Akordeono garsai muzikos pamokoje
Gegužės 28 dieną muzikos pamokoje antrokus džiugino akordeono garsai.
 Karoliniškių muzikos mokyklos akordeono mokytojas metodininkas Raimunds Ungurs mokiniams papasakojo apie akordeono kilmę, sandarą, grojimo stilius.
Mūsų mokyklos mokiniai Benas Poškus ir Jaunius Baltruška atliko kūrinius akordeonu, po kurių susilaukė gausių aplodismentų.
Ačiū Karoliniškių muzikos mokyklai už bendradarbiavimą!
Įdomioji technologijų pamoka
4c klasės mokiniai įdomioje technologijų pamokoje- integruotoje veikloje,
kurioje susipynė matematika ir gamtos mokslai, tyrinėjo paprastus
mechanizmus – svertus, sraigtus, skriemulius – ir aiškinosi, kaip jie veikia bei
kur gali būti pritaikomi. Sužinojo, kodėl svarbu mokėti tiksliai matuoti,
skaičiuoti kampus ar ilgius – juk be matematikos žinių būtų sunku
sukonstruoti tiksliai veikiančius mechanizmus!
Galiausiai, panaudodami įgytas žinias, kūrė paprastus žaislus ar žaidimus su
mechaniniais elementais ir linksmai leido laiką žaisdami vieni su kitais.
Tai buvo smagi ir naudinga pamoka, kuri parodė, kaip technologijos
susijungia su kitais mokslais.
Išvyka į Pelėdų parką
Neseniai 3c klasės mokiniai leidosi į smagią ir turiningą išvyką – lankėmės Pelėdų parke! 
Čia mūsų laukė įdomus susitikimas su plėšriaisiais
paukščiais. Sužinojome daug įdomybių apie jų
gyvenimą, elgesį ir mitybą. Mus nustebino faktas, kad
pelėdos gali būti aktyvios ne tik naktį, kaip dažnai
manoma, bet ir dienos metu. Taip pat pamatėme, kuo
minta šie paukščiai ir kaip prisitaiko prie aplinkos.
Sodyboje gyvena keletas pelėdų rūšių. Visi paukščiai
yra išveisti nelaisvėje, o su prijaukintomis pelėdomis
galima susipažinti iš arčiau.
Ten dirbanti mokslininkė, pasakojo mums apie savo
darbą su pelėdomis. Ji tyrinėja jų akis, žvilgsnį.
Svarbiausia yra ryšys tarp paukščio ir žmogaus.
Vaikai pamatė ir sakalą ir mažą pelėdžiuką, kuris buvo labai užsispyręs ir nenorėjo fotografuotis.
Po šios edukacijos vaikai piešė pelėdą ir sukūrė aprašymą apie ją.
Kelionė buvo ne tik informatyvi, bet ir labai įdomi. Džiaugiamės galėję praplėsti akiratį ir pabūti
arčiau gamtos!
Kodėl reikia galvoti apie pinigus?
4c klasės mokiniai apsilankė „Swedbank“ Finansų
laboratorijoje, kurioje aktyviai su įmonės darbuotojais
diskutavo, kaip atsiranda pinigai, kuo skiriasi norai ir poreikiai,
kodėl verta taupyti ir nuo ko pradėti. Per interaktyvius žaidimus
vaikai atrado taupymo būdus, mokėsi planuoti pirkinius.
Pradinukai susipažino su bankų veikla, mainų istorija ir
svarbiausiais- atsakingo vartojimo principais. Pamoka skatino
vaikų smalsumą, kurioje ugdo atsakomybę už savo finansinius
sprendimus, padeda formuoti atsakingą požiūrį į pinigus.
Pamokos tikslas: ugdyti pradinukų finansinį raštingumą,
atsakingą požiūrį į asmeninius finansus. Naujus žodžius ir jų
reikšmes paaiškino „ Swedbank“ įmonės atstovas.
Pirmokai mokosi bendradarbiauti – pažintis su Lietuvos miestais
Šią savaitę 1b klasės mokiniai dalyvavo integruotoje veikloje, kurios metu mokėsi ne tik apie Lietuvos miestus, bet ir pirmą kartą klasėje patyrė, ką reiškia dirbti komandoje. Tai buvo prasminga ir vertinga patirtis, apjungusi įvairias kompetencijas – nuo pažinimo iki socialinio ir emocinio ugdymo.
Pamokų metu mokiniai buvo suskirstyti į mažas grupeles ir kiekviena jų išsitraukė vieną iš šešių Lietuvos miestų. Komandos turėjo atlikti tyrimą – surinkti pagrindinę informaciją apie miestą, išskirti miesto lankytinas vietas bei pasiruošti pristatymui. Jie ne tik domėjosi geografiniais ir kultūriniais faktais, bet ir lavino bendradarbiavimo įgūdžius: planavo, dalijosi užduotimis, ieškojo bendrų sprendimų.
