Ruduo – melancholiškas, jaukus ir be galo romantiškas metas. 6c klasės mokiniai atliko projektinį darbą „Tyrinėjame mokyklos kiemo medžius“, kurio tikslas – stebint aplinką išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių medžių lapai keičia spalvą. Nusidažius gamtai įvairiausiomis spalvomis mokiniai išėjo į mokyklos kiemą tyrinėti juose augančių medžių. Žavėjosi įvairiomis spalvomis pasipuošusius klevus, ąžuolus, beržus ir kitus medžius. Moksleiviai prisirinko lapų, juos džiovino ir darė džiovintų lapų paveikslėlius. Jie teigė, kad ruduo yra be galo gražus ir turtingas metų laikas, kuris gali padovanoti begales gražių akimirkų. Kasmet medžiai keičia lapų spalvą, tačiau negalima nustatyti, kada tai įvyks, bet didžiausią įtaką spalvų pokyčiam daro oras. 

Viskas ko reikia geram rudeniui – gera mūsų pačių nuotaika.

   Mokiniai buvo suskirstyti į grupes naudojant internetinę programą „Laimės ratas“, mokytojai pateikė probleminę situaciją ir veiklos siekinius. Mokinių darbo tikslas – parodyti savo gebėjimus praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias apie medžiagos tankį, kūno tūrį, masę ir nustatyti iš kokios medžiagos pagamintas kūnas. 

    Aštuntokai grupėse atliko praktinį darbą, dirbo draugiškai ir geranoriškai padėjo vieni kitiems, pildė veiklos lapus, suformulavo tyrimo išvadą ir įsivertino savo atliktą darbą.

    Pamokos pradžioje 5-okai kartu su lietuvių kalbos mokytoja pakartojo turimas žinias – prisiminė eilėraščio skaitymo žingsnius, aptarė eilėraščio suvokimo elementus. Taip buvo užpildyti gėlelių žiedai (schemos). Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai, juk raiškiai perskaitytas ir perteiktas eilėraštis ,,sužydi” tarsi pats gražiausias gėlės žiedas. Tuomet lietuvių kalbos mokytoja paprašė mokinių raiškiai perskaityti dviejų poetų kūrinius: V.Kukulo ,,Vaiko piešinys”, J.Erlicko ,,Aklas berniukas” ir juos palyginti, sukuriant eilėraščio žmogų (įvardijant jo jausmus, perteikiamą nuotaiką) ir apibūdinant eilėraščio situaciją. Apibendrindami mokiniai pastebėjo, jog šie eilėraščiai išreiškia priešingą eilėraščio žmogaus požiūrį į supantį pasaulį. Vienas negatyvų, kitas, atvirkščiai, pozityvų. Nuotaiką ir jausmus išsakyti žodžiais nėra sudėtinga, o ar lengva tai perteikti spalvomis. Kaip tai galima padaryti? Pirmiausia, reiktų žinoti, kuri spalva, kokią emociją perteikia. Tad dailės mokytoja paragino 5-okus  prisiminti, kaip galima skirstyti  spalvas. Mokiniai netruko sugrupuoti spalvas: į tamsias ir šviesias, šiltas ir šaltas, energingas ir ramias ir kt. Dailės mokytoja, pasidžiaugusi mokinių žiniomis, pakvietė paimti teptuką į rankas ir jo pagalba išlaisvinti jausmą ir nuotaiką, kurie aplankė klausant vieno iš dviejų skaitomų eilėraščių. Vaikai, nieko nelaukdami, kibo į darbą. Ir kaip lengvai mintys buvo guldomos ant popieriaus lapo! Darbas truko vos 15 minučių, tačiau gautas rezultatas buvo puikus. Kiekvieno mokinio darbas buvo savitas, originalus. Mokiniai darbus turėjo pristatyti, vartodami įvairius žodžius ar žodžių junginius, parašytus lentoje. Po puikių pristatymų lietuvių kalbos mokytoja pasiūlė mokiniams spalvų pagalba įsivertinti savo darbą pamokoje.

   Pamokos pabaigoje lietuvių kalbos ir dailės mokytojos padėkojo mokiniams už aktyvų, puikų dalyvavimą pamokoje. O pamokos svečias, direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Simonaitienė, netgi pateikė idėją kitai integruotai pamokai – išreikšti lyrikos kūrinio mintį per judesį. Bet tai jau bus kita užduotis mokytojams, o mokiniams telieka intriga.

                   Integruotą – atvirą pamoką organizavo ir vedė lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė,