3 B klasės mokiniai kartus su auklėtoja
Raimonda ruošdamiesi Lietuvos 100-mečio minėjimui rinko medžiagą apie iškilias
Lietuvos asmenybes.
Rudenį Vilniaus dienos ekskursijos
metu aplankę Kudirkos paminklą susidomėjo šiuo Lietuvai svarbiu asmeniu. Po
ilgų diskusijų klasėje apie tai, kaip svarbu žinoti savo krašto istoriją, pažinti
žmones prisidėjusius prie Lietuvos laisvės, pažinti žmones garsinusius Lietuvą mokiniai
nusprendė rinkti medžiagą ir paruošė labai įdomius, informatyvius projektus, supažindinančius
su V. Kudirka, J. Basanavičiumi, Dariumi ir Girėnu.
Kviečiame visus apsilankyti pas mus, 106 kab., ir daugiau sužinoti apie šias Lietuvai svarbias asmenybes. Pateiksime
kelis faktus iš mūsų projektinių darbų:
Vincas Kudirka gimė 1858 m.
gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose.
1883 m. išėjo pirmasis „Aušros“
numeris, sukrėtęs V. Kudirką. Kaip jis pats vėliau kalbėjo, perskaitęs
laikraščio pirmąjį numerį pasijuto lietuviu esąs.
Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys
buvo 1885m. „Aušroje“ išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis „Dėl ko
žydai nevalgo kiaulienos“. Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir
pašalintas iš Varšuvos universiteto. V. Kavolio nuomone, kalėjimas tapo
savotiška provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią. Po kalėjimo jis
pradėjo kovoti su caro priespauda.
1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į
universitetą. 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių studentų
patriotinę draugiją „Lietuva“. 1889 m. su draugais išleido „Varpo“
žurnalo pirmąjį numerį. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo
baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis,
administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas,
spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje. Nuo 1890 m. greta „Varpo“ V. Kudirkos
iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“. Gyvenimo
pabaigoje „Varpo“ redagavimas visiškai perėjo į jo rankas, nors tuo metu jo
sveikatos būklė buvo sunkiausia.
1890–1894 m. V. Kudirka dirbo gydytoju
Šakiuose. Tuo metu jis jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova.
Nuo 1895 m. gyveno Naumiestyje (Šakių
raj.). Nuolat žandarų persekiojamas, užsiėmė tautine-patriotine veikla. Čia V.
Kudirka parašė „Tautiška giesmę“ su
savo komponuotomis gaidomis, kuri buvo išspausdinta 1898 m. rugsėjo 15 d.
šeštajame „Varpo“ numeryje. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės
himnu tapo 1919 m.
V. Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 16 d.
Šaltinis: Kudirka
Vincas // Lietuvių
enciklopedija. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1958. –
T. XIII. – P. 278–285.
Jonas
Basanavičius (gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime)
Lietuvos istorijoje pramintas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius
Nepriklausomybei pasiekti. Jo gyvenimo credo gali atspindėti citata:
„nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių
tauta turi tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.
1913 m. J. Basanavičius kartu
su Valstybės tarybos nariu M. Yču išvyko į Ameriką rinkti aukų Lietuvių mokslo
draugijos ir Dailės draugijos namams statyti.
Pirmąjį pasaulinį karą ir pokarį J. Basanavičius praleido Vilniuje,
rinkdamas medžiagą apie vokiečių okupacinį laikotarpį. 1917 m. pirmininkavo
Lietuvių konferencijai, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. Jo laikinai
pirmininkaujama Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė
Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Šaltinis: http://www3.lrs.lt/seimu_istorija.htm
Steponas
Darius ir Stasys Girėnas Lietuvių lakūnų
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min.
vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su “Lituanicos” lėktuvu per didįjį
Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.
Lituanica – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, o iki galutinio
tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio.
Pasaulinėje aviacijos
istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę
išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Blogomis
oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau,
negu kitų tautų lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos
priemonėmis. Jų skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo
skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos
ir Europos
žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų,
dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu
Šaltinis: www.xxiamzius.lt