Kviečiu pasižvalgyti po nuotraukų galeriją, kurioje užfiksuotos akimirkos iš darbo proceso bei pristatymų. Nepamirškite, “Kai dirbame drauge – galime daugiau!” 
Galutinis projekto etapas – pristatymai. Kiekviena grupė pasidalino savo darbo rezultatais: pristatė miestą, komandos pavadinimą, įvardijo, kodėl siūlo aplankyti pasirinktą vietovę. Ypač džiugu, kad mokiniai dalinosi ne tik konkrečiais faktais, bet ir savo patirtimi – atvirai papasakojo, kaip sekėsi dirbti grupėje. Nors procesas neapsiėjo be iššūkių ir nesutarimų, vaikai mokėsi kalbėtis, ieškoti bendrų sprendimų ir susitarti. Patys sakė: Mes pasikalbėjome ir radome išeitį, Mes susitarėme, ir viską išsprendėme, Pradžioje buvo sunkiausia, bet vėliau mums pavyko.” Užsiėmimas sulaukė daug teigiamų atsiliepimų iš pačių mokinių – jie džiaugėsi nauja patirtimi ir išreiškė norą panašias veiklas kartoti ateityje. Ši patirtis sustiprino vaikų pasitikėjimą savimi, lavino jų komunikacinius įgūdžius ir mokė kantrybės, lankstumo bei atsakomybės. O svarbiausia – suteikė daug džiaugsmo, atradimų ir įkvėpimo toliau mokytis drauge. 
Nauja patirtis: “Meduolių dekoravimas”
Integruotos, tikybos- etikos ir dailės pamokos metu 4 c
klasės mokiniai per patyriminę veiklą išgyveno kulinarinę
etnopatirtį, kuri dar labiau praplėtė jų akiratį. Vaikai kurdami
kulinarinį etnokultūrinį produktą patyrė kūrybinį, pažinimo ir
bendravimo džiaugsmą.
Integruotos pamokos tikslas buvo pažadinti smalsumą
etnokulinarinio paveldo gaminiams. Pamokos metu išgirdo
meduolių atsiradimo ir gamybos istoriją, vėliau piešė ir dekoravo
jau iškeptus meduolius. Pamokos metu jie dar sužinojo, kad
medaus meduoliai kepami iš tešlos, kuriai naudojamas tikras bičių
medus ir kad kepant meduolius yra naudojama senovinė
meduolių receptūra. Kol atvėsta meduoliai yra sukuriami
meduolių dekoravimo eskizai, kuriais vėliau dekoruojami
meduoliai. Suprato kokią piešinių įvairovę galima išgauti
formuojant nedidelį gaminio plotelį.
Gražiai dekoruotus ir įpakuotus savo kūrinius vaikai panaudojo kaip dovanėlę mylimiems
tėveliams, seneliams, o taip ir patys pasmaguriavo savo sukurtais meduoliukais.
Fizinis ugdymas ant AKROPOLIO ledo
Ar čiuožti ant ledo yra smagu ir sveika? Į šį klausimą
atsakymą rado 4c klasės mokiniai, kurie fizinio ugdymo
pamoką praleido ant ledo, patirdami judėjimo ir bendravimo
džiaugsmą. Pamokos pradžioje ant ledo jie atliko raumenų
tempimo pratimus. Nekasdieniška erdvė, šiuolaikinė
kokybiška įranga, nuotaikinga muzika suteikė galimybę judėti
bei užtikrino gerą nuotaiką.
Fizinio ugdymo pamoka AKROPOLIO LEDO arenoje
stiprino mokinių sveikatą ir fizinį pajėgumą, kurie yra būtini
gerai mokinių savijautai. Čiuožiant ant ledo vaikai gerino
koordinaciją ir lavino pusiausvyrą. Buvo ugdomi ir plėtojami
socialiniai, emociniai bei komunikavimo įgūdžiai.
Integruota lietuvių kalbos ir fizinio ugdymo pamoka „Būdvardžių gramatiniai požymiai“ judesyje“
   Gegužės 15 d. 5b klasės mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir fizinio ugdymo pamokoje ,,Būdvardžių gramatiniai požymiai judesyje“, kurią vedė lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė ir fizinio ugdymo mokytoja metodininkė Aušra Janutaitė.   
  Mokiniai aktyvindami turimas lietuvių kalbos žinias apie būdvardžius, įtvirtino ugdymo turinyje numatytas pamokos temas aktyviai judėdami. Penktokai ne tik varžėsi tarpusavyje įveikdami estafetes, bendravo, bet ir atliko įvairias lietuvių kalbos užduotis. Taip mokiniai lavino ne tik kūną, bet ir gebėjimą greitai reaguoti bei apdoroti informaciją.  
