Šiandien dirbtinis intelektas (DI) nėra nuostabą keliantis dalykas. Jis kasdien vis labiau veikia mūsų kasdienybę, taupo laiką ir pribloškia rezultatais. DI pagalba kiekvienas iš mūsų per keletą sekundžių galime pasijusti dizianeriais, režisieriais, projektuotojais ar kitos srities specialistais. 

Vasario 29d. tokį iššūkį sau metė lietuvių kalbos bei informatikos mokytojos Sonata Pušinskienė bei Jolita Bačkienė. Mokytojos nusprendė į pamoką pasikvieti mokytojas asistentes sukurtas DI. Nepatikėsite, rezultatas džiugino ir kėlė šypseną. DI pavyko ne tik atkurti mokytojų atvaizdus, bet ir imituoti kalbėjimo stilių. 

Atviroje – integruotoje lietuvių kalbos ir informatikos pamokoje, aktyvinant bendrąsias literatūros žinias ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, buvo skatinamas mokinių kūrybiškumas. Mokiniai prisiminė ir pakartojo padavimų prasmes ir jiems būdingus požymius bei iliustravo savo sukurtus padavimus DI pagalba ir sumaketavo padavimų knygą. Dirbtiniam intelektui pateikti raktiniai padavimo tekstą atspindintys žodžiai leido sukurti norimas iliustracijas. Asistentės pamokoje stebėjo šeštokų kūrybinių užduočių atlikimą ir talkino mokytojoms primindamos apie praktinių užduočių atlikimo pabaigą. Pamokoje mokiniai įsivertino www.mentimeter.com aplinkoje. 

Dirbtinio intelekto galimybės leido mokytojoms ne tik paįvairinti pamoką, sužadinti mokinių domėjimąsi, bet ir ugdyti pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo ir skaitmenines kompetencijas. 

Kaip mums sekėsi darbuotis, pasižvalgykite nuotraukų galerijoje.

,,Remiantis  Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių  besimokantiems  asmenims kartu su bendraamžiais   vietos  bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai  kokybiškos švietimo galimybės.” (Nacionalinė Švietimo Agentūra)

  Mokiniui, besimokančiam pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio (I dalies) ugdymo programą, gali kilti mokymosi sunkumų dėl įvairių priežasčių. Mokiniui švietimo pagalba skiriama vadovaujantis ,,Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu”. 

 Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu”. 

 Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą.

 Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą, mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.

 Pagalbą mokiniui teikia mokytojas bei švietimo pagalbos specialistai. Mokinius, jų tėvus bei mokytojus konsultuoja progimnazijos vaiko gerovės komisija, Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba.

   Už lango žiema, o tai geriausias metas vykdyti įvairiausius bandymus ir tyrinėjimus, kurie labai paįvairina mokymo procesą, yra įdomūs vaikams ir teikia daug gerų emocijų. 

   1c klasės mokiniai per gamtos mokslų pamoką keliavo į mokyklos kiemą ir nešėsi kelias ilgas mokyklines liniuotės. Mokiniai atliko tyrimą „ Išmatuok sniego dangos storį“. 

    Tyrimo tikslas – trijuose skirtingose mokyklos teritorijos vietose,  išmatuoti sniego dangos storį.           Mokiniai matavimus atliko mokyklos centriniame kieme, priešais savo klasės langus ir mokyklos sporto aikštyne. Palyginus matavimo rezultatus paaiškėjo, kad storiausia sniego danga, matavimo metu, buvo mokyklos centriniame kieme, net 20 cm. Pamokos metu mokiniai išsiaiškino, kad purus sniego sluoksnis žiemą apsaugo augalus nuo šalčio, jis yra jiems kaip antklodė, nors ir šalta. Šios veiklos metu vaikai daug  sužinojo ne tik apie gamtos mokslų sritį, bet ir praktiškai  pritaikė matematikos pamokų metu sukauptas žinias apie matavimo vienetus. 

Vasario 14d. 8a klasės mokiniai lankėsi viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje, įsikūrusioje buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Aštuntokų viešnagės tikslas – susipažinti su viešąja biblioteka ir rašytoju Adomu Mickevičiumi bei sudalyvauti komandiniame žaidime, pasitelkiant interaktyvią prieigą.

Aštuntokai lankėsi visuose trijuose bibliotekos pastato aukštuose, sužinojo bibliotekos pastato istoriją, susipažino su teikiamomis paslaugomis. 

Mokiniai buvo maloniai nustebinti sužinoję, jog galima bibliotekoje ne tik skaityti ir rasti naujausias knygas (jų sukaupta apie 1 mln), informacijos ieškoti, kreipiantis į bibliotekininkę ar robotą, bet ir sudalyvauti knygų pristatymuose, seminaruose, koncertuose, apsilankyti parodose, sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursijose ar smagiai žiūrėti filmus su draugais vaizdų palėpėje. Ir viskas po vienu stogu! Ir tai dar ne viskas. Viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje galima ne tik skaityti knygas, bet ir dviem savaitėms pasiskolinti populiarius stalo žaidimus, pasiklausyti populiarių muzikos įrašų. Viešoji biblioteka yra išsidėsčiusi keliuose pastatuose, nors įsikūrusi tik viename. Tai patvirtina ant bibliotekos sienų esančios skirtingos gatvių lentelės (Trakų g. 10 ir Trakų g. 12), bylojančios apie dviejų pastatų susijungimą. Aštuntokų akį patraukė išlikusios XV-XVI a. freskos, koklinė krosnis, skliautuotos lubos, autentiškos arkos.

Minint 100-ąsias poeto Adomo Mickevičiaus mirties metines (1955 m.) bibliotekai suteiktas jo vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės, kūrybos ir gyvenimo atminimu, jo įamžinimu ir skleidimu.

Mokiniai susipažinę su Adomo Mickevičius asmenybe ir kūryba, kibo pasiraitoję rankoves į loginių ir kūrybinių užduočių atlikimą, ieškodami romantizmo epochos poeto pėdsakų Vilniuje. Aštuntokai buvo suskirstyti komandomis ir turėjo kuo tiksliau išspręsti pateiktas užduotis bendradarbiaujant tarpusavyje per 30 minučių. Nugalėtojų laukė – A. Mickevičiaus bibliotekos ženkliukai ir saldumynai.

Labai greitai ir smagiai prabėgo aštuntokų popietė viešojoje A.Mickevičiaus bibliotekoje. Mokiniai varžydamiesi lavino loginį, kūrybinį mąstymą, gilino komunikavimo, kultūros, kūrybiškumo, pažinimo kompetancijas, susipažino su bibliotekos gyvenimu iš arčiau.

Kviečiame visus pasekti mūsų pavyzdžiu ir surasti bibliotekas iš naujo! Lankykitės, tapkite aktyviais skaitytojais bei smagiai leiskite laiką su draugais, skaitydami knygas!

Labai smagu buvo su 5b ir 5c klasės mokiniais nusikelti į vaikystę ir prisiminti, kokias pasakas jiems skaitė ar pasakojo tėveliai bei patiems pabūti pasakų kūrėjais.

5c klasės mokinys Aleksander K. prisiminęs skaitytas pasakas apie karalių ir jo sūnus, nusprendė pats sukurti pasaką ,,Ilgas kelias iki sosto”. Pasakoje gausu palyginimų, frazeologizmų bei kitų meninės raiškos priemonių. 

Salomėja K. sukūrė pasaką ,,Fėja kepėja, Nykštukas Narsuolis ir piktas burtininkas”. Šioje pasakoje aprašomi veikėjų nuotykiai ir kaip gėris nugali blogį.

Ivana M. iš 5b klasės sugrąžino mus į Kalėdinį laikotarpį. Ji sukūrė pasaką apie mergaitę Adriją, kuri pirmą kartą susitiko su Kalėdų seneliu.

Visos mokinių sukurtos pasakos mus nukelia į vaikystę, kada mes svajojome būti fėjomis, princesėmis ar piktosiomis burtininkėmis. Pasakose daug magijos ir burtų.

Nojaus P. iš 5b klasės kurta pasaka sugraudino tiek jį patį, tiek klasės draugus. Pasakoje ,,Vieną kartą miškelyje” aprašomas elnio ir medžiotojo susitikimas. Medžiotojas Antanas svajoja sumedžioti stebuklingą elnią, bet pamatęs jo grožį ir kokius spąstus jam paspendė brakonieriai, stengiasi kiek galėdamas jam padėti ir išvaduoti nuo jį tykojančių pavojų. 

Sukurti pasaką ne visiems yra lengvas darbas. Smagiau skaityti jau kitų sukurtas istorijas. Penktokai, manau,   matydami, kaip įdėmiai ir su susižavėjimu jų kurtų pasakų klauso klasės draugai, sukurs dar ne vieną pasaką, o gal ir visą pasakų knygą.