Ugdymas 2018 m. vasario 26 d. / Raimonda Petkūnienė
Integruotos pamokos 3B klasėje “Šimtametė Lietuva pamokose”
Skaičiavimo pamokoje sprendė užduotis iš Veiverių mokytojų seminarijos mokytojo A. Matulevčiaus 1916 m.  Aritmetikos uždavinyno pradedamajai mokyklai. Mokiniams kiek neįprastai, palyginus su šiandiena, atrodė įvardijami veiksmai: dėjimas (sudėtis), ėmimas (atimtis), dauginimas, dalijimas.
 (Apie A.Matulevičių ir jo uždavinyną skaitykite prisegtuke).
3 B klasės mokiniai skaičiavimo pamokoje išbandė jėgas spręsdami užduotis iš Juozo Damijonaičio 1936 m.  Aritmetikos uždavinyno III-jam pradžios mokyklos skyriui 3 dalies.
 (Apie J.Damijonaitį ir jo uždavinyną skaitykite prisegtuke).
Lietuvių kalbos pamokoje mokiniai susipažino su W. Disney 1938 m. Lietuvoje išleista knyga “Mini Maus ir ančiukas”.       
Lietuvių kalbos, tėvynės pažinimo ir istorijos pamokose skaitė ir analizavo tekstus, sprendė užduotis iš  Jonas Trinkūno  1933 m.  vadovėlio “Spindulėlis” Skirto III-jam pradžios mokyklos skyriui.
Tėvynės pažinimo ir istorijos pamokoje mokiniai susipažino su tarpukario Lietuvos daiktais: akiniais, papuošalais, drabužiais.    
Visų integruotų pamokų metu 3B klasės mokiniai nebuvo pasyvūs dalyviai, jie patys pristatinėjo surinktą medžiagą apie tarpukario Lietuvos švietimo sistemą, mokyklas, ugdymą.       
Einoras Šimėnas paruošė pristatymą apie Lietuvos kariuomenę. Greta Tuganauskaitė mokytojos medžiagą papildė nuotraukomis iš tarpukario Lietuvos mokyklų.         
Nufotografavome ir dalinamės  užduotimis, kurias sprendėme. Dalinamės tekstais, kuriuos skaitėme. Paskaitykite ir susipažinkite. Tarpukario Lietuvos mokykloje mokytis buvo labai įdomu.
Vasario 14-15 d. Vilniaus
“Spindulio”progimnazijoje 1-3 klasių
mokiniams vyko integruotos pamokos
“Šimtametė Lietuva pamokose”. 3 B
klasės mokiniams pamokos vyko kaip
1928 m. Lietuvos mokykloje. Mokiniai
mokėsi skaičiavimo, lietuvių kalbos,
tėvynės pažinimo ir istorijos. Pamokų
metu susipažino su tarpukario Lietuvos
vadovėlių autoriais, jų parašytais
vadovėliais, pradinės mokyklos
pažymėjimu, mokytojo akiniais, papuošalais ir kitais daiktais. Lankėsi mokykloje vykusiose
parodose, dalyvavo mokinių viktorinoje “Lietuvos istorija”, renginyje “Vienos dienos kelionė į
tarpukario Lietuvą”.
Nuotraukų galerija
Prisegti failai
Antanas Matulevičius.pdf
Juozas Damijonaitis.pdf
Skelbimai 2018 m. vasario 25 d. / Vilija Mozurienė
Mokinių ir tėvelių dėmesiui – informacija dėl šalčio!
jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai,
esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. 
Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija  skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje www.spindulioprogimnazija.lt  ir el. dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.      
Gerbiami tėveliai ir mokiniai!
Kadangi žiema ir šaltis kaip reikiant įsismagino, primename:
Skelbimai 2018 m. vasario 24 d. / Neringa Vaitiekūnienė
Istorijos konkursas „Kengūra 2018“
Istorijos konkursas 
„KENGŪRA 2018“
vyks 2018 m. vasario 27 d. (antradienį)
9.50 val. 206 kabinete.
  Dalyvių sąrašas prisegamas.
Prisegti failai
Istorijos KENGŪRA 2018.pdf
Skelbimai 2018 m. vasario 24 d. / Neringa Vaitiekūnienė
Konkursas “Lietuvos istorijos žinovas”
Nacionalinio konkurso
 „Lietuvos istorijos žinovas“ 
I etapas vyks 
2018 m. vasario 28 d. (trečiadienį)
8.55 val.  204 kabinete.
    Dalyvių sąrašas prisegamas.