  Pamokos veiklos buvo įvairios: mokiniai nešė lauko teniso kamuoliuką badmintono rakete ir rašė sakinius su būdvardžiais, nustatinėjo būdvardžių gimines ir atliko įvairius fizinius pratimus, judėdami atpažino būdvardžius iš kitų kalbos dalių tarpo. 
  Smagiausia veikla tapo žaidimas „Kintama–nekintama“. Mokiniai buvo suskirstyti į dvi komandas ir mokytojos mėtydamos kamuolį sakė būdvardžius, o mokiniai turėjo įvardinti, ar tai kintama ar nekintama būdvardžio ypatybė.  
   Pamokos pabaigoje mokiniai teikė grįžtamąjį ryšį, įvardijo būdvardžius geriausiai apibūdinančius juos pačius bei sakė vieni kitiems komplimentus, naudodami juos. 
   Ši integruota pamoka ne tik paįvairino ugdymo procesą, bet ir padėjo geriau ir lengviau suprasti lietuvių kalbos temas apie būdvardžius bei suteikė galimybę pasivaržyti tarpusavyje bei linksmai ir turiningai praleisti laiką.  
2B klasės mokiniai – architektai ir dizaineriai!
   2B klasės mokiniai per technologijų pamoką pasinėrė į įspūdingą statybos ir dizaino pasaulį! Kiekvienas mokinys turėjo unikalią galimybę tapti savo svajonių viešbučio architektu ir konstruktoriumi. 
   Pamoka prasidėjo nuo paprastų kartoninių dėžių, kurios vaikų rankose virto tikrais kūrybos objektais. Antrokai kruopščiai matavo, pjovė ir formavo langus bei duris, o vėliau, pasitelkę savo fantaziją, projektavo ir įrenginėjo kambarius, kūrė išradingus laiptus ir netgi braižė bei statė garažus. Ši praktinė veikla ne tik lavino vaikų smulkiąją motoriką ir erdvinį mąstymą, bet ir ugdė kūrybiškumą, planavimo įgūdžius ir problemų sprendimo gebėjimus. 
   Kiekviena dėžė tapo viešbučio unikalia dalimi, atspindinčia individualius mokinio polinkius ir idėjas. Vaikai su dideliu azartu ir pasididžiavimu sujungė sukurtus statinius į vieną didelį pastatą. 
    Ši technologijų pamoka puikiai parodė, kaip galima sujungti mokymąsi su žaidimu, leidžiant vaikams tyrinėti, kurti ir įgyvendinti savo idėjas. 
Kviečiame Jus paspausti nuorodą ir pasižvalgyti, kaip sekėsi įgyvendinti statybas!
Kūrybinių darbų paroda „Matematinės erdvinės figūros“
Spindulio aikštėje nuo gegužės 14 dienos iki gegužės 21 dienos vyksta septintų klasių mokinių
kūrybinių darbų paroda „Matematinės erdvinės figūros“.
Gegužės 5 – 13 dienomis septintų klasių mokiniai gamino integruotą matematikos,
technologijų, dailės kūrybinį darbą – matematines erdvines figūras. Per matematikos pamokas
pakartojo pagrindines erdvinių figūrų savybes ir braižymą, technologijų pamokose iš panaudotų
kartoninių įpakavimo dėžių sienų mokiniai išpjovė matematinių erdvinių figūrų detales, kurias
suklijavo ir pagamino kubo, stačiakampio gretasienio, šešiakampės prizmės erdvines figūras. Šio
kūrybinio darbo gaminimui naudojamos tvarios priemonės – panaudotos medžiagos. Po to vyko
kūrybinis darbas: dailės pamokose mokiniai pasikartojo spalvų derinimą ir maišymą. Technologijų
pamokose mokytojas parodė iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
rūmų knygą „XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“, šios knygos autorius
Gintautas Rackevičius.
Mokiniai atidžiai analizavo įvairiausių formų ir papuošimų raštų koklius, ant pagamintų
matematinių erdvinių figūrų sienų piešė savo kūrybos papuošimų formas pieštuku naudodami
koklių puošybos elementus. Mokiniams labai patiko maišyti spalvas, kad išgautų norimą atspalvį ir
susikaupę su plonais teptukais dekoravo plokštumas. Šis procesas kaip meditacija: spalvinimas yra
labai kruopštus ir atidus darbas, nes detalės ir raštų fragmentai yra smulkūs, reikėjo visas erdvinių
figūrų plokštumas dekoruoti vienodais raštais ir pritaikyti vienodo dizaino elementus.
Mokiniai daug dėmesio skyrė kūrybai: matematinės erdvinės figūros yra papuoštos išskirtinio
dizaino dekoravimo formomis, papildomai yra sugalvoti minimalūs akcentai, kurie darbams suteikia
išskirtinumą. Septintų klasių mokinių pagamintos erdvinės figūros bus naudojamos matematikos
pamokose kaip mokymo priemonės.