Kas slypi ant stalo? Atradimai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
3b klasės mokiniai turėjo galimybę mokytis
kitaip – jie dalyvavo integruotoje dailės bei
lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje
„Natiurmortas: Kas slypi ant stalo?“, kuri vyko
įkvepiančioje Lietuvos nacionalinio muziejaus
aplinkoje.
Supami muziejaus eksponatų ir istorijos
dvasios, mokiniai leidosi į kūrybinį nuotykį,
kurio tikslas – pažadinti vaizduotę, ugdyti
analitinį mąstymą ir išmokti kasdieniuose
daiktuose įžvelgti paslėptą grožį bei istoriją.
Pamokos metu mokiniai iš arti susipažino su
natiurmorto žanru. Jie tyrinėjo, kaip paprasti daiktai – indai, knygos, vaisiai ar senoviniai rakandai –
gali tapti meno kūrinio herojais. Jaunieji kūrėjai drąsiai eksperimentavo:
Dailės pamokoje: tyrinėjo formas, žaidė su šviesa bei šešėliais, transformuodami muziejuje
pamatytus daiktus į savitus vizualaus meno kūrinius.
Lietuvių kalbos pamokoje: tapo tikrais pasakotojais. Kiekvienas mokinys turėjo ne tik nupiešti, bet
ir „atgaivinti“ savo natiurmortą – sukurti ir papasakoti trumpą istoriją apie tai, kas ir kodėl atsidūrė
ant jo paveikslo stalo.
Ši integruota pamoka parodė, kad mokymasis muziejuje gali būti ne tik naudingas, bet ir
beprotiškai įdomus. Trečiokai namo grįžo pilni teigiamų emocijų, praplėtę savo kultūrinį akiratį ir,
svarbiausia, patys sukūrę nuostabius darbus bei istorijas.
Miško tyrinėtojai
 Mokiniai dalyvavo patyriminėje integruotoje projekto Vilnius yra mokykla pamokoje „Miško tyrinėtojai“, kurioje susijungė gamtos mokslų ir matematikos veiklos. Pamoka vyko gamtinėje aplinkoje, todėl mokymasis tapo ne tik įdomus, bet ir kupinas atradimų. Dirbdami komandomis ir pasiskirstę vaidmenimis, mokiniai atliko įvairias tyrinėjimo užduotis. Jie stebėjo augalus ir gyvybės požymius, ieškojo gyvūnų pėdsakų, atpažino gamtoje aptinkamas geometrines formas, tyrinėjo žmogaus veiklos ženklus aplinkoje. Savo pastebėjimus mokiniai žymėjosi užduočių lapuose, fotografavo įdomiausius radinius. Tokia veikla skatino ne tik tyrinėjimo įgūdžius, bet ir gebėjimą aiškiai pristatyti savo mintis bei bendradarbiauti komandoje. Pamoką papildė kūrybinės ir refleksinės veiklos – mokiniai fotografavosi komandose, atliko tylos ir klausymosi pratimą, lavino laiko suvokimą. Šios veiklos padėjo labiau įsiklausyti į gamtą, pastebėti aplinkos garsus ir pajusti buvimo gamtoje naudą.
Integruota pamoka leido mokiniams patirti mokymąsi kaip gyvą ir prasmingą procesą. Veiklos gamtoje skatino mokinių pastabumą, kūrybiškumą, smalsumą ir bendradarbiavimą. Užduotys natūraliai diferencijuotos per praktines veiklas, todėl kiekvienas mokinys galėjo patirti sėkmę ir aktyviai dalyvauti bendrame darbe.
Kelionė į Druskininkus
Gegužės 20 d. 6b ir 6c klasių mokiniai perkėlė pamokas į Dzūkijos etnografinį regioną ir leidosi į patyriminę kelionę po Druskininkus. Ši edukacinė išvyka turėjo aiškų tikslą – skatinti mokinių fizinį aktyvumą, domėjimąsi šalies istorija, stiprinti komandinius įgūdžius. 
