Pamokos pradžioje 5-okai kartu su lietuvių kalbos mokytoja pakartojo turimas žinias – prisiminė eilėraščio skaitymo žingsnius, aptarė eilėraščio suvokimo elementus. Taip buvo užpildyti gėlelių žiedai (schemos). Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai, juk raiškiai perskaitytas ir perteiktas eilėraštis ,,sužydi” tarsi pats gražiausias gėlės žiedas. Tuomet lietuvių kalbos mokytoja paprašė mokinių raiškiai perskaityti dviejų poetų kūrinius: V.Kukulo ,,Vaiko piešinys”, J.Erlicko ,,Aklas berniukas” ir juos palyginti, sukuriant eilėraščio žmogų (įvardijant jo jausmus, perteikiamą nuotaiką) ir apibūdinant eilėraščio situaciją. Apibendrindami mokiniai pastebėjo, jog šie eilėraščiai išreiškia priešingą eilėraščio žmogaus požiūrį į supantį pasaulį. Vienas negatyvų, kitas, atvirkščiai, pozityvų. Nuotaiką ir jausmus išsakyti žodžiais nėra sudėtinga, o ar lengva tai perteikti spalvomis. Kaip tai galima padaryti? Pirmiausia, reiktų žinoti, kuri spalva, kokią emociją perteikia. Tad dailės mokytoja paragino 5-okus  prisiminti, kaip galima skirstyti  spalvas. Mokiniai netruko sugrupuoti spalvas: į tamsias ir šviesias, šiltas ir šaltas, energingas ir ramias ir kt. Dailės mokytoja, pasidžiaugusi mokinių žiniomis, pakvietė paimti teptuką į rankas ir jo pagalba išlaisvinti jausmą ir nuotaiką, kurie aplankė klausant vieno iš dviejų skaitomų eilėraščių. Vaikai, nieko nelaukdami, kibo į darbą. Ir kaip lengvai mintys buvo guldomos ant popieriaus lapo! Darbas truko vos 15 minučių, tačiau gautas rezultatas buvo puikus. Kiekvieno mokinio darbas buvo savitas, originalus. Mokiniai darbus turėjo pristatyti, vartodami įvairius žodžius ar žodžių junginius, parašytus lentoje. Po puikių pristatymų lietuvių kalbos mokytoja pasiūlė mokiniams spalvų pagalba įsivertinti savo darbą pamokoje.

   Pamokos pabaigoje lietuvių kalbos ir dailės mokytojos padėkojo mokiniams už aktyvų, puikų dalyvavimą pamokoje. O pamokos svečias, direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Simonaitienė, netgi pateikė idėją kitai integruotai pamokai – išreikšti lyrikos kūrinio mintį per judesį. Bet tai jau bus kita užduotis mokytojams, o mokiniams telieka intriga.

                   Integruotą – atvirą pamoką organizavo ir vedė lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė,

   Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (OV) 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. V-2438, 1-8 klasių mokiniams skiriami greitieji antigeno testai testavimuisi rudens atostogų metu.

    Mokiniai, kurie turi tėvų  sutikimą testuotis mokykloje kaupinių metodu ar savikontrolės būdu, gaus po 2 greituosius antigeno testus.

    Tiems mokiniams, dėl kurių nėra gautas tėvų sutikimas dalyvauti kaupinių ar savikontrolės tyrime, rekomenduojama taip pat testuotis ir pasiimti po 1 antigeno testą.

    Testai bus išduodami:

    1. Spalio 29 d. 1-8 klasių mokiniams, kurie mokosi kontaktiniu būdu mokykloje,  pamokų metu.

    2. Spalio 29 d. nuo 14 val. iki 16 val. ir lapkričio 4 d. nuo 10 val. iki 16 val. mokiniams (ar tėvams), kurie šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu (112 kab.)

   Testuotis namuose rekomenduojama:  

   prieš grįžtant į mokyklą po atostogų - lapkričio 9 d., o gavus du testus - papildomai lapkričio 5 ar 6 dienomis.

   Gavus  neigiamą testo rezultatą (pasirodžius vienai juostelei) mokinys grįžtą į mokyklą lapkričio 10 d. 

   Gavus teigiamą  testo rezultatą (išryškėjus dviem juostelėms), mokinys į mokyklą neina ir  turi registruotis 1808.lt arba skambinti bei atlikti PGR tyrimą mobiliajame punkte (Gerulaičio g. 1). Mokiniai priimami tą pačią dieną nedelsiant, tačiau būtina turėti registracijos žinutę, kurią reikės parodyti kartu su mokinio asmens dokumentu. 

   Primename, kad mokinių rudens atostogos  nuo lapkričio 3 iki 9 dienos imtinai.

Spalio 26 d. informatikos kabinete vyko atvira lietuvių kalbos ir matematikos pamoka. Atvirą pamoką kolegiškai susijungusios mokiniams dovanojo mokytojos Laura Daniškevičienė ir Sonata Pušinskienė. Smagu, jog užsukti į kitokią pamoką ir palaikyti idėją, sutiko ir kiti mokytojai.

Matematikos mokytoja pastebėjo, jog mokiniai skaitydami ir spręsdami žodinius uždavinius, netaisyklingai taria abėcėlės raides, klaidingai kirčiuoja geometrinių figūrų pavadinimus ir matavimo vienetus, todėl ir buvo nuspręsta pakartoti jau turimas žinias ir dar kartą akcentuoti penktokams, jog taisyklingai turime  kalbėti ne tik per lietuvių, matematikos, bet ir per kitų dalykų pamokas.

Atviros pamokos metu mokiniai dirbo grupėse, sprendė kryžiažodžį, dėliojo vaizdingą posakį, įtvirtino taisyklingą tarimą. Turėjo ir kūrybinę užduotėlę – sukurti ketureilį, panaudojant matematinius terminus.

Anot pamoką stebėjusių kolegų, mokytojoms pavyko kūrybiškai pritaikyti viešojo kalbėjimo ir informacinių technologijų metodus, dirbti poroje, pasiskirstyti darbais ir prisiimti atsakomybę už atliekamą užduotį.