Integruota geografijos ir fizinio ugdymo pamoka: žinios ir judėjimas – puikus derinys!
Balandžio mėnesį vyko netradicinė atvira integruota geografijos ir fizinio ugdymo pamoka, kurioje
dalyvavo 7a ir 8a klasių mokiniai.
Pamoka vyko lauke ir buvo paremta aktyvia veikla, skatinančia mokinių bendradarbiavimą,
orientavimosi įgūdžius bei žinių taikymą praktikoje. Mokiniai buvo suskirstyti į komandas. Kiekviena
komanda gavo žemėlapius su pažymėtomis stotelėmis mokyklos teritorijoje. Kiekvienoje stotelėje
mokiniai turėjo nuskenuoti QR kodą, kuriame slėpėsi užduotys – jos reikalavo tiek geografinių žinių,
tiek fizinio aktyvumo. Vienur reikėjo atsakyti į klausimus apie pasaulio šalis ar gamtos reiškinius,
kitur – atlikti sportines užduotis.
Po pamokos mokiniai dalinosi įspūdžiais ir reflektavo savo patirtį. Ši integruota pamoka ne tik
praturtino mokinių geografines žinias, bet ir skatino fizinį aktyvumą, stiprino komandinį darbą bei
orientavimosi gebėjimus. Mokiniai džiaugėsi galimybe mokytis ne sėdint klasėje, o judant. QR kodų
naudojimas suteikė pamokai šiuolaikiškumo.
Fizinio ugdymo mokytoja Rasa Buzienė ir
geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Penktokų išvyka į „Mokslo salą“
Gegužės 9 d. „Spindulio“ progimnazijos penktokai vyko į edukacinę išvyką Kaune. Mokiniai lankėsi mokslo ir inovacijų populiarinimo centre „Mokslo sala“. Šis modernus muziejus juos pasitiko net 140 interaktyvių eksponatų, leidžiančių mokslą pažinti per asmeninę patirtį, atradimus bei žaidimus. Šios kelionės tikslas – sužadinti mokinių smalsumą bei įkvėpti juos eksperimentuoti.   
Penktokai lankėsi ilgalaikėje ekspozicijoje „Žmogus. Gamta. Mašina“, kuri apima septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija. Mokiniai ne tik susipažino su pagrindiniais mokslo dėsniais ir reiškiniais, bet ir galėjo įsitikinti, kaip šie principai pritaikomi praktikoje – nuo sveikatos priežiūros iki tvarios energetikos. Edukacinė aplinka skatino mokinius tyrinėti ir lavino jų kritinį mąstymą.
Interaktyvūs eksponatai leido išbandyti įvairias technologijas ir padėjo suprasti, kad mokslas – nėra vien teorija, bet ir realūs sprendimai, keičiantys mūsų gyvenimą. 
Didelį įspūdį mokiniams paliko ekspozicijos centre stovinti  „Salos širdis“. Tai kinetinė šviesos skulptūra, simbolizuojanti, kaip kiekvienas mūsų sprendimas prisideda prie aplinkos ir visuomenės gerovės kūrimo.
Išvyka į „Mokslo salą“ praplėtė ne tik mokinių gamtamokslines žinias, bet ir lavino inžinerinius gebėjimus bei padėjo geriau suprasti žmogaus, gamtos ir technologijų ryšį. Ši edukacija parodė, jog apie sudėtingus dalykus galima sužinoti įdomiai, įtraukiai – žaidžiant ir tyrinėjant komandose ir individualiai. 
2025 m. veiklų planas gegužės mėn.
Atvira-integruota lietuvių ir anglų kalbos pamoka „Velykų kodas: simboliai ir tradicijos dviem kalbomis“
   Balandžio 15 d. 5b klasės mokiniai, pasitikdami šv. Velykas, dalyvavo netradicinėje integruotoje lietuvių ir anglų kalbos pamokoje, kurioje aiškinosi Velykų simbolius bei tradicijas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Ši pamoka ne tik padėjo mokiniams gerinti kalbinius įgūdžius, bet ir skatino jų domėjimąsi skirtingų kultūrų papročiais ir tradicijomis. 
