7b klasė lankėsi matematiniame-muzikiniame spektaklyje
Kas sieja muziką ir matematiką? Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras pristato naują muzikinį spektaklį „Skambantys skaičiai”.
 
 Pirmąjį kovo mėnesio sekmadienį, 7b klasės mokiniai kartu su klasės auklėtoja, matematikos mokytoja, Laura Daniškevičiene, vyko į spektaklio „Skambantys skaičiai“ premjerą, kuri vyko Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro salėje. 
 Naujausiame spektaklyje buvo gvildenamos muzikos ir matematikos sąsajos: ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti? Atsakymų spektaklyje ieškojo matematikos mokytoja (aktorė Vitalija Mockevičiūtė) Madam Nulštein, kuri su orkestru sprendė  „muzematines“ lygtis ir kitus rebusus. Spektaklis sukonstruotas kaip pamoka mokykloje, todėl čia veikia mokytojai ir mokiniai. Mokytojai nori išmokyti savo dalyko, kuris jiems atrodo svarbiausias. Na, o mokiniai šiame spektaklyje yra pats orkestras – įvairiausi instrumentai su savo charakteriais.  
 Galbūt jei nebūtų matematikos, visi gyventumėte olose kaip pirmykščiai žmonės? Kas nutiktų, jei nebeliktų skaičių? Klausimų visgi kyla ir pačiai Madam Nulštein – deja, į juos atsakyti negali niekas. Juk pasaulis – tai ne tik aiškumas, bet ir paslaptis…
 Spektaklyje skamba H. Mancini, D. Brubeck, Pink Floyd ir kt. autorių muzika. 

 Po spektaklio mokiniai dėkojo už gražų renginį, įdomią sekmadieninę pamoką, kurios metu ne tik išgirdo daug gražios muzikos, bet ir sužinojo, kas pirmieji išrado skaičius, taip pat galėjo palyginti dūdelės ir fleitos,  saksofono, triūbos, trombono, violončelės skleidžiamus garsus bei metro, ritmo, trupmenų ir muzikinio skambesio ryšį. 
Klasės auklėtoja Laura Daniškevičienė
Diskusija ,,Dalijimasis gerąja patirtimi, ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius”
Vilniaus „Spindulio“ progimnazija ir Vilniaus lopšelis-darželis „Medynėlis“ tęsia bendradarbiavimą,
siekiant nuoseklaus vaikų ugdymo nuo ikimokyklinio iki pradinio ugdymo. Kovo 4 d. abiejų įstaigų
atstovai – pedagogai susitiko „Spindulio“ progimnazijoje diskusijai „Dalijimasis gerąja patirtimi,
ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius“.
Pastebima, jog pastarąjį dešimtmetį vaikų kalba sparčiai skurdėja, pati kalba lėčiau įsisavinama,
sunkiau įgyjama kalbinių ir komunikacinių įgūdžių, silpnėja skaitymo įgūdžiai, iškyla sunkumų
suvokiant tekstą, prastėja teksto atpasakojimo kokybė ir mažėja domėjimasis pačiu skaitymu –
knyga.
Susitikimo metu priešmokyklinio ugdymo mokytoja Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė pristatė Vilniaus
miesto Karoliniškių mikrorajono priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo projekto –
tyrimo „Papasakosiu istoriją“ rezultatus. Apibendrinant priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo
pasakojimo struktūrą – rezultatai džiugina, dauguma vaikų savo pasakojimuose išlaiko trinarę
struktūrą ir geba atskleisti pagrindinę pasakojimo mintį. Analizuojant rišliojo pasakojimo kalbą,
išryškėjo kalbiniai sunkumai – skurdi daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinė įvairovė,
trūksta kalbos vaizdingumo, sunku asmeniniame žodyne surasti skirtingų žodžių, apjungiančių
pasakojimą, pastebimi pasikartojimai.
