Olimpiados tikslas: puoselėti 5–6-ų klasių mokinių domėjimąsi biologija bei ugdyti gamtos mokslų       ir bendrąsias kompetencijas. 

 • pastebėti gabius gamtos mokslų dalykui mokinius.                       

Olimpiadą organizavo ir užduotis rengė gamtos/geografijos mokytoja Lina Mažukėlė    

  Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos “mėsiedo” dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi, data kasmet kinta nuo vasario 3 dienos iki kovo 9 dienos. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.

   3b klasės mokytoja Diana daug pasakojo apie Užgavėnių kaukes ir pristatė užduotį – iš geometrinių figūrų, iškirptų iš spalvoto popieriaus, sukurti kaukę. Mokytoja net pristatė savo pamokai gamintą kaukę.

   3a klasės mokytoja Rūta priminė visiems, ką įdomaus galima nuveikti matematikoje. Mokiniai matavo apskritimų spindulius, keturkampių ir trikampių kraštinių ilgius. Skaičiavo figūrų perimetrus ir kūrė žodinius uždavinius.

    Įvyko puiki šventinė pamoka, visi džiaugėmės pagamintomis kaukėmis ir sprendėme matematiką.

  Vaikystėje visi laukdavome mamų ar tėčių sekamų pasakų prieš miegą, o geriausios buvo tos, kurios buvo pačių sugalvotos.  Leidykla „Baltos lankos“  suteikė galimybę prisiminti šią patirtį ir sukurti istoriją 3–6 metų vaikui. 

       Savo atradimais 8-okės nutarė pasidalyti apsilankiusios 4b klasės savarankiško skaitymo pamokoje. Pradinukai įdėmiai klausė vyresniųjų pasakojimų, nes šie buvo paremti ne tik asmenine patirtimi, kaip mergaitės pamėgo knygas, ką jose atrado ir kaip skaitymas pakeitė 8-okių požiūrį į daugelį dalykų, bet ir buvo pateikta keletas pavyzdžių apie garsių žmonių požiūrį į knygą. 4-okai išklausę vyresniųjų pranešimo, nekantravo pasakyti savo nuomonę apie knygų skaitymą, pasididžiuoti perskaitytų knygų kiekiu, pasidalyti, ką naujo ir įdomaus sužinojo skaitydami pasirinktas knygas. Kai kurie mokiniai drąsiai įvardijo priežastis, kodėl nedaug knygų skaito. Ir 8-okės pripažino, jog skaityti malonu, tik tuomet kai knyga įdomi, atitinkanti pomėgius, poreikius. Apie tokias knygas dažniausiai jaunieji skaitovai sužino iš draugų, artimųjų ar mokytojų rekomendacijų. Tad dalinkimės savo patirtimi, įspūdžiais, atradimais!

      4-os ir 8-os klasės mokiniams neįprasta pamoka įsiminė. Štai kokios mokinių mintys jai pasibaigus:

Domas Kamarauskas (4b) „…pamoka patiko todėl, kad buvo labai įdomus aštuntokių pasakojimas ir įkvėpė daugiau skaityti.“

Narimantas Ručinskas (4b) „Man lietuvių pamoka labai patiko, nes buvo pranešėjai buvo vyresni už mus ir labai įdomiai pasakojo.“ 

Gabrielė Noreikaitė (8b) ,,Apsilankyti ketvirtokų pamokoje buvo iš tiesų labai smagu ir įdomu! Mokiniai tikrai drąsiai reiškė savo nuomonę ir pristatinėjo savo perskaitytas knygas. Pabrėžiu, jog buvo drausmingi ir labai mane nustebino. Šaunuoliai!“

Gabija Kasilovskytė (8b) ,,Pristatymui ruošėmės gan ilgai, tad buvau tikrai laiminga, kai jį pateikėme ketvirtokams. Patekus į vaizdo pamoką, iš karto pasidarė baisu, bet vėliau ta baimė dingo. Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad vaikai bus tokie kalbūs iš pat ryto – atsakinės į užduotus klausimus. Galiu drąsiai sakyti, kad didžiuojuosi mūsų mokyklos ketvirtokais.“

Austėja Gediminaitė (8b) ,,Pristatymo ,, Kodėl verta skaityti” metu man patiko dalintis faktais, stebėti mokinių atsakymus. Taip pat jaučiausi gerai, buvo minimalus jaudulys. Ši integruota pamoka buvo vertinga, nes platinome jaunesniems moksleiviams mintį apie knygų vertingumą ir svarbą.“ Gustė Kasilovskytė (8b) ,, Buvo labai smagu matyti tokius aktyvius ketvirtokus, laisvai reiškiančius savo nuomonę. Giriu juos!”