  Pamokos metu penktokai susipažino su pagrindiniais Velykų simboliais abiejose šalyse, aptarė jų reikšmę, lygino tradicijas ir ieškojo panašumų bei skirtumų. Lavindami kritinį mąstymą, mokiniai analizavo, sistemino turimą informaciją ir formulavo išvadas. Pagilinti turimas žinias mokiniams padėjo ne tik vaizdinė pateiktis, bet ir informatyvi vaizdo medžiaga. 
   Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė įsivertinimo užduotis. Penktokams lietuvių ir anglų kalbomis buvo pateikti teiginiai iš pamokoje aptartos medžiagos, o mokiniai įsivertinimo lentelėse užrašė, kuris iš pateiktų teiginių yra teisingas, o kuris – klaidingas („true“ or „false“).
   Atviros – integruotos pamokos kulminacija tapo kūrybinė užduotis – mokinių sudėlioti velykiniai sveikinimai, pasitelkiant išmaišytas eilėraščių eilutes dviem kalbomis. Dirbdami grupėse bei individualiai, jie ne tik lavino kalbinius įgūdžius, bet ir ugdė kūrybiškumą bei stiprino bendradarbiavimo gebėjimus.
   Ši pamoka atnešė abipusės naudos: ne tik paįvairino ugdymo procesą, bet ir sustiprino mokinių ir mokytojų tarpusavio ryšį, padėjo ugdyti pažinimo, komunikavimo bei kultūrinę kompetencijas. Tegul ši pamoka paskatina ir kitus mokytojus integruoti pamokas – ieškoti bendrų temų, dalintis idėjomis, kurti prasmingą ugdymo turinį bei stiprinti bendruomeniškumą. 
Su Šv. Velykom!
Respublikinė mokinių konferencija ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje”
    Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 6B klasės mokiniai Ivana, Ąžuolas ir 7C klasės mokinys Gytis, kartu su socialine pedagoge Lina Povilioniene ir specialiąja pedagoge Daiva Čižikiene kovo 27 d. dalyvavo respublikinėje konferencijoje ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje.” Konferenciją organizavo Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija. Ši konferencija buvo skirta atkreipti dėmesį į saugios (įtraukios) aplinkos mokykloje kūrimo svarbą, skirtumų pripažinimą ir puoselėjimą, pagarbą sau ir kiekvienam šalia esančiam. Ivana su Ąžuolu pristatė, kaip kuriame saugią mokyklą ,,Kokia ji saugi mokykla?”. Kiekvieną susirinkusįjį susimąstyti ir gerklėje užstrigusį gumulą nuryti privertė itin atviras ir jautrus Gyčio pranešimas „Patyčios – skaudus vaikystės šešėlis“

,,MES TURIME BŪTI POKYČIU, KURĮ NORIME MATYTI PASAULYJE” (Mahatma Gandhi).
2025 m. veiklų planas balandžio mėn.
Kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“
Spindulio aikštėje nuo kovo 25 dienos iki balandžio 2 dienos vyksta septintų klasių mokinių
kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“.
Vasario ir kovo mėnesiais per technologijų pamokas septintų klasių mokiniai projektavo,
konstravo, gamino naują kūrybinį darbą namelį – dėžutę. Technologijų mokytojas darbo pradžioje
mokiniams pristatė ir pakomentavo autorinę pamoką „Medinių namų konstrukcijos“ portale
„Vilnius yra mokykla“ https://www.vilniusyramokykla.
lt/pamoka/technologijos/mediniu-namu-konstrukcijos/. Mokiniai nuotraukose stebėjo Giedraičių g.
(nuo 10 iki 54 namo) autentiškus ir meniškus įvairius langų rėmus, langines, duris, namų
konstrukcijas ir apdailą. Mokiniai projektuodami individualius namelius – dėžutes kūrė langų ir durų
papuošimus, tyrinėjo lentų tvirtinimo būdus, kuriuos vėliau pritaikė sienų dekoravimui. Įkvėpti
Vilniaus medinės architektūros pavyzdžių, mokiniai ieškojo sprendimų kaip kūrybiškai sukurti stogo
dekoravimo projektą.