Logopedė metodininkė Viktorija Merkelienė skaitė pranešimą apie tai, kokius kalbos, kalbėjimo ir
komunikacijos įgūdžius turėtų atitikti tipinės raidos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Pradinių klasių mokytoja Vilma Tuganauskienė pristatė pirmos klasės lietuvių kalbos atnaujintą
programą ir įvardijo patiriamus sunkumus, pavyzdžiui, jog mokinys, atėjęs į pirmą klasę jau po
pirmojo – antrojo mėnesio turėtų gebėti gana sklandžiai skaityti arba, kad pateikti tekstai
vadovėliuose nėra parašyti tik didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis ir kt.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Jurga Mangevičienė, priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Jolanta
Aydinoglu, Ilona Pinkevičienė, Vida Strazdienė, Gabrielė Žutautaitė pasidalijo veiklų, metodinių
priemonių pavyzdžiais, ugdančiais vaikų kalbinius įgūdžius, kuriuos taiko kasdieniniame ugdyme.
Aptariant, analizuojant ir dalijantis konkrečiomis įžvalgomis, pastebėjimais – visi diskusijoje
dalyvavę pedagogai (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos bei švietimo
pagalbos specialistai) vieningai pritarė nuomonei, jog norint pasiekti aukštesnių vaikų kalbinių
gebėjimų rezultatų – būtinas nuoseklus, vieningas ir bendradarbiavimu grįstas ugdymas.
Lietuvių tradicijų atspindžiai etikos pamokose
   Pilietiškumo savaitės kontekste 2, 5, 7, 8 klasių mokiniai dorinio ugdymo (etikos bei tikybos) pamokose diskutavo apie lietuvių kultūrą, tradicijas bei jų sąsajas su moderniu gyvenimo būdu.
    Šiandien šventės, nors ir išliko ištikimos savo pagrindinėms tradicijoms, tačiau senovės papročiai susitinka su šiuolaikiniais– formuodami naują, tačiau vis tiek autentišką šventės patirtį. Lietuvių virtuvė taip pat puikiai iliustruoja tradicijų ir modernumo dermę. 
Tačiau šiandieniniai patiekalai kartais yra pritaikomi atsižvelgiant į šiuolaikines mitybos tendencijas. Šiuolaikiniai lietuviai ieško būdų, kaip išlaikyti savo kulinarinį paveldą, tuo pačiu būdami atviri naujovėms ir kitų kultūrų įtakai.  Ryškus lietuvių tradicijų ir modernaus gyvenimo būdo susitikimo pavyzdys – kalba. Lietuvių kalba, viena iš seniausių gyvųjų kalbų, yra gyvas istorijos ir kultūros liudininkas.
  Mes esame tauta, turinti gilias šaknis ir ilgą istoriją, tačiau taip pat gyvename dabartyje, esame atviri pasauliui ir naujovėms.
   Lietuvių tradicijų atspindžiai šiuolaikinėje kultūroje įrodo, kad tradicijos ir modernumas gali ne tik susigyventi, bet ir papildyti vienas kitą. Mes, lietuviai, esame tiltas tarp praeities ir dabarties, ir tai yra mūsų tapatybės pagrindas. Tai, kaip mes švenčiame savo šventes, kalbame savo kalba, gaminame savo maistą ir išreiškiame savo kultūrą, rodo, kad esame tauta, gebanti išlaikyti savo tradicijas gyvas ir prasmingas šiuolaikinėje visuomenėje.
                                                                                                        Dorinio ugdymo mokytojos Rasa ir Dana
3D spausdinimo technologijos dailės pamokose
3D spausdinimas – procesas, kurio metu nuosekliai klojant vieną ant kito plonyčius medžiagos sluoksnius skaitmeninis modelis paverčiamas fiziniu objektu. 
1B klasės dailės pamokai buvo sumodeliuotas rėmelis į kurį būtų galima įklijuoti vaikų paruoštą, iškirptą darbą. Sumodeliuota pakabinimo kilpelė, kurios dėka vaikai pynė pakabinimo virvutę. Tai kūrybinis ir įdomus užsiėmimas. 3D rėmelis gali suteikti gilesnį vaizdą, o mandalų klijavimas ir spalvinimas gali leisti vaikams išreikšti savo kūrybiškumą ir spalvų pasirinkimus. Puiki galimybė plėsti vaikų vaizduotę ir leisti jiems išreikšti save per meno procesą.
