoje akcentuota, kad gyvename didelio neapibrėžtumo laikotarpiu. Ekonomika, technologijos, darbo rinka kinta sparčiau nei bet kada anksčiau. Todėl šiandien mokykla turi ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą jas taikyti, kritiškai mąstyti bei mokytis visą gyvenimą. Dirbtinis intelektas mums turi būti tik  pagalbininkas, ne konkurentas. Viena ryškiausių temų – dirbtinis intelektas švietime.
 Buvo pabrėžta, kad DI nepakeis mokytojo, tačiau mokytojas, naudojantis DI, gali dirbti efektyviau. Šios technologijos padeda automatizuoti rutiniškas užduotis, kurti diferencijuotas užduotis ar generuoti idėjas pamokoms, taip paliekant daugiau laiko tiesioginiam darbui su mokiniais. 
Vienas įsimintiniausių pranešimų buvo apie miego žmogui svarbą. Neuromokslo tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas gali imituoti ADHD simptomus, o neišsimiegojus nauja informacija tiesiog neišsaugoma ilgalaikėje atmintyje. Kitaip tariant – be poilsio nėra ir efektyvaus mokymosi. 
 Konferencijoje daug kalbėta ir apie finansinį raštingumą bei saugumą skaitmeninėje erdvėje. Mokiniams būtina mokytis atpažinti sukčiavimo schemas, kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai planuoti savo finansinę ateitį. 
Renginyje dalyvavo ir Seimo narė Ingrida Šimonytė, kuri išreiškė palaikymą mokytojams. Ji pabrėžė, kad mokytojo profesija yra viena svarbiausių visuomenėje, o didžiausias patarimas pedagogams – pirmiausia gerbti save. Anot jos, tik tuomet mokytoją gerbs ir mokiniai, ir tėvai ir visa bendruomenė. Tai buvo stipri ir įkvepianti žinutė visiems salėje buvusiems pedagogams.
Konferencijoje kalbėjo ir lenktynininkas bei verslininkas Alanas Azakejev, kuris pasidalijo savo patirtimi bendradarbiaujant su „Lietuvos Junior Achievement“. Jis akcentavo, kad verslumas prasideda nuo drąsos veikti ir gebėjimo mokytis iš klaidų. Pranešėjas pristatė ir savo įkurtą platformą „soci.lt“, kurios veikla orientuota į bendruomenių stiprinimą bei socialinių iniciatyvų plėtrą. Jo pavyzdys parodė, kaip verslas ir švietimas gali sėkmingai bendradarbiauti, kurdami realią vertę jaunimui.
 Konferencija „EFEKTAS 2026“ priminė, kad pokytis prasideda nuo mažų žingsnių.  Ateities mokykla kuriama šiandien – mūsų klasėse.