Aštuntokėms pasirengti pranešimui padėjo lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė.

Ketvirtokus lydėjo pradinių klasių mokytoja Alma Venslovaitė.

keletą teiginių. Skaityti verta, nes skaitymas:

      5-6 kl. diktanto konkurse I-ąją vietą užėmė net dvi mokinės – tai Laurita Simonaitė (5a) ir Dovilė Kirlytė (6c), II-ąją vietą užėmė Ula Juknevičiūtė (6a, praėjusiais metais buvo trečia), III-ąją vietą užėmė Matas Kvakšys (6a).

    7-8 kl. diktanto konkurse I-ąja vieta dalinasi taip pat du mokiniai – 

     Visų dalyvių sąrašas: 

 Luka Gudžiūnaitė (5a),  Danielius Padelskas (5a),  Vakaris Petrauskas (5a),  Laurita Simonaitė (5a), Mykolas Skvorcovas (5a),  Ugis Liutauras Lokis (5b),  Kotryna Rukšėnaitė (5b),  Akvilė Šakalytė (5b),  Urtė Benedikta Jarošenkaitė (5c),  Eugenijus Lazdinas (5c),  Mangirdas Misiūnas (5c),  Kristoferis Žilinskas (5c),  Gabrielė Gineikaitė (6a),  Ula Juknevičiūtė (6a),  Matas Kvakšys (6a),  Ugnė Švilpaitė (6a), Emilijus Antonovas (6b), Eslanda Ermaškevičiūtė (6b),  Gabrielė Gedminaitė (6b),  Matas Ivanauskas (6b),  Karolina Lukšonytė (6b),  Ugnė Spalinskaitė (6b),  Ugnė Eidetytė (6c),  Dovilė Kirlytė (6c),  Agnė Tarasevičiūtė (6c), Neda Gudžiūnaitė (7a),  Benediktas Užkuraitis (7a),  Urtė Varnaitė (7a),  Enginsu Bal (7b),  Kajus Adomas Rimša (7b),  Gabrielė Vasiljevaitė (7b),  Gabrielė Venslovaitė (7b),  Meda Videikaitė (7b),  Tadas Gerulskis (8a),  Rokas Mikelionis (8a),  Nerijus Tomkus (8a),  Austėja Gedminaitė (8b),  Lėja Kirlytė (8b),  Gabrielė Noreikaitė (8b),  Augustė Stonytė (8b),  Evita Vartibavičiūtė (8b).    

   Pirmąją projekto savaitę, su mokiniais diskutavome apie dantų higieną,  priežiūrą, kūrėme ketureilius ir iššūkius, kad sveika šypsena pirmiausia priklauso nuo mūsų  sveikų dantukų. Vaikai iliustravo savo sukurtus ketureilius, kuriuose atsispindėjo sveika šypsena.

   Antrąją projekto savaitę vyko integruotos pamokos, kurių metu, mokiniai rašė rašinėlius per lietuvių kalbos pamoką „Kaip užaugti sveikam“,  skaičiavo kolorijas per matematikos pamoką, piešė sveikų produktų kompoziciją lėkštėje, o kas kenkia mūsų sveikatai aptarėme per pasaulio pažinimo pamokas. Kiekviena diena prasidėdavo mankšta, o per fizinio lavinimo pamokas išbėgdavome į savo kiemus ir sportuodavome gryname ore.