Prisegti failai
Istorijos žinovas 2018.pdf
Ugdymas 2018 m. vasario 21 d. / Gailutė Rulevičienė
Netradicinės pamokos
2018 m. vasario 15 d. Vilniaus “Spindulio”progimnazijoje vyko pamokos,
skirtos paminėti ne vieną datą, Vasario 16- ąją, o ir šimto metų Lietuvos
sėkmės istoriją, kurią kūrėme visi. Mokyklos teritoriją apjuosėme
trispalviais kaspinais. Mokiniai mokyklos uniformas papuošė tautinėmis
juostelėmis, pakilia nuotaika pradėjome dieną.
Pamokos prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. Mokyklos pirmojo ir
antrojo aukštų erdvėse , susipažinome su Lietuvos miestų ir miestelių
herbais, apsilankėme 7-8 klasių mokinių “Stogastulpių” parodoje.
Apžiūrėjome priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvelių darbų
parodą”Lietuvos architektūra”.
Lankėmės tarpukario leidinių parodoje. O klasėje pasakojau, kaip ir ko
mokėsi mokiniai prieš šimtą metų, kaip atrodė tuometinės mokyklos,
kokie buvo to meto mokiniai ir jiems keliami reikalavimai. Su dideliu
susidomėjimu antrokai klausėsi Ryčio Daukanto knygos skaitymo
“Barzdota varna” , t. y. Jono
Basanavičiaus biografijos faktų,
nuo gimimo iki laidotuvių.
Supažindinau su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarais.
Į suolus susėdom po tris ir rašėm, vilgydami plunksnas į
rašalines, Vytės Nemunėlio eilėraštį”Myliu aš Tėvynę”.
Dailės pamokoje sukūrėme bendrą plakatą “Aš švenčiu
Vasario 16-ąją”.
Po pamokų, skirtų Lietuvos šimtmečiui, ėjome į aktų salę,
kur stebėjome ir klausėmės Karoliniškių muzikos mokyklos
pučiamųjų orkestro atliekamo koncerto.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas 2018 m. vasario 21 d. / Jurgita Zenevičiūtė
Tarpukario matematikos pamokos
   Vasario 14-15 dienomis 5b, 6a, 7a ir 8a klasių mokiniai dalyvavo tarpukario matematikos pamokose. 
     Pirmiausiai mokiniai buvo supažindinti su Lietuvos tarpukario švietimo sistema, mokykla, klasės interjeru. Po diskusijos vyko skaičiavimo pamoka. Mokiniams buvo parodyti mediniai (senoviniai) skaitytuvai, kitaip dar vadinami „skaitliukai“. Bet dauguma mokinių net nebuvo matę anksčiau,  pavadinimą pasakyti galėjo tik keletas mokinių, du mokiniai yra anksčiau juos naudoję. Taigi, visi noriai susipažino su naudojimosi taisyklėmis,  norėjo juos išbandyti. Dirbdami poromis atliko sudėties veiksmus, nuolat tikslindavosi, ar teisingai suskaičiavo. 
    Šios pamokos mokiniams leido pasukti laiko mašiną 100 metų atgal ir suprasti, kad loginis mąstymas tai nėra mygtuko paspaudimas.
Nuotraukų galerija
Ugdymas 2018 m. vasario 15 d. / Janina Janušauskienė
Netradicinės pamokos
Belaukiant Vasario 16-osios šventės, 6 b ir 5 a klasių
mokiniai per matematikos netradicines pamokas
susiskirstė į tris grupes: geltonųjų, žaliųjų ir raudonųjų.
Kiekviena grupė gavo atitinkamos spalvos „dėlionę“,
sudarytą iš geometrinių figūrų. Mokiniams teko
nemažai padirbėti, kad visas suolas būtų uždengtas
trikampiais, kvadratais, stačiakampiais. Pamokos
pabaigoje, sustūmę savo “spalvotus” stalus, gavome
Trispalvę Lietuvą!
