Tarptautinis eTwinning projektas ,,Kaip žmonės gyvena kituose kraštuose?”
   Nagrinėdami Europos ir kitų žemynų žemėlapius  mokiniai išsiaiškino, kurios valstybės yra Europoje, sužinojo apie  kituose žemynuose gyvenančius gyvūnus, žmonių kultūrą, augalų įvairovę, plėtė supratimą, kaip žmonės gyvena svetur.
Labiausiai vaikams patiko lyginti Lietuvą su kitų kraštų gyventojais ir augmenija bei kitomis gyvenimo ir klimato sąlygomis.  Jie diskutavo, kurgi gyventi būtų geriau: Europoje ar Afrikoje, o gal Australijoje? Visiems patiktų gyventi kur šilta, bet niekas nesirinktų gyvenimo Antarktidoje.
2c klasės mokinė Saulė Lauciutė tyrinėdama Afrikos žemyną, pasinaudojo įgytomis žiniomis per būrelį ,,IT kodas” ir suprogramavo Afrikos žemyną bei jame esančius augalus ir gyvūnus palygino, kokie augalai auga Lietuvoje ir kokie Afrikoje. https://scratch.mit.edu/projects/1001407280/editor
Savo tyrimo rezultatus pristatė ir ,,Mano sėkmėje”.
   Kovo ir  balandžio mėnesiais vykdėme tarptautinį eTwinning projektą ,,Kaip žmonės gyvena kituose kraštuose?/How do people live in other countries?“ Prie šio projekto prisijungė mokiniai iš  Turkijos, Ispanijos, Estijos ir Lietuvos. Taip pat prisijungė ir priešmokyklinės grupės vaikai bei 2b klasės mokiniai iš mūsų mokyklos.
  Mūsų eTwinning erdvės partneriai pristatė savo šalį ir sužinojo kaip žmonės gyvena Lietuvoje.
  Vykdydami tarptautinius projektus, susirandame naujų draugų ir partnerių bei dalyvaujame jų rengiamuose projektuose.
Projektas ,,Lietuviški žodžiai-paveikslai“
Ar gali žodžiai kalbėti patys, nekalbinami? Gali! Ar mokame
juos prakalbinti be žodžių? Pasirodo – mokame! Mokyklos
specialiosios pedagogės ir logopedės Daiva Čižikienė ir Jolanta
Vasilevskienės drauge su mokiniais vykdė mokyklinį projektą ,,
Lietuviški žodžiai-paveikslai“. Specialiųjų pratybų metu su
mokiniais diskutavome apie lietuvių kalbos išskirtinumą,
įsimintinos rašybos žodžius, apie vienintelę pasaulyje mūsų
ypatingąją raidę – Ė. Apie žodžius ,,įsibrovėlius“, kurie teršia
mūsų kalbą. Mokiniai drauge tarėsi ir rinko gražiausius
lietuviškus žodžius ir juos sudėjo į paveikslus. Šio projekto
pagrindinis tikslas – padėti mokiniams įsiminti daugelio
lietuviškų žodžių rašybą pasitelkiant nepaprastą šių žodžių
taisyklingo rašymo mokymosi strategiją. Žodis, užrašytas į
prasminę formą, suteikia galimybę mokiniui įgalinti vizualųjį
žodžio suvokimą ir taip lengviau įsiminti taisyklingą žodžio rašybą.
Džiaugiamės mūsų mokinių išmone ir kruopščiu darbu. Kviečiame pasigrožėti lietuviškais
žodžiais-paveikslais eksponuojamais Visų mokinių klasės stende.
Specialiosios pedagogės ir logopedės
Daiva Čižikienė ir Jolanta Vasilevskienės
Atvira integruota matematikos, technologijų pamoka
Balandžio 22 d. šeštą pamoką į
technologijų 110 kabinetą atėjo 7b
klasės pirmos grupės mokiniai ir du
mokytojai. Vyko atvira integruota
matematikos, technologijų dalykų
pamoka „Matematinės erdvinės figūros
projektuojant konstrukcijas rašymo
reikmenims“.
Pamokos pradžioje technologijų mokytojas Rolandas Matulevičius pasakė uždavinius ir temos
aktualumą, paaiškino ir pakomentavo vertinimo kriterijus, parodė darbo priemones. Matematikos
mokytoja Laura Daniškevičienė pademonstravo pagamintų matematinių erdvinių figūrų pavyzdžius,
paklausė iš kokių plokštumos figūros jos sudarytos ir ką reikia žinoti, kad galėtume pradėti darbą.
Mokiniai aktyviai atsakinėjo į mokytojos pateiktus klausimus apie stačiakampio ir kvadrato savybes
ir puikiai nusiteikę pasirinko gaminti vieną erdvinę figūrą. Ant darbastalių buvo sudėti kubo,
stačiakampio gretasienio, šešiakampės prizmės figūrų brėžiniai, siaurapjūkliai, medienos plaušų
plokštės. Mokiniai analizavo brėžinių detales ir ant medienos plaušų plokštės braižė matematines
plokštumos figūras.
Technologijų mokytojas mokiniams priminė saugaus darbo taisykles ir praktiškai pademonstravo
kaip taisyklingai su siaurapjūkliu išpjauti nubraižytas detales. Mokiniai dirbo individualiai
gamindami pasirinktos figūros detales, o matematikos ir technologijų mokytojai konsultavo ir
padėjo spręsti iškilusius klausimus.
Mokiniai praktinius darbus atliko skirtingu tempu, nes vieni geba užduotis atlikti greitai ir
kokybiškai, o kiti mokiniai dirba lėčiau ir braižymą atlieka atidžiau. Mokiniai, kurie nubraižytas
detales išpjovė, atliko įsivertinimą. Mokinių atliktą darbą vertino matematikos ir technologijų
mokytojai.
Atvirą integruotą pamoką stebėjo anglų kalbos mokytoja Vilija Baltruškienė, lietuvių kalbos
mokytoja Sonata Pušinskienė, fizinio ugdymo mokytoja Aušra Janutaitė.
Senojo Vilniaus atradimai
Dažnai dairomės į svečias šalis, žavimės jų
paveldu, nepelnytai pamiršdami savąjį. Tad
5a klasė, vedama auklėtojos Neringos
Kaselytės, iš naujo „atrado“ senojo Vilniaus
istoriją, architektūrą, kultūrą ir literatūrą.
Auklėtoja pradėjo ekskursiją prie Lietuvos
nacionalinės filharmonijos, kur vaikai
aiškinosi pastato paskirtį, pasiklausė jo
istorijos. Atidavę pagarbą daktarui Jonui
Basanavičiui, mokiniai nužingsniavo prie šv.
Kazimiero bažnyčios, vėliau į Rotušės aikštę.
Ten atkreipė dėmesį į aikštės formą,
dalinosi įžvalgomis, kodėl galėjo sudegti
pirmasis Rotušės pastatas, kada galėjo būti
pastatytas dabartinis, kokiam
architektūriniam stiliui jis priklauso. Stiklių
gatvėje penktokai aiškinosi galimą gatvės pavadinimo kilmę, klausėsi Vilniaus geto istorijos. Vėliau
Universiteto gatvėje vaikai užsuko pasidairyti po vidinį Prezidentūros kiemą, prie universiteto
bibliotekos dalinosi savo žiniomis apie pirmąją lietuvišką knygą. Pilies gatvėje pasiklausę mokytojos
apie miesto kultūrinius sluoksnius, šv. Mykolo gatvėje esančioje Gintaro galerijoje mokiniai
apžiūrėjo XV a. pab. keramikos išdegimo dirbtuvę su autentiškais dirbiniais ir to paties laikotarpio
grindinį bei vėlesniais amžiais kilusius mūrus. Aišku, pasiklausę apie lietuviškąjį „auksą“, skirtingų
gintaro spalvų atsiradimo priežastis, mokėsi atskirti tikrąjį gintarą. Nepamirštos ir šv. Onos bei
Bernardinų bažnyčios su romantiškomis istorijomis. Paskutinės šio trumpo pasivaikščiojimo
akimirkos įamžintos Katedros aikštėje.
Manykime, kad ekskursija ne paskutinė, nes dar daug gatvių ir gatvelių laukia kito apsilankymo.
Technologiniu ir inžineriniu mąstymu kuriama ateitis
Visi esame girdėję posakį, kad laimingo gyvenimo paslaptis – dirbti mėgstamą darbą ir būti naudingu kitam. O kaip tinkamai pasirinkti, kai esi aštuntokas ir visas gyvenimas dar priešaky?
Mūsų mokyklos karjeros specialistė I. Stonienė, bendradarbiaudama su aštuntų klasių vadovėmis R. Goberiene, L. Mažukėle ir S. Pušinskiene pakvietė 8a, 8b, 8c kl. mokinius sudalyvauti atvirų durų dienose Techin gimnazijoje. 
Taigi, balandžio 12d. dviem srautais aštuntų klasių mokinius Techin gimnazijoje pasitiko pats mokyklos direktorius Mindaugas Černius.
Jis supažindino būsimus specialistus su mokymo programomis, dokumentų priėmimu, Erasmus stažuotėmis užsienyje, karjeros galimybėmis bei stipendijomis, renkatis studijas šioje gimnazijoje.
Vėliau mokiniai turėjo galimybę pabendrauti su programavimo mokytojais, formuoti technologinį ir inžinerinį mąstymą bei pasivaržyti tarpusavyje dalyvaujant „Kahoot“ viktorinoje apie kompiuteriją. Prizinių vietų laimėtojai buvo apdovanoti Techin gimnazijos atminimo dovanėlėmis. Aštuntokai buvo kviečiami iš arčiau susipažinti ir su verslo administravimo, aviacijos, kompiuterijos, programavimo programomis, galėjo užduoti rūpimus klausimus apie dominančias specialybes ir išbandyti projektinius stendus. Mokiniai buvo supažindinti su šių mokymo programų vykdoma veikla Lietuvoje ir užsienyje bei galimomis karjeros galimybėmis. 
