Mokyklos tvarkos
2022 m. gegužės 15 d. / Lina Povilionienė
Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašas_2021-06-17.pdf
Pagyrų alėja
2022 m. gegužės 12 d. / Evelina Blaškienė
2022 m. sausio-vasario mėn. vyko Lietuvos 5-8 klasių mokinių
meninio skaitymo konkursas, organizuotas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro. Šiame
konkurse mūsų mokyklai atstovavo du dalyviai. Konkursas vyko nuotoliniu būdu, tad
perteikti norimą mintį, emociją užduotis buvo nelengva.
O pavyko tikrai
puikiai!
Džiaugiamės,
didžiuojamės ir sveikiname 6b klasės mokinę Akvilę Šakalytę, Lietuvos 5-8 klasių mokinių
meninio skaitymo konkurso Vilniaus miesto etape laimėjusią II vietą!
Mokinę konkursui
paruošė lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė.
Pagyrų alėja
2022 m. gegužės 9 d. / Inesa Jančioraitė Tichomirova
Šį pavasarį edukaciniame Olympis konkurse dalyvavo 11 mokytojų ir 90 mokinių iš mūsų mokyklos. Daugiausiai dalyvių buvo iš 1b, 3a ir 4c klasių. Konkursą organizavo tiek pradinių klasių mokytojos tiek ir įvairius kitus mokomuosius dalykus dėstančios mokytojos.
Puikiausiai pasirodė mūsų 1b klasės mokiniai, kuriuos olimpiadai paruošė ir užregistravo jų klasės auklėtoja Daiva Petraitienė. Jie buvo apdovanoti ne tik diplomais, bet ir 10 mokinių buvo įteikti medaliai. Aras Statauskas ir Gabija Sviackevičiūtė buvo apdovanoti netgi dviem medaliais - lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo.
Net 23 ketvirtokai buvo užregistruoti mokytojos Inesos Jančioraitės – Tichomirovos ir jiems labai gerai pavyko atlikti užduotis.
Trimis medaliais buvo apdovanotas Vėjas Kirna iš 4c klasės, 15 mokinių pasidalino 1 vietos diplomais.
Tarp antrokų puikiai atlikti užduotis pavyko 2b klasės mokinei Emilijai Berželionytei, kuri 100% tikslumu išsprendė anglų kalbos užduotis ir buvo apdovanota 1 vietos diplomu ir medaliu. Taip pat 1 vietos diplomu buvo apdovanotas ir Juras Strečiūnas. Šiam konkursui juos paruošė anglų kalbos mokytoja Aušra Čioglienė. Puikiai sekėsi ir šios klasės mokiniams Oskarui Rukšėnui, Lukui Kvakšiui ir Gabijai Daniškevičiūtei, kurie lietuvių kalbos konkurse buvo apdovanoti 1 vietos diplome. Juos paruošė mokytoja Jolanta Vasilevskienė.
Pirmos vietos diplomais iš anglų kalbos buvo apdovanotos ir trys mokinės iš 3a klasės. Tai Austėja Butaitė, Agota Jonikaitė ir Viltė Sukackaitė.
Iš 3c klasės geriausiai sekėsi Aleksandrui Kisly, jis informacinių technologijų konkurse užėmė 1 vietą ir buvo apdovanotas 1 vietos diplomu ir medaliu.
Tarp vyresnių klasių mokytojų daugiausiai mokinių užregistravo matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė. Iš jų diplomais buvo apdovanoti Augustas Jančiauskas, Kipras Drazdauskas, Matas Daniškevičius, Titas Sukackas ir Rokas Mileris.
Sveikiname konkurso dalyvius ir mokytojus. Dalyvaudami konkursuose ir olimpiadose plečiame savo žinias, garsiname mokyklą ir džiaugiamės pasiektais rezultatais.
Priešmokyklinukų veikla
2022 m. gegužės 7 d. / Vida Strazdienė
Mūsų šios savaitės įvairių žaidimų tema puikiai integravosi į
numatytą sporto renginių projektą „Olimpizmas 2022“.