Nuotraukų galerija
Ugdymas
Lietuvos valstybės šimtmečio renginiai ,,Spindulio” progimnazijoje
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazija pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
pasipuošusi įvairiais renginiais:
  • Vasario 13 d. 12.00 val.  3-4 kl. mokinių viktorina ,,Lietuvos istorija“;
  • Vasario 14-15 d. -  4-8 klasių mokiniams, vasario 15 d. 1-3 klasių mokiniams – integruotos pamokos ,,Šimtametė Lietuva pamokose“; 
  • Vasario 14 d. -  pm. gr., 1-4 kl. – akcija ,,Apjuoskim mokyklą trispalve“; 
  • Vasario 15 d. 11.00 val. 4-8 klasių mokiniai -  renginys ,,Vienos dienos kelionė į tarpukario Lietuvą“, skirtas vasario 16 d.; 
  • Vasario 15 d. Karoliniškių muzikos mokyklos orkestro koncertas (2-8 kl. mokiniams);
  • Eksponuojamos parodos vasario 12-15 dienomis: 
           -    ,,Vilnius medaliuose“;
           -    ,,Tarpukario Lietuvos leidiniai“;
           -    ,,Stogastulpiai Lietuvoje“ (6-7 kl.);
           -    ,,Šimtametė Lietuva“ (1-2 kl.); 
           -    piešinių paroda, skirta Lietuvos 100-mečiui (5-8 kl.);
           -    Vilniaus miesto priešmokyklinių grupių vaikų kūrybinių darbų paroda ,,Lietuvos architektūra“  iki kovo 12 d.; 
           -   ,,Rašau Lietuvą‘‘ (rašinių paroda iki vasario 22 d.), dalyviai progimnazijos bendruomenė.

Smagių akimirkų!
Ugdymas 2018 m. vasario 13 d. / Raimonda Petkūnienė
Skanios, linksmos ir triukšmingos Užgavėnės
Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena, o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima. Šiupinys- senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai. 
 Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli. 
Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ rašo: „Per šventes buvo rengiamos iškilmingos vaikštynės, kuriose, keršus jaučius pasikinkę, vežiojo kažkokią baidyklę arba maumą, lydimą daugybės palydovų, apsirengusių keistomis baisybėmis ir giedančių, muzikai pritariant, ypatingas giesmes.“ Ko gero, iš tų baidyklių palaipsniui atsirado Morė (Kotrė), kiti Užgavėnių persirengėliai. Svarbiausia Užgavėnių karnavale – pamėklė Morė. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais vengrais. Žemaitijoje gausu ir kaukių, vaizduojančių gyvulius. Tai arklys, ožys, gervė; malpa (beždžionė), kiti gyvuliai. Demoniškas būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos. Užgavėnės, be Kanapinio ir Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo (Vilniuje įsigudrinta jas jau ir skandinti) – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją išvejamas. Seniau Lašininio ir Kanapinio kovos daug kur vykdavo Pelenų dieną. 
                                                                           Šaltinis : Buračas B. „Lietuvos kaimo papročiai“ 1993 
       
      Šiandien po pamokų Karolis pasakė, kad tai buvo nuostabiausia jo diena mokykloje. Mes šiandien ne tik mokėmės, bet labai linksmai, skaniai ir garsiai atšventėme UŽGAVĖNES. 
    Didelis ačiū, sakome mamytėms, kurios prikepė spalvotų, su morkom, su riešutais ir kitokių skaniausių pasaulyje blynų, pridėjo mums saldžiausio medaus ir labai kvepiančios uogienės.
    Papietavę valgykloje trečios pertraukos metu mes serviravome stalą, vaišinome draugus ir ragavome blynus. Dalinamės patarimais, kaip iškepti skanius, kada apversti, kad neprisviltų ir t.t.
      Ketvirtos pertraukos metu nusprendėme ne tik blynus ragauti, bet kuo garsiau išvaryti žiemą dainuodami, šūkaudami ir šokdami. Mokiniai linksmai šoko, trypė pagal lietuvių liaudies muziką. Pamokoms pasibaigus nusprendėme, kad Užgavėnės nuostabi lietuviška šventė, kurią reikia švęsti kiekvienais metais.   
Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. 
Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai.
Nuotraukų galerija
Skelbimai 2018 m. vasario 13 d. / Neringa Vaitiekūnienė
Šimtmečio parodos
     Po ilgos lietuvių kalbos priespaudos atgijęs gimtasis žodis, prigludęs knygoj, jaunoj, nušvitusioj Tėvynėj guodė, lavino, ugdė, žadino ir vaikelį, ir sodietį, ir mokslo vyrą. 
     Žiūrėkit, grožėkitės, vertinkite, džiaukitės, kad jums buvo tai palikta, nes be to laiko mūsų literatūros, vargiai turėtumėm ir Atgimimą. 
     Kviečiame apsilankyti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga mūsų mokyklos  Parodų salėje (201 kab.) surengtoje 1918-1940 metais išleistų knygų, žurnalų, laikraščių parodoje „Tarpukario Lietuvos leidiniai“. 
Taip pat kviečiame pasigrožėti Vilniaus vaizdais medaliuose, kuriuos mūsų mokyklai padovanojo Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros docentė Onutė Petkevičiūtė.
     Linkime malonių įspūdžių!
© 2025 Autorinės teisės priklauso "Spindulio" mokyklai jos užregistruotos registrų centre. Publikavimas ir kopijavimas draudžiamas įstatymu.