Sveikiname
Keramikos dirbtuvėlės
Įpusėjus Pilietiškumo savaitei Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje, šiandien priešmokyklinių
grupių vaikai aiškinosi, kas yra tautodailė? Įsiklausę į šį žodį, įžvalgiausi vaikai skubėjo paaiškinti, jog
tai tautos (liaudies) dailė. Vėliau būsimieji mokinukai sužinojo, kokios gali būti tautodailės rūšys:
kailiadirbystė, tekstilė, kalvystė, juvelyrika, medžio raižyba, pynimas ir daugelis kitų. Prisiminti
tautodailės rūšis vaikams paprasčiausia, susiejant jas su pagrindinėmis medžiagomis, iš kurių
gaminami kūriniai. Pavyzdžiui, medžio raižyba ir baldininkystė – amatai, naudojantys įvairias medžio
rūšis, kalvystės amate naudojama geležis, pynimas – amatas, naudojantis tvirtus augalų stiebus ir t.
t.
Šiandien “Spinduliukų” ir “Šypsenėlių” grupių vaikai išbandė keramikos amatą. Profesionali
keramikė Eglė Skrickė vedė vaikams edukaciją “Keramikos dirbtuvėlės”. Kiek krepšelių ir dubenėlių
buvo nulipdyta! – Kad tik per artėjančias Šv. Velykas tilptų visi margučiai.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos:
Ilona, Vida, Rasa, Gabrielė
Eilėraščiai spalvina vaiko pasaulį…
Eilėraščiai yra kaip muzika vaiko ausims – jie
sukuria įvairių emocijų ir jausmų pasaulį.
Nuostabūs vaizdiniai ir ryškios metaforos leidžia
vaikams įsitraukti į tekstą ir patirti įvairias emocijas,
nuo džiaugsmo iki liūdesio. Ši patirtis lavina jų
emocinį intelektą ir padeda suvokti, kad kiekviena
emocija yra verta jausmų ir suvokimo.
Labai džiugu, kad mūsų prieš mokyklinukai galėjo
dalyvauti labai šiltame renginyje „Aš ir Lietuva“ –
tai skaitovų festivalis, kurį organizavo Vilniaus l/d
„Medynėlis“. Festivalio tema buvo labai artima ir aktuali „Spindulio“ progimnazijos organizuotai
pilietiškumo savaitei skirtai Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. „Šypsenėlių“ ir
„Spinduliukų“ klasių atstovai atsakingai ruošėsi mokydamiesi gražiausius eilėraščius skirtus mūsų
visų mylimai Lietuvai pagerbti. Festivalyje „Aš ir Lietuva“ su savo gražiausiais eilėraščiais pasirodė
„Ryto“ progimnazijos mažieji bei „Strazdelio“ l/d vaikai, taip pat ir festivalio šeimininkai
„Medynėlio“ vaikučiai. Renginyje vaikai turėjo galimybę sklandžiai išreikšti savo mintis ir jausmus
skirtus gimtajam kraštui, tobulindami savo kalbos įgūdžius, kurie bus naudingi visame jų gyvenime.
Jų spalvotos kalbos ir įdomūs siužetai leido vaikams pradėti suprasti, kaip gali atrodyti skirtingos
idėjos ir jausmai. Šie trumpi kūriniai leido vaikams pažinti naujus žodžius, konceptus ir emocijas.
Nauja aplinka ir sutikti nepažįstami žmonės įkvėpė dar didesnį norą pažinti supantį pasaulį, o
gautos atminimo dovanos suteikė ir nepamirštamų emocijų.
5 klasių mokinių kūrybiniai darbai
5 klasių mokiniai aktyviai dalyvavo Pilietiškumo savaitės veiklose. Kovo 4 – 6 dienomis
technologijų pamokose penktokai gamino tradicinį lietuvišką medinį suktuką – vilkelį. Šis žaisliukas
yra nepaprastas, nes iš faneros su siaurapjūkliu reikia išpjauti apvalų pagrindą, po to iš
stačiakampio formos pagaliuko suformuoti apvalaus taisyklingo dydžio kotelį. Šis kotelis turi būti
labai švelniai ir lygiai užapvalintas, nes tai svarbu sukimosi stabilumui. Yra puiku, kad technologijų
kabinete sumontuotos modernios tekinimo staklės, kurios naudojamos stačiakampio formos
pagaliukų šlifavimui ir apvalinimui. Kitas svarbus darbas yra su elektrinėmis gręžimo staklėmis
tiksliai centre išgręžti skylę, kurioje yra įtvirtinamas apvalus pagaliukas. Po to vyksta vilkelio
plokštumų spalvinimas.
Šio žaidimo tikslas yra taisyklingai pasukti ir paleisti ant žemės vilkelį, kuris turi kuo ilgiau suktis.
Visi žaidimo dalyviai turi vienu metu pasukti ir išmesti ant grindų dangos besisukantį vilkelį. Laimi
tas dalyvis, kurio vilkelis sukasi ilgiausiai. Kovo 6 d. po keturių pamokų šį žaislą išbandė 1 – 4 klasių
mokiniai. Daugiausia džiaugsmo ir teigiamų emocijų parodė 1 klasių mokiniai, nes jiems buvo
įdomus žaidimo procesas, mokinius sužavėjo tradicinės lietuviškos spalvos, kuriomis buvo
dekoruotos vilkelių plokštumos.
Kovo mėnesio veiklos planas
4c klasės mokinių veiklos kūrybiškumo dirbtuvėse
Kovo 6 d. po antros pamokos 4c klasės mokiniai atėjo į technologijų kabinetą, kuriame pamatė
daug įvairių mokymo ir darbo priemonių. Daugelis mokinių pamanė, kad čia aplinka kaip amatų
dirbtuvės. Stalų konstrukcija skiriasi nuo tradicinių kabinetų stalų.
Technologijų mokytojas apibūdino įrangą ir priemones, mokiniams labai patiko kėdės, kurios
pakyla ir nusileidžia, galima pasisukti į visas puses. Kaip yra patogu mokiniams, kai gali pats
susireguliuoti aukštį ir pritaikyti savo ūgiui.
Po trečios pamokos 110 kabinete vyko kūrybiškumo veiklos „Geltona. Žalia. Raudona.“
Mokiniams buvo priminta, kad jau daugiau kaip šimtmetį galime didžiuotis vienu pagrindinių
valstybės simbolių – tautine Lietuvos vėliava. Daugelis iš mūsų lengvai galėtų įvardinti visas tris jos
spalvas: geltoną, žalią ir raudoną, tačiau toli gražu ne visi žino šių atspalvių reikšmes. Geltona
siejama su saule, gerove ir šviesa; žalia atspindi žalius laukus ir pievas, gamtos grožį, laisvę bei viltį;
raudona siejama su drąsa ir už Tėvynę pralietu krauju.
Po to visi mokiniai pasirinko norimos formos faneros gabaliukus, kurie skirti raktų pakabuko
gaminimui ir atliko praktinius darbus: šlifavo rankiniu būdu ir su elektriniu šlifavimo disku. Mokiniai
nušlifuotas plokštumas dekoravo spalvotais pieštukais.
Kai darbai buvo atlikti, tai mokytojas pakvietė pažaisti penktų klasių mokinių pagamintais
vilkeliais, kurie buvo nuspalvinti geltonos, žalios, raudonos spalvų dažais. Šis žaidimas mokiniams
sukėlė daug teigiamų emocijų ir norą laimėti! Yra labai smagu, kai vilkelis taisyklingai pasukamas ir
ilgai sukasi ant grindų dangos.
Kovo 4 – 6 dienomis visi progimnazijos ketvirtokai apsilankė technologijų kabinete ir sėkmingai
dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Geltona. Žalia. Raudona.“