Kviečiame dalyvauti respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Čiulba ulba Lietuva-2022“
Vilniaus „Spindulio“ progimnazija kviečia 3, 4 klasių mokinius dalyvauti kūrybinių darbų konkurse „Čiulba ulba Lietuva-2022“. Konkurso tematika – ketureilis apie patinkantį Lietuvos paukštį ir jo iliustracija. Iliustracija gali būti atliekama pasirinkta technika: akvarele, guašu, kreidelėmis, spalvotais pieštukais, tušu ir kt.  Pateiktas eilėraštis turi būti originalus asmeninis darbas. 
Konkursas vyks 2022 m. balandžio 11-15 d. Rezultatai skelbiami balandžio 20 d.      
Nugalėtojus ir jų klasės mokinius pradžiuginsime vertingomis mūsų rėmėjų dovanomis:                              išvyka į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, 
                                    bilietais į Vilniaus zoologijos sodą „Zoopark“ ,                    
 edukacija  A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.      
  Kviečiame kurti!
Prisegti failai
Parama mokyklai – 1,2% GPM
Gerbiami bendruomenės nariai,
 Tikėdamiesi Jūsų supratimo ir paramos, kreipiamės į Jus ir kviečiame skirti už 2021 metus 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Vilniaus “Spindulio” progimnazijai. 
Jūsų parama labai reikalinga mokinių ugdymo proceso modernizavimui. 
 Šiais metais planuojame įsigyti 2 išmaniuosius interaktyvius ekranus bei 
tradiciškai skirti lėšų nemokamai mokinių, laimėjusių pažangiausios klasės projektą 
“Visi už vieną, vienas už visus” kelionei. 
Prašymus galite pateikti tik e. būdu per EDS.
Ataskaita už 2021 m. 1,2% GPM lėšų panaudojimą pridedama.
II – osios užsienio kalbos pasirinkimas nuo šeštos klasės
Mieli penktokai ir jų tėveliai,
dalinamės svarbia žinia - nuo 2022 metų rugsėjo 1 d. šeštoje klasėje 
mokiniai antrąją užsienio kalbą galės rinktis ne  tik vokiečių ar rusų, 
bet ir prancūzų kalbą.
Tarptautinę kompiuterinių atvirukų parodą-konkursą „Sveikinu, Lietuva“ prisiminus
Sveikinu 4c klasės mokinę Kamilę Turčinaitę, užėmus
 III vietą Tarptautinėje kompiuterinių atvirukų parodoje – konkurse “Sveikinu, Lietuva”.
   Mūsų mokykla jau treti metai bendradarbiauja su Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykla. Mokiniai rašo vienas kitam laiškus, sveikina vienas kitą su Šv. Kalėdomis, Lietuvos gimtadieniu, Velykomis ir kitomis šventėmis. Netgi planuoja vieni kitus aplankyti ir smagiai praleisti laiką kartu.
   Šiais metais, kartu su mokytoja Gintare Urboniene, nusprendėme kartu surengti Tarptautinę kompiuterinių atvirukų parodą – konkursą “Sveikinu, Lietuva”. Smagu, kad prie šio konkurso per etwinning platformą prisijungė ir draugai iš kitų pasaulio šalių. Konkurso partneriais tapo mokytojai iš Gruzijos, Ispanijos ir Turkijos. 
   Galime pasidžiaugti, kad ir iš mūsų mokyklos dalyvavo 2c klasės mokinys Dominykas Švedas, 3b klasės mokinys Ąžuolas Kazlauskas, 4a klasės mokiniai Augustė Steponkutė ir Deividas Šapoka, 4b klasės mokinė Ema Černiūtė ir 4c klasės mokiniai – Matas Urbonavičius ir Kamilė Turčinaitė. Noriu padėkoti mokytojoms, kurios ruošė šiuos mokinius ir  skatino  dalyvauti šioje parodoje – konkurse.
Šioje parodoje-konkurse dalyvavo apie 100 mokyklų iš įvairių Lietuvos kampelių. Yra atsiųsta apie 200 darbų, kurie yra patalpinti https://www.artsteps.com/view/6026c173e1433556c684f63c erdvėje.