Mokiniai Techin gimnazijoje buvo supažindinti su programavimo pagrindais bei galėjo  išbandyti JavaScript programavimo kalbą. Programavimo klasėje aštuntokai atliko kūrybinę užduotį, kuri nepasirodė tokia jau lengva ir paprasta.
Sudalyvavę atvirų durų dienose aštuntokai džiaugėsi, jog turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su inžinerinio profilio gimnazija, praktiškai išbandyti programavimą bei įgyti naudingų įgūdžių.   
Balandžio mėnesio veiklos planas
„Minibioklasės pamoka” su 4c klasės mokiniais
Nuostabi ir pilna naujų iššūkių pamoka 4c klasėje.
Kovo 29 d. 4c klasės mokiniai dalyvavo UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ organizuotoje
edukacijoje „Minibioklasės pamoka”. Vaikai turėjo galimybę iš arti išvysti stebuklingą mokslininkų
pasaulį. Sužinoti, ką mokslininkai dirba visą dieną. Suprato, kad kiekviena ląstelė turi branduolį, o
jame informacija saugojama DNR pavidalu. Mokiniai atliko kelis eksperimentus, kurių metu
sužinojo, kad braškės taip pat turi DNR, kad balioną gali pripūsti sodos ir citrinos rūgšties mišinio
skleidžiamos dujos ir, žinoma, kad laboratorijoje dirbti galima tik pasirūpinus saugumu t. y. dėvėti
chalatus, mūvėti pirštines ir būtinai užsidėti akinius.
Sveikinimas
Svarbus pranešimas
Be lietaus, su saule ir vėju praskriejo pirmasis
pavasario mėnuo. Po šv. Velykų, o gal ir per jas ,
laukiamas potvynis. Miškus, pievas ir laukus
užlies žydėjimas .Nelikime abejingi.
Pėsti ar ratuoti skubėkime pažiūrėti potvynio.
Pasisemti žydėjimo, žalumos, šviesos į savo širdis.
Būsime geresni, jautresni, šviesesni.
Gražių šv. Velykų.
Dailės mokytoja Rima Vaitkevičiūtė
Socialinis eksperimentas
Negalią mes linkę suvokti kaip galimybių apribojimą, skaudų gyvenimo išbandymą, tačiau septintokai, skaitydami Vandos Juknaitės pokalbių knygą „Tariamas iš tamsos“, buvo maloniai nustebinti, susipažinę su kitokia tiesa.  Pasirodo, regėjimo negalią turintys vaikai mato pasaulį kitaip. Vienas knygos herojus drąsiai teigia: „Mes nematom išorinėm akim, bet mes matom vidine akimi. Ir ta vidine akimi mes matom daug. Tai tikrai nėra tamsa“.
Septintokai įkvėpti tokių kalbinamų vaikų įžvalgų, pabandė suprasti regėjimo negalią turinčio žmogaus pasaulį ir sutiko sudalyvauti eksperimente. Užsirišo akis ir dalį pamokos vaikščiojo tamsoje, pasiskirstę poromis. Iš pradžių judėjo pasirinkta kryptimi, klausydami draugo patarimų, o vėliau vaikščiojo savarankiškai, vadovaudamiesi lytėjimu, klausa ir uosle bei bandė pasaulį pamatyti vidine akimi. Pasmalsaukime, kokie gi buvo septintokų pojūčiai ir emocijos, pasibaigus eksperimentui:
„Nesijaučiau užtikrintai, regis, svaigo galva. Visą laiką atrodė, kad tuoj prarasiu pusiausvyrą. Buvo apėmę dviprasmiški jausmai. Labai džiaugiuosi, kad galiu matyti“. (Rusnė)
„Pastebėjau, jog paaštrėjo klausa, norėjosi tiesti rankas ir viską liesti. Sunku buvo orientuotis, nors buvau gerai pažįstamoje aplinkoje“. (Agilė)
„Džiaugiuosi, jog galėjau sudalyvauti tokiame eksperimente ir suprasti, kaip jaučiasi regėjimo negalią turintys žmonės. Pradžioje man buvo baisu, tačiau vėliau labai padėjo lytėjimas“. (Arnas)
„Vaikščiodamas tamsoje jaučiausi labai vienišas, todėl tokios savo būsenos išsigandau“. (Giedrius)
„Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi nieko nematant. Galvoje mačiau vis kitokius vaizdinius, todėl jaučiausi nesaugiai“. (Adrė)
„Buvo labai baisu, bet tuo pačiu labai smagu. Ėjau į vieną pusę, o atsidūriau visiškai priešingoje. Supratau, kaip sunku orientuotis nematant aplinkos“. (Gytė) 
„Neįsivaizduoju, kaip regėjimo negalią turintys žmonės orientuojasi mieste“. (Simas)
„Buvo nejauku. Nesiorientavau aplinkoje. Atrodė, jog einu pirmyn, o vaikščiojau ratu“. (Lukas)
„Jaučiausi pažeidžiama ir silpna prieš bet kokią kliūtį. Vidine akimi mačiau vis išnyrančius stulpus, kalvas, duobes į kurias galiu įkristi“. (Emilija)