Nauja patirtis: “Meduolių dekoravimas”
Integruotos, tikybos- etikos ir dailės pamokos metu 4 c
klasės mokiniai per patyriminę veiklą išgyveno kulinarinę
etnopatirtį, kuri dar labiau praplėtė jų akiratį. Vaikai kurdami
kulinarinį etnokultūrinį produktą patyrė kūrybinį, pažinimo ir
bendravimo džiaugsmą.
Integruotos pamokos tikslas buvo pažadinti smalsumą
etnokulinarinio paveldo gaminiams. Pamokos metu išgirdo
meduolių atsiradimo ir gamybos istoriją, vėliau piešė ir dekoravo
jau iškeptus meduolius. Pamokos metu jie dar sužinojo, kad
medaus meduoliai kepami iš tešlos, kuriai naudojamas tikras bičių
medus ir kad kepant meduolius yra naudojama senovinė
meduolių receptūra. Kol atvėsta meduoliai yra sukuriami
meduolių dekoravimo eskizai, kuriais vėliau dekoruojami
meduoliai. Suprato kokią piešinių įvairovę galima išgauti
formuojant nedidelį gaminio plotelį.
Gražiai dekoruotus ir įpakuotus savo kūrinius vaikai panaudojo kaip dovanėlę mylimiems
tėveliams, seneliams, o taip ir patys pasmaguriavo savo sukurtais meduoliukais.
Fizinis ugdymas ant AKROPOLIO ledo
Ar čiuožti ant ledo yra smagu ir sveika? Į šį klausimą
atsakymą rado 4c klasės mokiniai, kurie fizinio ugdymo
pamoką praleido ant ledo, patirdami judėjimo ir bendravimo
džiaugsmą. Pamokos pradžioje ant ledo jie atliko raumenų
tempimo pratimus. Nekasdieniška erdvė, šiuolaikinė
kokybiška įranga, nuotaikinga muzika suteikė galimybę judėti
bei užtikrino gerą nuotaiką.
Fizinio ugdymo pamoka AKROPOLIO LEDO arenoje
stiprino mokinių sveikatą ir fizinį pajėgumą, kurie yra būtini
gerai mokinių savijautai. Čiuožiant ant ledo vaikai gerino
koordinaciją ir lavino pusiausvyrą. Buvo ugdomi ir plėtojami
socialiniai, emociniai bei komunikavimo įgūdžiai.
Integruota lietuvių kalbos ir fizinio ugdymo pamoka „Būdvardžių gramatiniai požymiai“ judesyje“
   Gegužės 15 d. 5b klasės mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir fizinio ugdymo pamokoje ,,Būdvardžių gramatiniai požymiai judesyje“, kurią vedė lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė ir fizinio ugdymo mokytoja metodininkė Aušra Janutaitė.   
  Mokiniai aktyvindami turimas lietuvių kalbos žinias apie būdvardžius, įtvirtino ugdymo turinyje numatytas pamokos temas aktyviai judėdami. Penktokai ne tik varžėsi tarpusavyje įveikdami estafetes, bendravo, bet ir atliko įvairias lietuvių kalbos užduotis. Taip mokiniai lavino ne tik kūną, bet ir gebėjimą greitai reaguoti bei apdoroti informaciją.  
  Pamokos veiklos buvo įvairios: mokiniai nešė lauko teniso kamuoliuką badmintono rakete ir rašė sakinius su būdvardžiais, nustatinėjo būdvardžių gimines ir atliko įvairius fizinius pratimus, judėdami atpažino būdvardžius iš kitų kalbos dalių tarpo. 
  Smagiausia veikla tapo žaidimas „Kintama–nekintama“. Mokiniai buvo suskirstyti į dvi komandas ir mokytojos mėtydamos kamuolį sakė būdvardžius, o mokiniai turėjo įvardinti, ar tai kintama ar nekintama būdvardžio ypatybė.  
   Pamokos pabaigoje mokiniai teikė grįžtamąjį ryšį, įvardijo būdvardžius geriausiai apibūdinančius juos pačius bei sakė vieni kitiems komplimentus, naudodami juos. 
   Ši integruota pamoka ne tik paįvairino ugdymo procesą, bet ir padėjo geriau ir lengviau suprasti lietuvių kalbos temas apie būdvardžius bei suteikė galimybę pasivaržyti tarpusavyje bei linksmai ir turiningai praleisti laiką.  
2B klasės mokiniai – architektai ir dizaineriai!
   2B klasės mokiniai per technologijų pamoką pasinėrė į įspūdingą statybos ir dizaino pasaulį! Kiekvienas mokinys turėjo unikalią galimybę tapti savo svajonių viešbučio architektu ir konstruktoriumi. 
   Pamoka prasidėjo nuo paprastų kartoninių dėžių, kurios vaikų rankose virto tikrais kūrybos objektais. Antrokai kruopščiai matavo, pjovė ir formavo langus bei duris, o vėliau, pasitelkę savo fantaziją, projektavo ir įrenginėjo kambarius, kūrė išradingus laiptus ir netgi braižė bei statė garažus. Ši praktinė veikla ne tik lavino vaikų smulkiąją motoriką ir erdvinį mąstymą, bet ir ugdė kūrybiškumą, planavimo įgūdžius ir problemų sprendimo gebėjimus. 
   Kiekviena dėžė tapo viešbučio unikalia dalimi, atspindinčia individualius mokinio polinkius ir idėjas. Vaikai su dideliu azartu ir pasididžiavimu sujungė sukurtus statinius į vieną didelį pastatą. 
    Ši technologijų pamoka puikiai parodė, kaip galima sujungti mokymąsi su žaidimu, leidžiant vaikams tyrinėti, kurti ir įgyvendinti savo idėjas. 
Kviečiame Jus paspausti nuorodą ir pasižvalgyti, kaip sekėsi įgyvendinti statybas!
Kūrybinių darbų paroda „Matematinės erdvinės figūros“
Spindulio aikštėje nuo gegužės 14 dienos iki gegužės 21 dienos vyksta septintų klasių mokinių
kūrybinių darbų paroda „Matematinės erdvinės figūros“.
Gegužės 5 – 13 dienomis septintų klasių mokiniai gamino integruotą matematikos,
technologijų, dailės kūrybinį darbą – matematines erdvines figūras. Per matematikos pamokas
pakartojo pagrindines erdvinių figūrų savybes ir braižymą, technologijų pamokose iš panaudotų
kartoninių įpakavimo dėžių sienų mokiniai išpjovė matematinių erdvinių figūrų detales, kurias
suklijavo ir pagamino kubo, stačiakampio gretasienio, šešiakampės prizmės erdvines figūras. Šio
kūrybinio darbo gaminimui naudojamos tvarios priemonės – panaudotos medžiagos. Po to vyko
kūrybinis darbas: dailės pamokose mokiniai pasikartojo spalvų derinimą ir maišymą. Technologijų
pamokose mokytojas parodė iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
rūmų knygą „XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“, šios knygos autorius
Gintautas Rackevičius.
Mokiniai atidžiai analizavo įvairiausių formų ir papuošimų raštų koklius, ant pagamintų
matematinių erdvinių figūrų sienų piešė savo kūrybos papuošimų formas pieštuku naudodami
koklių puošybos elementus. Mokiniams labai patiko maišyti spalvas, kad išgautų norimą atspalvį ir
susikaupę su plonais teptukais dekoravo plokštumas. Šis procesas kaip meditacija: spalvinimas yra
labai kruopštus ir atidus darbas, nes detalės ir raštų fragmentai yra smulkūs, reikėjo visas erdvinių
figūrų plokštumas dekoruoti vienodais raštais ir pritaikyti vienodo dizaino elementus.
Mokiniai daug dėmesio skyrė kūrybai: matematinės erdvinės figūros yra papuoštos išskirtinio
dizaino dekoravimo formomis, papildomai yra sugalvoti minimalūs akcentai, kurie darbams suteikia
išskirtinumą. Septintų klasių mokinių pagamintos erdvinės figūros bus naudojamos matematikos
pamokose kaip mokymo priemonės.
Integruota geografijos ir fizinio ugdymo pamoka: žinios ir judėjimas – puikus derinys!
Balandžio mėnesį vyko netradicinė atvira integruota geografijos ir fizinio ugdymo pamoka, kurioje
dalyvavo 7a ir 8a klasių mokiniai.
Pamoka vyko lauke ir buvo paremta aktyvia veikla, skatinančia mokinių bendradarbiavimą,
orientavimosi įgūdžius bei žinių taikymą praktikoje. Mokiniai buvo suskirstyti į komandas. Kiekviena
komanda gavo žemėlapius su pažymėtomis stotelėmis mokyklos teritorijoje. Kiekvienoje stotelėje
mokiniai turėjo nuskenuoti QR kodą, kuriame slėpėsi užduotys – jos reikalavo tiek geografinių žinių,
tiek fizinio aktyvumo. Vienur reikėjo atsakyti į klausimus apie pasaulio šalis ar gamtos reiškinius,
kitur – atlikti sportines užduotis.
Po pamokos mokiniai dalinosi įspūdžiais ir reflektavo savo patirtį. Ši integruota pamoka ne tik
praturtino mokinių geografines žinias, bet ir skatino fizinį aktyvumą, stiprino komandinį darbą bei
orientavimosi gebėjimus. Mokiniai džiaugėsi galimybe mokytis ne sėdint klasėje, o judant. QR kodų
naudojimas suteikė pamokai šiuolaikiškumo.
Fizinio ugdymo mokytoja Rasa Buzienė ir
geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Penktokų išvyka į „Mokslo salą“
Gegužės 9 d. „Spindulio“ progimnazijos penktokai vyko į edukacinę išvyką Kaune. Mokiniai lankėsi mokslo ir inovacijų populiarinimo centre „Mokslo sala“. Šis modernus muziejus juos pasitiko net 140 interaktyvių eksponatų, leidžiančių mokslą pažinti per asmeninę patirtį, atradimus bei žaidimus. Šios kelionės tikslas – sužadinti mokinių smalsumą bei įkvėpti juos eksperimentuoti.   
Penktokai lankėsi ilgalaikėje ekspozicijoje „Žmogus. Gamta. Mašina“, kuri apima septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija. Mokiniai ne tik susipažino su pagrindiniais mokslo dėsniais ir reiškiniais, bet ir galėjo įsitikinti, kaip šie principai pritaikomi praktikoje – nuo sveikatos priežiūros iki tvarios energetikos. Edukacinė aplinka skatino mokinius tyrinėti ir lavino jų kritinį mąstymą.
Interaktyvūs eksponatai leido išbandyti įvairias technologijas ir padėjo suprasti, kad mokslas – nėra vien teorija, bet ir realūs sprendimai, keičiantys mūsų gyvenimą. 
Didelį įspūdį mokiniams paliko ekspozicijos centre stovinti  „Salos širdis“. Tai kinetinė šviesos skulptūra, simbolizuojanti, kaip kiekvienas mūsų sprendimas prisideda prie aplinkos ir visuomenės gerovės kūrimo.
Išvyka į „Mokslo salą“ praplėtė ne tik mokinių gamtamokslines žinias, bet ir lavino inžinerinius gebėjimus bei padėjo geriau suprasti žmogaus, gamtos ir technologijų ryšį. Ši edukacija parodė, jog apie sudėtingus dalykus galima sužinoti įdomiai, įtraukiai – žaidžiant ir tyrinėjant komandose ir individualiai. 
2025 m. veiklų planas gegužės mėn.
Atvira-integruota lietuvių ir anglų kalbos pamoka „Velykų kodas: simboliai ir tradicijos dviem kalbomis“
   Balandžio 15 d. 5b klasės mokiniai, pasitikdami šv. Velykas, dalyvavo netradicinėje integruotoje lietuvių ir anglų kalbos pamokoje, kurioje aiškinosi Velykų simbolius bei tradicijas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Ši pamoka ne tik padėjo mokiniams gerinti kalbinius įgūdžius, bet ir skatino jų domėjimąsi skirtingų kultūrų papročiais ir tradicijomis. 
  Pamokos metu penktokai susipažino su pagrindiniais Velykų simboliais abiejose šalyse, aptarė jų reikšmę, lygino tradicijas ir ieškojo panašumų bei skirtumų. Lavindami kritinį mąstymą, mokiniai analizavo, sistemino turimą informaciją ir formulavo išvadas. Pagilinti turimas žinias mokiniams padėjo ne tik vaizdinė pateiktis, bet ir informatyvi vaizdo medžiaga. 
   Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė įsivertinimo užduotis. Penktokams lietuvių ir anglų kalbomis buvo pateikti teiginiai iš pamokoje aptartos medžiagos, o mokiniai įsivertinimo lentelėse užrašė, kuris iš pateiktų teiginių yra teisingas, o kuris – klaidingas („true“ or „false“).
   Atviros – integruotos pamokos kulminacija tapo kūrybinė užduotis – mokinių sudėlioti velykiniai sveikinimai, pasitelkiant išmaišytas eilėraščių eilutes dviem kalbomis. Dirbdami grupėse bei individualiai, jie ne tik lavino kalbinius įgūdžius, bet ir ugdė kūrybiškumą bei stiprino bendradarbiavimo gebėjimus.
   Ši pamoka atnešė abipusės naudos: ne tik paįvairino ugdymo procesą, bet ir sustiprino mokinių ir mokytojų tarpusavio ryšį, padėjo ugdyti pažinimo, komunikavimo bei kultūrinę kompetencijas. Tegul ši pamoka paskatina ir kitus mokytojus integruoti pamokas – ieškoti bendrų temų, dalintis idėjomis, kurti prasmingą ugdymo turinį bei stiprinti bendruomeniškumą. 
Su Šv. Velykom!