Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo
Kovo 5 d. pirmokams vyko edukacinė pamoka “Švyturiai. Kultūros
sujungti prie Baltijos stalo”. “Kas tie švyturiai? Ar švyturiai gali būti
ir žmonės? Ar mokytoją galime pavadinti švyturiu?” – šiuos
klausimus miglotai bandė atsakinėti pirmokai, kol neišbandė
edukacinės pamokos apie Europos švyturius, sujungtus prie Baltijos
stalo.
Edukacijos tikslas sudominti kultūra bei praplėsti mokinių žinias
apie Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines,
valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai
orientuojamasi į mažiau pažįstamus autorius. Pamoką vedė
Klaipėdos šeimos teatro “Lino lėlės” aktoriai. Edukacijos metu prie
ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių
žemėlapį) susėdę mokiniai tapo savotiškais keliautojais po Baltijos
regiono valstybes, susipažino su valstybėmis, supančiomis Baltijos
jūrą. Kiekvienai klasei teko išsitraukti vis kitą valstybę, apie kurią ir vyko edukacija. 1 b klasės
mokiniai išsamiau susipažino su Lenkijos (išsiskaičiavome ir gavome šią valstybę) literatūros,
muzikos, dailės kūriniais, juos interpretavo ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas
žaidimo taisykles sukūrė vaizdinę istoriją.
SPINDULYS sveikina Moteris
Tebūnie
daugiau
žydinčių 
akimirkų
Jūsų
gyvenime!
Atvira pamoka „Konstrukcija – saldaininė“ 7A klasėje
    Kovo 6 d. technologijų 110 kabinete vyko atvira pamoka „Konstrukcija – saldaininė“ . Pamokos pradžioje technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pasakė pamokos temą ir uždavinius. Praktiškai pademonstravo vaizdinę mokymo priemonę – pagamintą dirbinį. Po to mokiniai atsakė į pateiktus mokytojo klausimus apie dirbinio pritaikymą mokinių gyvenamojoje aplinkoje, kaip sujungiamos konstrukcijos detalės. Mokiniai į technologijų sąsiuvinius užsirašė pamokos temą, uždavinius, vertinimo kriterijus. Visi mokiniai atidžiai braižė konstrukcijos detales praktiškai taikydami matematikos dalyko žinias. Mokytojas aiškino ir demonstravo matematinių figūrų braižymą. Mokiniai noriai pildė „Apklausos lapelius apie asmeninį mokinio siekį pamokoje“ ir atliko braižymo įsivertinimą. Dauguma mokinių puikiai ir labai gerai nubraižė detales. Mokytojas praktiškai demonstravo lentelių pjovimą iš spygliuočių medžių medienos. Po to vyko praktinis – individualus darbas: mokiniai tiksliai atmatavo ir išpjovė reikiamo ilgio detales, kurias nušlifavo.  Pamokos pabaigoje vyko refleksija – apibendrinimas: mokiniai parodė išpjautas detales, pasakė kas sekėsi ir ką reikės patobulinti kitą pamoką, pasitarė su mokytoju kaip kitą pamoką reikės išgręžti detalėse skyles, kaip reikės sujungti gaminio detales. Pamoką stebėjo ir vertino progimnazijos anglų kalbos vyr. mokytoja Aušra Čioglienė.
Jaunųjų matematikų olimpiada
  Kovo 5 d. vyko 5-8 klasių mokinių  Jaunųjų matematikų olimpiados, kurios tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi matematika, ugdyti jų kūrybiškumą, matematinę kultūrą ir mąstyseną, I etapas. 
Olimpiadoje jėgas išbandyti panoro 27  mokiniai, kuriuos moko matematikos mokytojos Lilija  Simonaitienė ir Jurgita Zenevičiūtė.
                                                                                     Ačiū visiems dalyviams, bet geriausiai pasisekė:
                                                                                     Urtei Varnaitei (5a kl.)
                                                                                     Milanai Šimėnaitei (5a kl.)
                                                                                     Žilvinui Dirsei (5b kl.)
                                                                                     Augustei Stonytei (6b kl.)
                                                                                     Lėjai Kirlytei (6b kl.)
                                                                                     Nerijui Tomkui (6a kl.)
                                                                                     Rokui Mikelioniui (6a kl.)
                                                                                     Ievai Kairytei (7a kl.)
                                                                                     Domantui Krasnikovui (7b kl.)
                                                                                     Laurynui Vanagui (7b kl.)
                                                                                     Deimantei Zaripovaitei (8a kl.)
                                                                                     Beatričei Vosiliūtei (8a kl.)
Jiems linkime  sėkmės  Vilniaus miesto Jaunųjų matematikų olimpiados II etape!
Viktorina ,,Ką žinau apie Lietuvą“
Trečių klasių mokiniai dalyvavo viktorinoje ,,Ką
žinau apie Lietuvą“. Jos metu prisiminė
svarbiausias Lietuvos istorijos įvykius, datas,
kunigaikščius. Klasių komandos atsakinėjo į
viktorinos klausimus, atpažino iškiliausius
Lietuvos žmones, nurodė jų nuopelnus, kuo mes
jais didžiuojamės. Neakivaizdžiai mokiniai keliavo
po Lietuvą. Įvardino žymiausius Lietuvos pastatus,
lankytinas vietoves. Prisiminėme namų apyvokos
daiktų, kuriais naudojosi mūsų senoliai, pavadinimus. Nelengva užduotis buvo kapitonams.
Reikėjo per vieną minutę atsakyti į kuo daugiau klausimų apie Lietuvą.
Daugiausia taškų surinko 3a klasės mokinių komanda.
Džiaugiamės puikiomis trečiokų žiniomis apie gimtąjį kraštą.
Gerbiami tėveliai, mokytojai
   Maloniai kviečiame į susitikimą su lektore Nomeda Maraziene.    
Susitikimo tema: 
“Emocinis atsparumas. Optimistinis mąstymo stilius, arba 
kas yra tikrasis optimizmas ? Optimizmo lavinimo būdai”
PROGRAMA
 - EQ (emocinis intelektas darbe ir gyvenime): kodėl šiandien jis  toks aktualus?
 - Emocinis atsparumas ar kova su iššūkiais: emociškai atsparių asmenybių skiriamieji bruožai;
  – “Lydekos fenomenas” ir požiūrių skirtumai (reaktyvumas/proaktyvumas);
  – Optimistinio mąstymo stiliaus kriterijai. Testas mąstymo stiliui nustatyti.
  – Optimizmo lavinimo pratybos ir pavyzdžiai saviugdai.

Darbo sesijoje metodai: labai tamprus, interaktyvus darbas su dalyviais grupinio coaching’o ir įtraukimo būdu; pavyzdžių aptarimas ir analizė; mokomosios video medžiagos aptarimas.
Turėti rašymo priemonę ir popieriaus užrašams (knygelę ir pan.).

Susitikimo laikas: kovo 19 d. (antradienis), 18:45 val.
Vieta: mokyklos aktų salė
Trukmė: iki 2 akad. val.

Kovo mėnesio veiklos planas
Vilniaus miesto 5-8 klasių mokinių konferencija „Sėkmė matematikoje“
Kviečiame dalyvauti 
Vilniaus miesto 5-8 klasių mokinių konferencijoje 
„Sėkmė matematikoje” kovo  14 d. 
Mūsų herbas Vytis
    Koks tai raitelis? Kur jis joja? Kokie ten „kryžiai“ ant skydo? Kodėl jis vadinamas Vyčiu? 
    Šie ir kiti smalsių ir energingų ketvirtokų klausimai aidėjo Valdovų rūmų menėse. 4C klasės mokiniai š.m. vasario 14 dieną dalyvavo Valdovų rūmuose vykusiame renginyje. Pilietiškumą ir patriotiškumą skatinantis edukacinis užsiėmimas buvo parengtame atsižvelgiat  į mokykloje vykstančias „Pažinimo dienas“.   Ketvirtos klasės mokiniai dar tik pradeda savo pažintį su didžia ir garbinga Lietuvos istorija. 
     Šis užsiėmimas tapo puikia galimybe daugiau sužinoti apie Lietuvos valstybės herbą ir jo simbolį – Vytį. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužinojo, kas ir kada pirmasis pradėjo naudoti šį herbą bei kodėl jis vadinama Vyčiu. Renginio vedėja papasakojo herbo figūrų ir spalvų simboliką, herbo kilmę, pademonstravo archeologinius XIV–XVI a. radinius. Renginio metu ketvirtokai ne tik įgijo teorinių žinių, bet ir puikiai praleido laiką gamindami vėliavėles su Vyčio ženklu. Kartu su šia maža vėliavėle vaikai į savo širdis ir šeimas parsinešė ir dalelę pilietiškumo. Vaikų domėjimąsi patriotinėmis temos skatinsime ir kovo mėnesį – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.
5a klasės diena Valdovų rūmuose
Nuotraukų aut. muzikos mokytoja L.Gubanovienė
Man valdovų rūmuose labai patiko.
Mes kalbėjome apie Vyčio ženklą. Mes
gavome knygutes ir darėme jose užduotis.
Man labai patiko mūsų gidė. Ji labai
įdomiai pasakojo. Man patiko pasijusti
XIII a. ir pamatyti visus senovinius daiktus,
pinigus, skrynias. Man buvo įdomu
klausytis apie Vazų šeimą.
XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių
architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė
renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko
bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
XVI a. ir XVII a. Vilnius buvo svarbus Vidurio Rytų Europos
centras, o LDK ir Lenkijos Karalystė, kurias valdė
Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga
šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių
istorinių įvykių.
1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus
miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių,
per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai
apgriauti ir išgrobstyti.
XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia
įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti
reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.
XIX a. pradžioje rūmai visiškai sugriauti.
Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas gavo
teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko
dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
5 a klasės mokinė Kamilė Jurgutytė