Gėlių vitražai
    Piešimas duoda neįkainojamos naudos ir ugdo vaikų intelektinius gebėjimus, mąstymą. Iš tiesų, tuo metu, kai vaikai piešia, į darbą įtraukiama ne tik rega, bet puikiai lavinama smulkioji motorika ir atmintis. Be to, piešdamas vaikas mokosi įsivaizduoti ir komponuoti, mąstyti ir lyginti. Tuo pačiu metu jo žinių atsargos vystosi palaipsniui, o tai labai gerai vaikystėje. 
    Netradicinės medžiagos ir metodai, naudojami meninėje veikloje, padeda ugdyti ne tik vaiko vaizduotės mąstymą, bet ir savikontrolę, atkaklumą, dėmesį, vizualinį suvokimą ir erdvinę orientaciją, lytėjimo ir estetinį suvokimą, taip pat rankų motoriniai įgūdžiai.
   Dažnai planuodama vaikams meninę veiklą pasirenku netradicinius būdus ir metodus, taip atsitiko ir šį kartą, kai kartu su kolege Diana ir mūsų ugdytiniais nusprendėme dalyvauti Klaipėdos l/d „Puriena“ organizuojamoje respublikinėje  ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių virtualioje kūrybos darbų parodoje „Gėlių vitražai“.    
  Vitražas – dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje, arba erdvėje. Toks kūrinys apšviečiamas natūralia arba dirbtine šviesa. Spalvų ir šviesos žaismas yra pagrindinė vitražo išraiškos priemonė.     
   Šiam darbui pasirinkome guašo dažus, kurios maišėme su klijais, o vitražus vaikai piešė ant maistinės plėvelės. Vaikams ši netradicinė veikla sukėlė daug gerų emocijų, visi  stengėsi atlikti darbą stropiai.   Kviečiame pasigrožėti mūsų mažiausiųjų vitražais, kurie puošia 1 priešmokyklinės grupės langus.  
Nuotolinė paskaita mokinių tėvams ir mokytojams apie virtualaus pasaulio pavojus ,,Kaip išgyventi tarp ekranų?”
Kviečiame balandžio 5 dieną (antradienį) 18 val. prisijungti į nuotolinę paskaitą apie virtualaus pasaulio pavojus ,,Kaip išgyventi tarp ekranų?”, kurią ves Skaitmeninės etikos centro steigėjos, Pasaulinio skaitmeninių žmogaus teisių tinklo darbo grupės narės – Rasa Jauniškienė ir Renata Gaudinskaitė.
Dėmesys – svarbiausia, ką iš mūsų pasiima technologijos. Tai brangiausia skaitmeninio pasaulio prekė. Kodėl taip sunku nuo ekranų atsiplėšti? Kas taip pritraukia ir valdo mūsų dėmesį? Kaip galime padėti vaikams ir patiems sau? Teisininkai kalba apie naujas teises skaitmeniniame pasaulyje, o psichologai – apie augančias naujas priklausomybes, vienišumą, depresijas… Juk paradoksas: nors susisiekti su kitais lengva kaip niekad, tačiau dar niekad istorijoje nebuvo tiek vienišumą, depresiją, baimę, nerimą jaučiančių žmonių..  Apie visa tai – paskaitoje, kurią pristatys „Skaitmeninės etikos centras”. Jo įkūrėjos sako, kad šioje temoje prieš keletą metų atsirado iš asmeninio poreikio – ieškant atsakymų, kaip išgyventi tarp ekranų savo šeimose: kaip suprasti šiuolaikinius vaikus, neprarasti tarpusavio ryšio, kaip suprasti, kiek laiko internete yra normalu, o kiek – jau per daug? Kas atsako už turinį, kurį internete gali rasti ir pamatyti kiekvienas, net maži vaikai?  Pradėjus domėtis giliau, atsivėrė įdomūs informacijos klodai, paliečiantys  ir netyrinėtus technologijų pasaulio, ir žmogaus smegenų veikimo principus… Technologijos neabejotinai yra puikūs šiuolaikinių žmonių pagalbininkai. Bet: turime suprasti – būtina jas valdyti sąmoningai, norint apsaugoti save ir savo vaikų fizinę ir psichikos sveikatą. 

Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada
Pastarųjų dienų pasaulio įvykiai ne vieną privertė susimąstyti apie didžiausią žmogaus
gyvenimo vertybę – Tėvynę. Juk vos tik gimęs žmogus sukuria stiprų, dažnai neišskiriamą ryšį su
tėvais, gimtaisiais namais ir kalba. Žinoma, kalba, nes tik ji yra žmogaus išskirtinumo pagrindas.
Kovo 23 d. 5-8 klasių mokiniai savo jėgas išbandė lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje.
Renginyje dalyvauti buvo pakviesti net 45 mokiniai, kurių žiniomis ir aktyvumu nuolat stebimės
lietuvių kalbos pamokose. Moksleiviai turėjo galimybę pasitikrinti savo jėgas tarp bendraamžių,
įsivertinti, taip pat pasikartoti prieš artėjantį Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą.
Sveikiname 2022 m. Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros
olimpiados pirmųjų vietų laimėtojas:
Gabiją Steponkutę (5c),
Kariną Gubanovaitę (6b),
Karoliną Lukšonytę (7b),
Nedą Gudžiūnaitę (8a).
Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir tikimės sulaukti jūsų kitais metais. Sėkmės!
Lietuvių kalbos mokytojos
Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 2021-2022 m.m.
Tėvelių, 4-ų, 6-ų ir 8-ų klasių mokinių, mokytojų dėmesiui!          
2021 – 2022 m. m. 4, 6 ir 8 klasėse bus vykdomi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP):   
  4 klasėse - skaitymo, matematikos ir pasaulio pažinimo;  
  6 klasėse - skaitymo ir matematikos;  
 8 klasėse - skaitymo, matematikos, gamtos mokslų ir socialinių mokslų.
     Numatyta, kad NMPP vyks elektroniniu būdu progimnazijoje, elektroninės užduotys bus vertinamos automatiškai. Rezultatai nebus naudojami mokiniams ir mokykloms reitinguoti. NMPP vyks atskirais srautais (atskiromis klasėmis), laikantis taisyklių, kurias numato karantino režimas ir (ar) ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys teisės aktai pagal šį tvarkaraštį:    

 4 KLASĖSE:            
  • Skaitymo NMPP – 2022 m. balandžio 1 d. (I ir II srautai), balandžio 4 d. (III srautas).            
  • Matematikos NMPP – 2022 m. balandžio 5 d. (I ir II srautai), balandžio 6 d. (III srautas).            
  • Pasaulio pažinimo NMPP - 2022 m. balandžio 7 d. (I ir II srautai), balandžio 8 d. (III srautas).      Kiekvieno patikrinimo trukmė – 45 min.          
 6 KLASĖSE:           
  • Skaitymo NMPP – 2022 m. balandžio 11 d. (I ir II srautai), balandžio 12 d. (III srautas).     
  • Matematikos NMPP – 2022 m. balandžio 13 d. (I ir II srautai), balandžio 14 d. (III srautas).      Kiekvieno patikrinimo trukmė – 45 min.            
 8 KLASĖSE:            
  • Skaitymo NMPP – 2022 m. balandžio 25 d. (I ir II srautai), balandžio 26 d. (III srautas).
  • Matematikos NMPP – 2022 m. balandžio 27 d. (I ir II srautai), balandžio 28 d. (III srautas).
  • Socialinių mokslų NMPP - 2022 m. balandžio 29 d. (I ir II srautai), gegužės 2 d. (III srautas).
  • Gamtos mokslų NMPP – 2022 m. gegužės 3 d. (I ir II srautai), gegužės 4 d. (III srautas).      Kiekvieno patikrinimo trukmė – 60 min.                  
Judame ir mokomės
Judėjimas yra svarbi ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Judėjimo integravimas į mokymo(si)
procesą sukuria įdomesnę aplinką ir labiau įtraukia vaikus. Visa tai leidžia siekti geresnių mokymosi
rezultatų, geresnės sveikatos ir savijautos.
Judesys taip pat stimuliuoja smegenis ir turi itin teigiamą poveikį vaikų mokymosi rezultatams.
Naudojant mokymo per judesį metodikas, vaikai tampa ramesni ir labiau susikoncentruoja į
mokymosi procesą.