Žaidimas – ypatinga vaiko veikla, kylanti iš poreikio ką nors veikti,
pasiekti. Svarbiausias dalykas žaidime yra pats žaidimo vyksmas,
galimybė veikti. Žaidimas – veikla, vedanti vaiką į naujus atradimus. Tai
įnašas į pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį – emocinį vaiko
ugdymą. Tai vaikų gyvenimo būdas. Todėl mokytojos stengiasi sukurti
tokią žaidimo aplinką, kurioje atsiskleistų visos vaiko galimybės, ar tai
būtų ramūs žaidimai, ar judrieji. Šią savaitę 2PM grupės „Pelėdžiukai“
žaidė ir pažino daug naujų dalykų. Vaikai pajuto didelį judėjimo
malonumą atlikdami įvairius veiksmus komandose. Estafetės yra
labiausiai mėgstamas judrusis žaidimas. Vaikai stebėjo įvairią mediją apie sportą. Stebėdami,
kokius įvairius judesius atlieka žmonės judėdami, šiuos žaidimus ir judesius vaikai perkėlė ant
popieriaus lapų. Stebėdami futbolo varžybas, vaikai bandė suprasti žaidimo taisykles, pasigamino
mini futbolo aikštę su žmogeliukais joje. Su dideliu užsidegimu žaidė savo pasigamintoje futbolo
aikštelėje. Taip pat vaikai turėjo galimybę futbolą išbandyti lauke.
Projektui „Olimpizmas 2022“ vaikai turėjo susipažinti su įvairiais olimpiniais simboliais:
olimpiniais žiedais, jų spalvų reikšmėmis, ką simbolizuoja olimpinė ugnis. Šis žinojimas labiau
įprasmino vaikų natūralų poreikį judėti turint kitokių tikslų – kažko siekti labiau. Galbūt kam nors
kils noras kada nors sportuojant atstovauti savo šalį. Buvo išsakytos kelios nuomonės: „Kai
užaugsiu žaisiu kamuolio sportą ir dalyvausiu olimpiadoje“, „Kai užaugsiu bėgiosiu, galėsiu ugnį
nešti“. Visų sportinių veiklų metu vaikų akyse matėsi didelis noras ir užsidegimas, kuo daugiau
judėti, veikti ir sužinoti. Žaidime išryškėjo asmeninės vaikų savybės, susijusios su socializacija,
meistriškumu, vaizduote, proto lankstumu, kurios užtikrina galimybę prisitaikyti ir suteikia
pasirinkimo laisvę.
Nuotraukų galerija
Klasių veikla
2022 m. gegužės 6 d. / Lina Povilionienė
Balandžio 29 dieną 7B klasės mokiniai kartu su klasės auklėtoja aplankė Anykščius. Oras buvo puikus, tad galėjome neskubėdami aplankyti ne vieną įžymią miesto vietą. Pažintis su Anykščiais prasidėjo nuo Siaurojo geležinkelio muziejaus. Apžiūrėjome istorinį garvežį „Kukuška”, kitus siaurojo geležinkelio riedmenis, ryšio ir signalizavimo priemones. Stotyje – laukiamojo salė, tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetas. Pati šauniausia pramoga buvo patiems išbandyti veikiančius eksponatus – rankinę dreziną bei triratį ant bėgių. Apžiūrėjome Arklio muziejuje esančius eksponatus, aplankėme amatininkus. Didelį įspūdį paliko Anykščių Šv. Mato bažnyčios bokštas. Užlipome į 33 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Norėdami pamatyti Anykščių apylinkes, turėjome įveikti net 186 laiptelius. Bažnyčios skvere pamatėme paminklą vienam garsiausių Anykščių krašto poetui Antanui Baranauskui. Kopėme „į aukštą statų kalną“, simboliškai pavadintą „Laimės žiburiu“ ir aplankėme rašytojo Jono Biliūno kapą.
Medžių lajų takas – vienintelis toks ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje! Medžių lajų takas nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro aukščio ties medžių laja. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais. Visai šalia – Puntukas – antras pagal dydį ir labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje.
