Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną
būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, o su
ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima. Šiupinys- senovėje per
Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur
jau yra pakeitę blynai.
Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką
būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti
iki to laiko, kol atsiguli.
Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės,
kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą
daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai
pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado
Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai. Svarbiausia Užgavėnių karnavale –
pamėklė Morė. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais,
jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių
gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas
būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir
Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau
ir skandinti) – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti
mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba
pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją
išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną.
Šaltinis : Buračas B. „Lietuvos kaimo papročiai“ 1993
Šiandien po pamokų
Karolis pasakė, kad tai buvo nuostabiausia jo diena mokykloje. Mes šiandien ne
tik mokėmės, bet labai linksmai, skaniai ir garsiai atšventėme UŽGAVĖNES.
Didelis ačiū, sakome
mamytėms, kurios prikepė spalvotų, su morkom, su riešutais ir kitokių
skaniausių pasaulyje blynų, pridėjo mums saldžiausio medaus ir labai kvepiančios
uogienės.
Papietavę valgykloje
trečios pertraukos metu mes serviravome stalą, vaišinome draugus ir ragavome
blynus. Dalinamės patarimais, kaip iškepti skanius, kada apversti, kad
neprisviltų ir t.t.
Ketvirtos pertraukos metu
nusprendėme ne tik blynus ragauti, bet kuo garsiau išvaryti žiemą dainuodami,
šūkaudami ir šokdami. Mokiniai linksmai šoko, trypė pagal lietuvių liaudies
muziką. Pamokoms pasibaigus nusprendėme, kad Užgavėnės nuostabi lietuviška
šventė, kurią reikia švęsti kiekvienais metais.
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai.