Priešmokyklinukų veikla
2024 m. gegužės 6 d. / Rasa Bakšenskaitė Jankauskė
Žmogus ir gamta yra vienas nuo kito neatsiejami veiksniai. Ypatingai šiame vartotojiškumu
perpildytame amžiuje stengiamasi ieškoti būdų, kaip apsaugoti gamtą ir tausoti jos išteklius, kurie
nėra beribiai.
Akcentuojama, jog dar ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje vaikams turėtų būti sudarytos
sąlygos ugdyti(s) gebėjimus įvairiose srityse – kalbinio raštingumo, emocinės ir fizinės sveikatos,
matematinio mąstymo, kūrybiškumo, socialinio pilnavertiškumo ir kt., siekiant aukštesnių
sąmoningumo rezultatų ir visapusiško įsitraukimo. Ne išimtis ir aplinkosaugos sritis. Jei dar
pirmaisiais vaikų gyvenimo metais pasistengsime formuoti vaikų supratimą, pajautimą ne tik sau ir
kitam žmogui, bet ir aplinkai – vėliau pasieksime aukštesnių empatijos ir sąmoningumo rezultatų.
PM1 „Spinduliukų“ grupės vaikai šią, paskutinę balandžio mėnesio savaitę, keliavo EKOTAKELIU.
Vaikai sužinojo, kaip jie, nors ir būdami jauno amžiaus, bet jau gali prisidėti prie gamtos saugojimo:
išjungdami elektros prietaisus, kada jais nesinaudojama; važiuodami viešuoju transportu, o ne
šeimos automobiliu; pakeldami kiekvieną “pamestą” šiukšlę ir t.t.
Priešmokyklinukai dalyvavo mokytojos-edukatorės Anželikos vedamoje edukacinėje pamokoje
“ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS”. Jos metu sužinojo:
- Kokios gi atliekos metamos į plastiko, stiklo, popieriaus, mišrių atliekų konteinerius?
- Kur dėti sudužusio veidrodžio šukes?
- Ką daryti su maisto likučiais?
- Ar galime panaudoti išaugtus rūbus? Ir daugelį kitų svarbių dalykų.
O balandžio 30 d. “Spinduliukų“ grupės ugdytiniai, bendradarbiaudami su Vilniaus l./d.
„Medynėlis“ „Voveriukų“ grupės vaikais, dalyvavo gamtos puoselėjimo akcijoje „ŠVARI APLINKA –
SVEIKESNIS AŠ!“ ir keliavo į Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono „Pasakų parką“ rinkti tokių
pačių, kaip mes žmonių, išmestų šiukšlių. Kiek radybų! Nuo tuščių stiklinių butelių, medvilnės
atraižų iki dviračių detalių…
Viena aplinkosauginė akcija ar vienos savaitės veiklos gamtos saugojimo tema supratimo
nesuformuos. Tai būtina kartoti ir įtraukti į kasdienines situacijas, pokalbius su vaikais.
Mes kartosime. O Jūs?
Nuotraukų galerija
VEIKLOS PLANAS 2024 gegužė.pdf
Ugdymo procesas
2024 m. gegužės 3 d. / Inesa Jančioraitė Tichomirova
Balandžio 19 dieną dalyvavome finansinio raštingumo konferencijoje Šiaurės licėjuje. Ten pristatėme 2c klasėje vykdytą projektą ,,Kaip mums pavyko tulpes užauginti pigiau?”.
Šio projekto tikslas – kūrybiškai ugdyti vaikų finansinį raštingumą.
Klasėje vaikai susiskirstė į tris grupes: organizatoriai, tulpių pirkėjai ir tulpių sodinimo instruktoriai.
Organizatorių pagrindinis tikslas buvo – išsiaiškinti, koks yra projekto biudžetas. Tulpių pirkėjai išsiaiškino, kiek kainuoja tulpės, pasidomėjo vykstančiomis nuolaidomis Tulpių sodinimo instruktoriai išsiaiškino, kaip sodinti tulpes.
Šio projekto metu mes:
1. Pagilinome finansinio raštingumo
bei pasaulio pažinimo žinias.
2. Sužinojome, kad norint
įgyvendinti projektą, pirmiausia reikia tiksliai apskaičiuoti jo biudžetą.
3. Išsiaiškinome, kad norint
sutaupyti, pirmiausia reikia pasidomėti vykstančiomis akcijomis bei nuolaidomis
norimai pirkti prekei.
4. Mokėmės dirbti komandoje.
Įvykdę šį projektą pasidalinome savo idėjomis Finansinio raštingumo konferencijoje Šiaurės licėjuje.
Stebėdami kitų mokyklų parengtus projektus, sužinojome kaip taupiai suorganizuoti gimtadienio šventę, kaip greičiau parduoti prekę mugėje ir kaip atsisakyti nereikalingų išlaidų.
Vaikai labai susidomėjo finansinio raštingumo projektais ir idėjomis. Nuo kitų mokslo metų mūsų mokykloje vyks finansinio raštingumo pamokos, kurių metu mes mokysimės verslumo pagrindų, pinigų valdymo, išsiaiškinsime ar visos prekės, kurias mes įsigyjame yra reikalingos.