Papietavę gamtoje, nuostabiai praleidę dieną, pilni įspūdžių grįžome į Vilnių.
Klasių veikla
2022 m. gegužės 5 d. / Daiva Petraitienė
Ne vienas vaikas svajoja, kada nors nuskristi į kosmosą… 1 – 2 klasių mokiniams galimybę pabūti
astronautais suteikė kultūros paso renginys ,,Kosminis skrydis vaikams“. Vaikai dalyvavo pažintinėje,
interaktyvioje edukacinėje veikloje – kosminiame skrydyje, kosminio roboto viktorinoje ir apsirengę
astronauto kostiumais patyrė nepakartojamų įspūdžių.
Žiūrėdami pažintinį edukacinį filmą jaunieji astronautai keliavo kosmosu ir laiku, susipažino su
Saulės sistemos planetomis, bei patyrė įvairių netikėtumų. Mokiniai buvo skatinami pažinti,
domėtis, svajoti, kurti, atsakingai elgtis ir rūpintis savo planeta..
Renginio metu su vaikais nuotaikingai bendravo įspūdingas kosminis robotas, kuris pakvietė vaikus
dalyvauti viktorinoje. Viktorinos metu vaikai varžėsi dėl prizo ir susikaupę atsakinėjo į klausimus.
Įvyko netikėtas dalykas – visos komandos puikiai atsakė į kosminio roboto klausimus ir net jis
negalėjo išrinkti geriausios komandos. Visos dalyvavę komandos buvo apdovanotos taurėmis.
Jauniesiems astronautams buvo išdalinti Astronauto pažymėjimai, o kosminis robotas visus
pakvietė smagiai pašėlti.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2022 m. gegužės 4 d. / Sonata Pušinskienė
Himnas, giedamas per
įvairias šventes ir apeigas, visuomet telkė ir vienijo žmones, teikė stiprybės
ir pasididžiavimo. Šiandieninėje laiko perspektyvoje, giedant V. Kudirkos „Tautišką
giesmę“, ji skamba kaip malda, kurioje sudėti kertiniai laisvos valstybės
akmenys – stiprybė, vienybė, tiesa ir dora.
Ugdant mokinių socialinę
– pilietinę savimonę bei akcentuojant himno svarbą kiekvieno piliečio gyvenime,
bendroms veikloms pakvietė lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė ir muzikos
mokytoja Lina Gubanovienė. Balandžio 29d. 6a klasės
mokiniai bei mokyklos bendruomenės nariai galėjo sudalyvauti atviroje
integruotoje lietuvių kalbos ir muzikos
pamokoje „Mano širdies himnas“.
Šeštokai per keletą
literatūros ir muzikos pamokų susipažino su V. Kudirkos biografija ir asmenybe,
jo nuveiktais darbais. Sužinojo Lietuvos himno sukūrimo istoriją, analizavo tekstą
ir diskutavo apie vertybes.
Integruotos pamokos metu
šeštokai sužinojo, kas yra neoficialus
himnas, kuo jis skiriasi nuo valstybinio ir kūrė savo klasės himną. Dirbdami
grupėse, rinkosi skirtingas mokyklos erdves ir dalyvavo „pamokoje be sienų“. Pristatydami
kūrybinę užduotį, naudojo muzikinį ir kūno ritmikos pritarimą. Taip ugdė savo kūrybiškumą,
stiprino komandinio darbo bei bendradarbiavimo įgūdžius. Pamokos pabaigoje mokiniai
įsivertino, dalijosi savo patirtimi, kaip sekėsi susitarti tarpusavyje, ar buvo
lengva surasti kūrybinius sprendimus. Kokie buvo 6a klasės himnų variantai, įvertinkite
patys.
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2022 m. gegužės 2 d. / Kristina Povilavičienė
Balandžio 19 d. vyko respublikinė praktinė konferencija „Vaiko kalba – vaiko pasaulis“.