   Sausio mėnesis prabėgo greitai. Trečiąją projekto savaitę mes aptarėme, o kas gi mums padeda augti sveikiems, kas rūpinasi mūsų sveikata, kas į pagalbą atskuba ištikus nelaimei. Per dailės ir technologijų pamoką kūrėme lankstinuką, jame pavaizduodami mūsų pagalbininkus, kuriuos kviečiame ištikus nelaimei: tai gydytojai, policijos pareigūnai ir gaisrininkai. Diskutavo, ko reikia, kad mes augtume sveiki: kasdien sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis, daugiau laiko praleisti gryname ore.

   Ketvirtoji projekto savaitė buvo pati įdomiausia. Nusprendėme šią savaitę nevalgyti saldumynų. Mes susipažinome su sveikų patiekalų gamyba. Vaikai gamino salotas, sveikuoliškus traškučius iš burokėlių, kepė morkų pyragus ir savo receptais dalinosi su klasės draugais. Sveikuoliškų patiekalų popietę nusprendėme suruošti ir grįžus į mokyklą. 

   Projekto tikslas buvo – pagerinti mokinių fizinį aktyvumą, mokantis namuose karantino metu, pasidalinti šiuo projektu su kitų mokyklų mokytojais. Visa tai pavyko. Vaikai buvo labai laimingi. Tėveliai bendradarbiavo siųsdami mokinių nuotraukas. Šio tikslo sieksime ir ateityje.

   Nesvarbu, koks atstumas mus skiria ir kiek laiko mes esame atskirti vieni nuo kitų, svarbiausia sukurti aplinką į kurią norėtųsi vėl ir vėl sugrįžti.

   Mūsų darbelius galite pamatyti:

   https://twinspace.etwinning.net/146243/home

      Sausio 26 ir 28 dienomis geografijos-gamtos vyr. mokytoja L. Mažukėlė ir lietuvių k. mokytoja J. Perednienė vedė atvirą integruotą pamoką „Lietuva – upių ir padavimų kraštas“ 6a ir 6b klasių mokiniams. Pamokos tikslas – renkant informaciją apie konkrečią Lietuvos upę įtvirtinti geografijos žinias ir sukurti padavimą apie upės kilmę, taip pat parodyti kolegoms, jog nuotolinis mokymas(is) nebūtinai turi vykti paskaitos principu. Geografijos mokytoja mokiniams pristatė upės sąvoką, pateikė ir paaiškino, kur prasideda upės ir kokios dalys ją sudaro.  Lietuvių kalbos mokytoja priminė padavimo apibrėžimą, liaudies padavimo požymius, dažniausiai padavimuose naudojamas menines priemones. Tuomet mokiniai buvo suskirstyti grupėmis ir savarankiškai atliko jiems skirtas užduotis – surinkti informaciją apie konkrečią upę, sukurti padavimą apie upės kilmę ir visą šią informaciją sukelti į iš anksto mokytojų paruošas pateiktis. Mokiniai buvo suskirstyti į taip vadinamus kambarius, mokytojos galėjo juos „aplankyti“ ir konsultuoti, taip pat stebėti mokinių darbą iš šalies. Pamokos pabaigoje tiek mokiniai, tiek mokytojai pamatė bendrą visų rezultatą – puikų didžiausių Lietuvos upių pristatymą.             Nuotolinis mokymas(is) turi savų trūkumų, tačiau negalima nepastebėti ir privalumų. Džiaugiamės mūsų šeštų klasių mokiniais, kurie tikrai puikiai geba valdyti informacines technologijas: rasti reikiamą informaciją internete, atrinkti reikalingas faktus ir išsaugoti juos nurodytame Teams dokumente, tekstą kurti taisyklinga lietuvių kalba. Ačiū jums! 

      Šią atvirą integruotą pamoką stebėjo net 21 „Spindulio“ progimnazijos mokytojas, tad drąsiai galime teigti, kad tai didžiausia nuotolinė pamoka mūsų mokyklos istorijoje!  

      “Man šita pamoka labai patiko, buvo labai smagu dirbti su grupe ir rašyti padavimą! Darbas grupėse man priminė tuos mėnesius, kai būdavome mokykloje, taigi tai kažkiek sukūrė mokyklos atmosferą. Tikrai norėčiau daugiau tokių pamokų”. Karolina Lukšonytė, 6B