Nuotraukų galerija
Gegužės 2 d. 15 val. Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje
vyks mokyklos vadovų ir mokytojų komandos susitikimas
su Vilniaus m. vicemeru Arūnu Šileriu dėl tarptautinės Kembridžo programos diegimo progimnazijoje.
Priešmokyklinukų veikla
2024 m. gegužės 2 d. / Ilona Pinkevičienė
TV bokštas – tai praėjusio
amžiaus 8-ojo dešimtmečio
technologinio progreso ir pastatų
konstrukcijų inovacijų simbolis, o
nuo 1991 m. tapo vienu
svarbiausiu laisvės kovos simboliu.
Norėdami labiau pagilinti vaikų
pilietišką sąmoningumą ir
mokydamiesi visai netoli įžymaus
mums visiems pastato,
nusprendėme aplankyti šią
įsimintiną vietą ir susipažinti su
Vilniaus televizijos bokštu. Edukacijos metu išgirdome pasakojimą apie šio išskirtinio pastato
statybas, televizijos ir radijo ryšio perdavimo principus ir kaip mūsų namus pasiekia signalas, taip
pat plačiau sužinojome apie Sausio 13-osios įvykių eigą. Aplankėme Sausio 13-osios ekspoziciją, TV
bokšto daiktų muziejų ir apžvalgos aikštelę , kuri įsikūrusi 167 m. aukštyje.“ Šypsenėlių“ klasės
vaikai liko sužavėti greitaeigiu liftu, kuriuo per kelias minutes pakilo į neregėtas aukštumas, galėjo
stebėti Elektrėnų bokštus ir saulėtą Vilniaus miestą.
Nuotraukų galerija
Pagyrų alėja
2024 m. gegužės 2 d. / Renata Ziminskienė
Sveikiname nugalėtojus:
Auksinės kengūros diplomai:
Aistė Paušaitė (6b)
Jaunius Baltruška(5a)
Matas Urbonavičius(6b)
Emilija Štaudytė(8a)
Linas Rynkevičius(8a)
Sidabrinės kengūros diplomai:
Simonas Mikulskas (6b)
Glorija Žilinskė(7b)
Vakaris Petrauskas (8a)
Oranžinės kengūros diplomai:
Agilė Gedvilaitė(7c)
Danielius Ziminskis(8b)
Goda Spalinskaitė(7a)
Morta Aleksiejūnaitė(8a)
Titas Pečkus(7b)
Rusnė Alšauskaitė(6a)
Kasmet spinduliečiai dalyvauja Vaikų kūrybinės iniciatyvos
fondo organizuotame respublikiniame projekte „Kalbų Kengūra
2024“, kurio tikslas plėtoti mokinių užsienio kalbų gebėjimus,
skatinti mokinių norą mokytis užsienio kalbos, sudaryti sąlygas
mokiniams atsiskleisti ir pademonstruoti savo kalbų mokėjimo
gebėjimus.
[Mano sėkmė]
2024 m. gegužės 1 d. / Ramunė Goberienė
Balandžio 24 d. „Spindulio“
progimnazijoje tradicija tapusioje mokinių konferencijoje „Mano sėkmė“ 5-8 kl.
mokiniai pristatė pranešimus bei gvildeno šiandienai aktualias problemas,
tokias, kaip beglobių gyvūnų priežiūra, tvarumas, socialinių medijų poveikis bei
sveikos mitybos tendencijos paauglių gyvenime.
Konferencijoje iš viso buvo pristatyti 27 pranešimai,
kuriuos kūrė 49 mokiniai, jiems padėjo 19 mokytojų. Džiugu, jog mokiniai buvo žingeidūs ir rinkosi įvairią tematiką, drąsiai
dalindamiesi naujomis žiniomis vieni su kitais.
Penktokai: „The blobfish“, „Pažink šiuolaikinį šokį“, „Ar žmonėms patinka gyventi
Karoliniškėse ir Pilaitėje?“, „Oro akrobatika“, „Pavasario staigmena“, „Berniukas
ir drakonai“.
Šeštokai: „Iš kur aš?“, „Su gyvūnais žmoniškai“, „From
player to Coach: How to Transition into a Career in Tennis Coaching“, „Survey:
Using Foreign Languages in my class“, „The oldest schools in Europe“.
Septintokai: „Das grosste Tierhein im Europa“
(Didžiausia gyvūnų prieglauda Europoje), „Duolingo“, „Turizmas“, „Aviacija
Lietuvoje“, „Laimingiausių pasaulio šalių reitingas: kur Lietuva?“, „Maisto
produktai, kurie sveikesni“, „Autorinės teisės“.
Aštuntokai: „Mokinių kuprinės“, „Socialinių medijų
poveikis paauglių gyvenime“, „Frazeologizmai lietuvių ir rusų kalbose –
skirtumai bei panašumai“, „Šaltasis karas“, „Vardų istorija“, „Gyvūnų prieglaudos
Lietuvoje“, „Ekologinė kultūra ir elektra“.
Tariame AČIŪ mokiniams,
parengusiems pranešimus
ir jų mokytojoms už idėjas bei pagalbą ruošiantis konferencijai.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2024 m. balandžio 30 d. / Inesa Jančioraitė Tichomirova
Nagrinėdami Europos ir kitų žemynų žemėlapius mokiniai išsiaiškino, kurios valstybės yra Europoje, sužinojo apie kituose žemynuose gyvenančius gyvūnus, žmonių kultūrą, augalų įvairovę, plėtė supratimą, kaip žmonės gyvena svetur.
Labiausiai vaikams patiko lyginti Lietuvą su kitų kraštų gyventojais ir augmenija bei kitomis gyvenimo ir klimato sąlygomis. Jie diskutavo, kurgi gyventi būtų geriau: Europoje ar Afrikoje, o gal Australijoje? Visiems patiktų gyventi kur šilta, bet niekas nesirinktų gyvenimo Antarktidoje.
2c klasės mokinė Saulė Lauciutė tyrinėdama Afrikos žemyną, pasinaudojo įgytomis žiniomis per būrelį ,,IT kodas” ir suprogramavo Afrikos žemyną bei jame esančius augalus ir gyvūnus palygino, kokie augalai auga Lietuvoje ir kokie Afrikoje. https://scratch.mit.edu/projects/1001407280/editor
Savo tyrimo rezultatus pristatė ir ,,Mano sėkmėje”.
Kovo ir balandžio mėnesiais vykdėme tarptautinį eTwinning projektą ,,Kaip žmonės gyvena kituose kraštuose?/How do people live in other countries?“ Prie šio projekto prisijungė mokiniai iš Turkijos, Ispanijos, Estijos ir Lietuvos. Taip pat prisijungė ir priešmokyklinės grupės vaikai bei 2b klasės mokiniai iš mūsų mokyklos.
Mūsų eTwinning erdvės partneriai pristatė savo šalį ir sužinojo kaip žmonės gyvena Lietuvoje.
Vykdydami tarptautinius projektus, susirandame naujų draugų ir partnerių bei dalyvaujame jų rengiamuose projektuose.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2024 m. balandžio 30 d. / Jolanta Vasilevskienė
Ar gali žodžiai kalbėti patys, nekalbinami? Gali! Ar mokame
juos prakalbinti be žodžių? Pasirodo – mokame! Mokyklos
specialiosios pedagogės ir logopedės Daiva Čižikienė ir Jolanta
Vasilevskienės drauge su mokiniais vykdė mokyklinį projektą ,,
Lietuviški žodžiai-paveikslai“. Specialiųjų pratybų metu su
mokiniais diskutavome apie lietuvių kalbos išskirtinumą,
įsimintinos rašybos žodžius, apie vienintelę pasaulyje mūsų
ypatingąją raidę – Ė. Apie žodžius ,,įsibrovėlius“, kurie teršia
mūsų kalbą. Mokiniai drauge tarėsi ir rinko gražiausius
lietuviškus žodžius ir juos sudėjo į paveikslus. Šio projekto
pagrindinis tikslas – padėti mokiniams įsiminti daugelio
lietuviškų žodžių rašybą pasitelkiant nepaprastą šių žodžių
taisyklingo rašymo mokymosi strategiją. Žodis, užrašytas į
prasminę formą, suteikia galimybę mokiniui įgalinti vizualųjį
žodžio suvokimą ir taip lengviau įsiminti taisyklingą žodžio rašybą.
Džiaugiamės mūsų mokinių išmone ir kruopščiu darbu. Kviečiame pasigrožėti lietuviškais
žodžiais-paveikslais eksponuojamais Visų mokinių klasės stende.
Specialiosios pedagogės ir logopedės
Daiva Čižikienė ir Jolanta Vasilevskienės
Nuotraukų galerija
Pagyrų alėja
2024 m. balandžio 26 d. / Neringa Kaselytė
Šiais laikais klimato kaita, jos padariniai kelia
daug nerimo ir iššūkių. Apie tai daug kalbame,
bet ar padarome viską, kad bent kiek mes,
paprasti žmonės, tai stabdytume. Vienas tokių
būdų yra atsakingas vartojimas, atliekų
rūšiavimas. To išmokti nesunku, vis dėlto, kai
kada kyla klausimų, kur dėti panaudotus
vienkartinius rankšluosčius, sulūžusį šepetį ar
laikrodį. Į tokius ir panašius klausimus atsakinėjo
5a klasės mokiniai balandžio 25 dieną vykusio
„Atliekų kultūros“ egzamino metu. Ne vienerius
metus jį organizuoja Vilniaus apskrities atliekų
tvarkymo centras, globoja Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija.
Galima pasidžiaugti, kad iš 25 dalyvavusių
mokinių 9 gavo Pažengusiojo diplomą ir net 4 –
Žinovo.
Mokysimės rūšiuoti ir toliau.