Konferencijos tikslas – skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų
pedagogus bendradarbiauti ir diskutuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų
kalbos ugdymo temomis, skleisti gerąją pedagoginę patirtį ir keistis
vertingomis idėjomis.
Konferencijos organizatoriai: Vilniaus lopšelis-darželis ,,Vieversys” ir Vilniaus kolegijos
Pedagogikos fakultetas. Konferencijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyrius.
Vaikų kalbos raidai didžiulę įtaką daro pirmųjų
gyvenimo metų patirtys, todėl pedagogo pareiga yra domėtis vaiko kalbos ugdymo
inovacijomis, siekti užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui pagal jo
unikalius poreikius. Išlavėję vaiko kalbiniai gebėjimai teigiamai paveikia
visas jo gyvenimo sritis: gebėjimą mokytis, santykius su kitais, akademinius
pasiekimus ir santykį su savimi pačiu. Įtraukiojo ugdymo kontekste, įstaigos
susiduria su vis didesne ugdytinių poreikių įvairove ir ieškodamos idėjų, kaip
užtikrinti ugdymo kokybę, sukuria įdomių priemonių, metodų ir kt. Konferencija
suteikia galimybę pasidalinti savo atradimais profesinėje bendruomenėje,
aptarti galimas perspektyvas, išryškinti problemas, kurioms reikia ieškoti
sprendimų.
Konferencijos moto amerikiečių
romanistės, novelių rašytojos ir poetės Ellen Gilchrist žodžiai: „Mes gyvename savo kalbos lygmenyje: tik
tai, ką gebame nusakyti, gebame įsivaizduoti, suprasti ar tyrinėti“.
Konferencijoje dalyvavo pedagogai ir logopedai iš visos Lietuvos. Buvo
pristatyti 21 pranešimas, kurie
atspindėjo pedagogų praktinę patirtį, idėjas bei rimtą požiūrį į vaikų
kalbinių gebėjimų ugdymą. Džiaugiuosi , kad turėjau galimybę
pasidalinti savo patirtimi ir pristatyti konferencijos dalyviams
projektinę veiklą „ Mūsų senelių pasakos“. Šį projektą vykdau su
priešmokyklinės grupės ugdytiniais jau ketvirtą kartą ir manau, kad jis
padeda bendradarbiaujant su ugdytinių šeimomis sudaryti sąlygas
kiekvienam vaikui lavinti kalbinius gebėjimus ir ugdyti visavertę
kalbą.
Projekto metu:
- Dėmesys skiriamas taisyklingos, rišlios ir vaizdingos kalbos formavimui.
- Vaikai įgauna gebėjimą klausyti, girdėti ir išklausyti kitą.
- Ugdytiniai susipažįsta su raidėmis.
- Suaktyvėja vaikų kalbiniai gebėjimai, kūrybiškumas, mąstymas, atmintis, fantazija bei saviraišką. – Plečiasi vaikų žodynas.
- Ugdytinių šeimos įsitraukia į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, sustiprėja bendravimo ryšis tarp tėvų ir vaikų.
Manau, kad projektinė veikla puikiai tinka ugdyti vaikų kalbinius gebėjimus, skatinti kalbos vystymąsi, plėsti jų žodyną.
Konferencijos metu pasisėmiau nemažai gerų idėjų, kurias tikrai taikysiu savo darbe.
Priešmokyklinukų veikla
2022 m. gegužės 2 d. / Ilona Pinkevičienė
VARDAS – kur kas daugiau nei garsų junginys, kurį išgirstame kitam
žmogui mus kviečiant.
Kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau tiksliai apibūdina save,
sakydamas: “Aš esu…”, perteikia savo jausmus, tardamas: “Aš jaučiu…
“, išreiškia savo nuomonę žodžiais: “Aš manau…”. Kas gi tas “aš”?
Pasak amerikiečių filosofo, psichologo V. Džeimso, “aš” apima visas
asmenybės savybes, sujungdamas jas į unikalią ir vientisą visumą. O
kai “aš” pažįsta save, atsiranda žodelis “mano”, skirtas kažkuriai vienai
asmenybės daliai, vienam savęs pažinimo aspektui įvardyti.
Pavyzdžiui, kai žmogus analizuoja savo būdą, jis įvardija: “mano būdo
bruožai”. Kai žmogus (“aš”) galvoja, ką yra pasiekęs, jis taip ir įvardija:
“mano pasiekimai”. Gali būti daugybė savęs pažinimo aspektų (žr. pav.
) Renkantis karjeros kelią, yra svarbūs visi savęs pažinimo aspektai –
ne tik profesiniai polinkiai ir interesai, bet ir asmenybės savybės,
svajonės, fizinės savybės, silpnybės, gebėjimai ir t. t. Kuo geriau save
pažinsime, kuo išsamesnis bus savęs vaizdas, tuo lengviau bus
apsispręsti, renkantis karjeros kelią.
Tuo tikslu sumanėme 2PM “Pelėdžiukų” klasės ugdytiniams
praplėsti žinojimą „ kas aš“. Išsikėlėme tikslą paskatinti vaikus kuo
daugiau pažinti save. Trumpalaikio projekto „ Aš ir mano vardas“ metu norėjome, kad ugdytiniai
bendraudami su artimaisiais sužinotų kuo daugiau apie savo kilmę, mokytųsi kreiptis į vienas į kitą
naudojant įvairias mažybines formas, lavintų regimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, atliekant
atskirų raidžių ir žodžių kopijavimo užduotys. Įskiepyti meilę savo ir kitų vardui. Fantazuotų
atlikdami meninę užduotį – piešdami savo vardo reikšmę. Atliktų tiriamąjį darbą ir išsiaiškintų
dažniausią vardo ir pavardės raidę klasėje.
Savaitė nuo balandžio 25 iki 29 d. buvo kupina įspūdžių ir įdomios veiklos, vaikai po atostogų grįžo
pasiruošę, drauge su tėveliais aptarę savo vardų atsiradimo istorijas ir reikšmę. Kai kurie labai
džiaugėsi, kad jų vardai turi reikšmes atitinkančias jų pomėgius ir būdą – „Karžygys“, „Erelis“,
„Graikų deivė“…kai kurių labai mielos vardo atsiradimo istorijos. Vaikai labai džiugiai dalinosi savo
patyrimais. Vėliau vaikai labai meniškai pasitelkia fantaziją popieriaus lape bandė pavaizduoti savo
vardo reikšmę. Gamino „gimimo liudijimus“, vaikai liko nustebinti, kad tokius dokumentus pasirodo
visi turi, bet nebuvo jų matę. Linksmiausia dalis „gimimo liudijimo“ gamyboje buvo anspaudo
gamyba ir gavyba. Atlikdami „Pelėdžiukų“ klasės ir mokytojų „populiariausios“ raidės tyrimą vaikai
išsiaiškino, kad vardo dažniausia raidė –„A“, o pavardės – „S“. Džiugu, kad būryje vaikų atsirado
norinčių drąsiai visiems pristatyti savo vardo atsiradimo istoriją ir reikšmę. Šios veiklos net ir
labiausiai neįgudusiems pasakotojams taps puikiu vedliu ir įkvėpimu savoms istorijoms sugalvoti.
Viskas, ko reikia, tiesiog imti ir pradėti. Vaikai įsitikins, kaip smagu ir naudinga yra kurti ir pristatyti
savas istorijas. . Buvo aiškiai matyti kaip savaitės veikla rezonavo vaikų sąmonę, jie labiau pažino
save kaip asmenį ir individualybę.
Kelios vaikų mintys:
Haroldas – „Mano vardo reikšmė yra karo vadas, aš užaugsiu stiprus ir visus ginsiu“.
Aronas – „ Mano vardas yra aukštas kalnas tai reiškia būti stipriam ir kopti aukštai, aukštai į
debesys“.
Viltė – „ Mano vardas reiškia viltį tai panašiai kaip turėti didelę svajonę visą gyvenimą“.
Nuotraukų galerija
