Visi esame girdėję posakį, kad laimingo gyvenimo paslaptis – dirbti mėgstamą darbą ir būti naudingu kitam. O kaip tinkamai pasirinkti, kai esi aštuntokas ir visas gyvenimas dar priešaky?

Mūsų mokyklos karjeros specialistė I. Stonienė, bendradarbiaudama su aštuntų klasių vadovėmis R. Goberiene, L. Mažukėle ir S. Pušinskiene pakvietė 8a, 8b, 8c kl. mokinius sudalyvauti atvirų durų dienose Techin gimnazijoje. 

Taigi, balandžio 12d. dviem srautais aštuntų klasių mokinius Techin gimnazijoje pasitiko pats mokyklos direktorius Mindaugas Černius.

Jis supažindino būsimus specialistus su mokymo programomis, dokumentų priėmimu, Erasmus stažuotėmis užsienyje, karjeros galimybėmis bei stipendijomis, renkatis studijas šioje gimnazijoje.

Vėliau mokiniai turėjo galimybę pabendrauti su programavimo mokytojais, formuoti technologinį ir inžinerinį mąstymą bei pasivaržyti tarpusavyje dalyvaujant „Kahoot“ viktorinoje apie kompiuteriją. Prizinių vietų laimėtojai buvo apdovanoti Techin gimnazijos atminimo dovanėlėmis. Aštuntokai buvo kviečiami iš arčiau susipažinti ir su verslo administravimo, aviacijos, kompiuterijos, programavimo programomis, galėjo užduoti rūpimus klausimus apie dominančias specialybes ir išbandyti projektinius stendus. Mokiniai buvo supažindinti su šių mokymo programų vykdoma veikla Lietuvoje ir užsienyje bei galimomis karjeros galimybėmis. 

Mokiniai Techin gimnazijoje buvo supažindinti su programavimo pagrindais bei galėjo  išbandyti JavaScript programavimo kalbą. Programavimo klasėje aštuntokai atliko kūrybinę užduotį, kuri nepasirodė tokia jau lengva ir paprasta.

Sudalyvavę atvirų durų dienose aštuntokai džiaugėsi, jog turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su inžinerinio profilio gimnazija, praktiškai išbandyti programavimą bei įgyti naudingų įgūdžių.   

Negalią mes linkę suvokti kaip galimybių apribojimą, skaudų gyvenimo išbandymą, tačiau septintokai, skaitydami Vandos Juknaitės pokalbių knygą „Tariamas iš tamsos“, buvo maloniai nustebinti, susipažinę su kitokia tiesa.  Pasirodo, regėjimo negalią turintys vaikai mato pasaulį kitaip. Vienas knygos herojus drąsiai teigia: „Mes nematom išorinėm akim, bet mes matom vidine akimi. Ir ta vidine akimi mes matom daug. Tai tikrai nėra tamsa“.

Septintokai įkvėpti tokių kalbinamų vaikų įžvalgų, pabandė suprasti regėjimo negalią turinčio žmogaus pasaulį ir sutiko sudalyvauti eksperimente. Užsirišo akis ir dalį pamokos vaikščiojo tamsoje, pasiskirstę poromis. Iš pradžių judėjo pasirinkta kryptimi, klausydami draugo patarimų, o vėliau vaikščiojo savarankiškai, vadovaudamiesi lytėjimu, klausa ir uosle bei bandė pasaulį pamatyti vidine akimi. Pasmalsaukime, kokie gi buvo septintokų pojūčiai ir emocijos, pasibaigus eksperimentui:

„Pastebėjau, jog paaštrėjo klausa, norėjosi tiesti rankas ir viską liesti. Sunku buvo orientuotis, nors buvau gerai pažįstamoje aplinkoje“. (Agilė)

„Džiaugiuosi, jog galėjau sudalyvauti tokiame eksperimente ir suprasti, kaip jaučiasi regėjimo negalią turintys žmonės. Pradžioje man buvo baisu, tačiau vėliau labai padėjo lytėjimas“. (Arnas)

„Vaikščiodamas tamsoje jaučiausi labai vienišas, todėl tokios savo būsenos išsigandau“. (Giedrius)

„Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi nieko nematant. Galvoje mačiau vis kitokius vaizdinius, todėl jaučiausi nesaugiai“. (Adrė)

„Buvo labai baisu, bet tuo pačiu labai smagu. Ėjau į vieną pusę, o atsidūriau visiškai priešingoje. Supratau, kaip sunku orientuotis nematant aplinkos“. (Gytė) 

„Neįsivaizduoju, kaip regėjimo negalią turintys žmonės orientuojasi mieste“. (Simas)

„Buvo nejauku. Nesiorientavau aplinkoje. Atrodė, jog einu pirmyn, o vaikščiojau ratu“. (Lukas)

„Jaučiausi pažeidžiama ir silpna prieš bet kokią kliūtį. Vidine akimi mačiau vis išnyrančius stulpus, kalvas, duobes į kurias galiu įkristi“. (Emilija)