Pagrindinės konstrukcijos gaminimui prireikė matematikos dalyko žinių: visos keturios sienos ir
pagrindas yra kvadrato formos, stogo trikampiai yra statūs ir lygiašoniai, trikampių tvirtinimui
reikėjo nubraižyti ir su siaurapjūkliu iš faneros išpjauti tris stačiakampius. Sienų ir stogo
dekoravimui reikėjo žinoti lygiagrečių linijų savybes. Visi septintų klasių mokiniai turėjo puikią
galimybę matematikos žinias taikyti praktiškai. Namelio – dėžutės pagrindinių detalių gaminimas
vyko iš panaudotų medžiagų – nedažytų kietųjų medienos plaušų plokščių ir spalvoto popieriaus
atliekų, langų ir durų rėmų dalys dekoruojamos medžio lukšto atliekomis iš baldų gaminimo įmonės.
Mokiniai daug dėmesio skyrė kūrybai: nameliai yra papuošti išskirtinio dizaino dekoravimo
formomis, papildomai yra sugalvoti minimalūs akcentai ant langų, durų, stogo, kurie parodo
išlavintą mokinių gebėjimą atskleisti kūrybinius sprendimus. Mokinių pagaminti nameliai – dėžutės
yra pritaikomos praktiškai, nes atsidaro stogo viena plokštuma ir galima susidėti įvairias namuose
esančias smulkmenas.
Rašybos taisyklės poezijos ritmu
Kovo 21 dieną “Spindulio” progimnazijos 5b klasėje svečiavosi poetė, pedagogė, vertėja ir tautodailininkė Vilija Žalienė. Ji mokiniams vedė netradicinę kalbos kultūros pamoką, kurios metu eilėmis priminė mokiniams svarbiausias galūnių rašybos taisykles, skatino kūrybiškumą, puoselėjo meilę gimtajai kalbai.
Pamoka prasidėjo šiltu mokinių pasveikinimu su pavasario lygiadieniu. Viešnia priminė, kad tai ne tik saulės ir gamtos atgimimo šventė, bet ir naujų kūrybinių užmojų metas. Penktokai pamokoje atliko linksmus eiliuotus pratimus, kūrė eilėraščius, gramatikos užduotis atliko dainuodami.
Mokiniams ši neįprasta pamoka paliko didžiulį įspūdį. Poetė džiaugėsi jaunųjų kūrėjų entuziazmu ir skatino juos kurti toliau. Kūryba išlaisvina žmogų, užaugina sparnus bei padeda atrasti savąjį kelią.
Dėkojame poetei Vilijai Žalienei už įdomią pamoką ir kitokį rašybos taisyklių mokymą – kūrybišką, žaismingą, skatinantį pažinimo džiaugsmą bei puoselėjantį meilę lietuvių kalbai.
Geografijos pamoka. Technologijų raida ir pasiekimai Lietuvoje per Nepriklausomybės 35-metį

Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 metais, prasidėjo reikšmingi pokyčiai įvairiose srityse, o technologijų raida tapo vienu svarbiausių veiksnių, prisidėjusių prie šalies augimo ir konkurencingumo pasaulyje. Per pastaruosius 35 metus Lietuva patyrė didžiulį technologinį progresą, kuris apima informacines technologijas, inžineriją, biotechnologijas ir kitas sritis. 
Geografijos pamokos tikslas buvo supažindinti mokinius su Lietuvos technologine pažanga nuo 1990 m. Mokiniai  dirbo grupėmis. Kiekviena grupė  gavo skirtingas temas: interneto plėtra Lietuvoje; mobiliojo ryšio raida; Lietuvos lazerių sektorius; E. valdžia ir skaitmeninės paslaugos. Analizuodami žemėlapius, naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis nagrinėjo svarbiausius pasiekimus, vertino technologijų poveikį geografiniams regionams, diskutavo apie technologijų (e. Bankininkystė, Google Maps, Trafi, Di ) svarbą kasdienybėje. 
 Pamoka mokiniams buvo naudinga, išgirdo daug įdomių faktų, suprato, kaip technologijų pažanga keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei kokių galimybių suteiks ateities profesijoms. Diskusijų metu jie dalijosi savo mintimis apie tai, kokią įtaką technologijos turės artimiausiems dešimtmečiams ir idėjomis, kokią naują technologiją Lietuva galėtų sukurti iki 2050 m.

Geografijos mokytoja Lina Mažukėlė