Šių dienų vaikai mokykloje labai mažai juda. Beveik visą laiką jie praleidžia sėdėdami prie
vadovėlių, kompiuterių ar užsiimdami kita sėdima veikla.
Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai aktyviai dalyvavo pamokoje „Judame ir mokomės“.
Parinkome priemones, kurios į vieną smagią veiklą jungia judesį ir mokslą. Pateikta veikla apjungė į
pažinimo visumą daugelį kompetencijų. Tai-pažinimo, komunikavimo, socialinė, meninė bei
sveikatos. Žaidimai akimirksniu įtraukė vaikus į žaidimų ir edukacijos aplinką. Vaikai buvo aktyvūs,
turėjo galimybę dirbti komandose, keistis užduotimis. Galėjo įsivertinti, pasidžiauti rezultatais.
Gandrinės
Seniai labai seniai, kai dar paukščiai nemokėjo skraidyti, į žemę nukrito didelis degantis kiaušinis. Visi paukščiai bijojo prie jo prieiti. Tik gandras buvo drąsus. Priėjo prie kiaušinio ir pradėjo kojomis stumdyti. Nudegė gandras kojas. Puolė į balą atsivėsinti. Nuo to laiko gandro kojos raudonos ir jis vis po balas vaikšto. Po kiek laiko kiaušinis atvėso. Atėjo antis, aptūpė kiaušinį ir išperėjo angelą. Angelas sumosavo sparnais, pakilo į orą ir pasakė: „Kad jūs mane išperėjote ir davėte man gyvybę, aš jums dovanoju galimybę skraidyti.“ ​ Nuo to laiko visi paukščiai skraido.
Kovo 25 d. Lietuvoje minimos Gandrinės.  Prie gandrų laukimo prisijungė ir 2 -3 klasių mokiniai su savo mokytojomis. Linksmas pavasario ir geros nuotaikos pasitikimas vyko ,,Spindulio” progimnazijos stadione ir klasėse. Prisimindami seną lietuvišką tradiciją- Gandrines, mokiniams pasakojome senuosius protėvių papročius  ir tradicijas.
Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. ​
Pasirodo- Lietuvoje šventė vadinta Blovieščiais, nuo slaviškų žodžių „blagaja vestj“ („geroji žinia“). Šis pavadinimas buvo paplitęs Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, o dabar jis vartojamas visoje Lietuvoje. Tai susiję ne tik su gražiu lietuvišku pavadinimu, tačiau ir su šventės turinio kaita – šventė siejama su lietuvių ikikrikščioniška religija ir mitologija.
Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams: ​ ·                       
  •  Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. ​ ·                        
  • Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. ​ ·                        
  • Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės.  
  • ​Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. ​ ·                       
  •  Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. ​ ·                       
  •  Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.
Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad ne veltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Žmonės iki šiol tebesako:​ ·                      
  • Jeigu gandras yra purvinas, bus lietaus, o jei švarus – bus giedra.​
  •  Jei į lizdą neša šiaudus, šapus – bus lietaus, o jei virbus – bus giedra.​  
  •  Jei, pradėjus lyti, gandras dar murzinas – lis ilgai.​  
  •  Jei anksti išskrenda gandrai – lauk šaltos žiemos.
Džiaugiamės, kad galėjome mokiniams papasakoti apie tradicinę senovinę lietuvišką šventę. Daug naujų žinių ir smagių akimirkų prisisotinę mokiniai savo įspūdžiais dalijosi dar ilgai. Patys mėgino save sutapatinti su gandru, mėgindami atkartoti jo judesius. 
Dainuodami tradicines liaudiškas dainas, mokyklos stadione, vis žvalgėsi į dangų – gal pamatys parskrendančius gandrus, kurie ant savo sparnų parneša laimę ir sėkmę. Kiekvienas tikėjosi pirmą kartą pamatyti skrendantį laimės nešėją, kad visi metai būtų aktyvūs ir kūrybingi.
Ačiū šauniosioms 2-3 klasių mokytojoms Jūratei Mineikienei, Jolantai Vasilevskienei, Alinai Pesliak, Vilmai Tuganauskienei, Virginijai Lučunienei ir Karolinai Čiževskajai už lietuviškų tradicijų puoselėjimą ir etnografijos skleidimą.
Kviečiu popietės akimirkomis pasimėgauti nuotraukų galerijoje.