Kelionę šeštokai pradėjo grožėdamiesi išskirtine pietryčių Lietuvos gamta: žaliuojančiais miškais, vingiuotais keliukais bei žydinčiais sodais. Nuo Merkinės piliakalnio atsivėrė kvapą gniaužianti Dzūkijos panorama. 
Daugiausia įspūdžių mokiniams paliko pažintis su vyriausiuoju Dzūkijos Razbainyku Antanu, kuris papasakojo mokiniams ne tik dvaro istoriją, supažindino su archeologiniais radiniais, bet ir buvo parengęs nemaža išbandymų Dzūkijos girioje.
Mokiniai tapo drąsiais nuotykių ieškotojais: vykdė klastingų razbainykų užduotis, aiškinosi paslaptingų skrynių užuominas bei išpirkos paslaptis, išbandė vyriausiojo Razbainyko „džipą“! 
Drąsiausieji jodinėjo arkliais, taikliausieji išmėgino šaudymą lanku, dalyvavo komandinėse rungtyse, tapo tikrais lauko virtuvės meistrais – ant laužo kepė blynus, bulves, ragavo kaimiškų lašinukų. 
Vėliau mokiniai leidosi į Uno parką, kur galėjo įveikti ne tik savo baimes, bet ir įveikti kliūtis, kurios trukdo gyvenime pasiekti norimą tikslą. Laipynės medžiuose, kabantys tiltai, įvairios trasos iš ne vieno nuotykiautojo pareikalavo drąsos, vikrumo bei komandinio susitelkimo. 
Ši edukacinė dviejų klasių išvyka tapo ne tik smagiu nuotykiu, bet ir puikia gyvenimo įgūdžių pamoka, leidusia pažinti vieniems kitus iš arčiau, sustiprino tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą, ugdė pažinimo, kūrybiškumo ir pilietiškumo kompetencijas. Nors į namus grįžome pavargę, tačiau jautėmės laimingi ir kupini neišdildomų išspūdžių ir naudingų patirčių.
Nuo laidinio ragelio iki išmaniojo telefono
Trečiokai pasinėrė į telefonų istoriją…
Ar žinojote, kad pirmasis mobilusis telefonas svėrė net vieną
kilogramą, o jo baterija išsikraudavo vos per pusvalandį?
Šiuos ir daugybę kitų neįtikėtinų faktų neseniai sužinojo 3a ir 3b
klasių mokiniai, dalyvavę išskirtinėje integruotoje projektinėje veikloje
„Nuo laidinio ragelio iki išmaniojo: Telefonų istorija“. Šio projekto
metu mokiniai ne tik gilino žinias, bet ir apjungė net kelis
mokomuosius dalykus: lietuvių kalbą, technologijas bei dailę. Veiklą
trečiokai pradėjo nuo pažinties su praeitimi – skaitė apie laikus, kai
žmonės bendravo tik laiškais, ir nagrinėjo, kaip vokiečių fizikas Johanas Filipas Raisas bei garsusis
išradėjas Aleksandras Belas padėjo pamatus tam, be ko šiandien neįsivaizduojame savo
kasdienybės.
Mokiniai aktyviai diskutavo apie technologijų raidą:
- Kodėl senieji telefonai būtinai turėjo laidus?
- Kaip veikė sukamieji aparatai ar taksofonų kortelės?
- Kuo skyrėsi pirmieji „Motorola“ ar „Nokia“ modeliai nuo šiandieninių išmaniųjų įrenginių?
Kartu vaikai turtino ir savo žodyną – mokėsi taisyklingai vartoti tokius terminus kaip abonentas,
ryšys, diskas ar ragelis.
Kūrybinė dirbtuvės. Įgavę teorinių žinių, mokiniai virto tikrais inžinieriais ir dizaineriais!
Naudodami kartoną, popierių, antrines žaliavas bei įvairias dailės priemones, kibo į praktinį darbą.
Klasių suoluose užvirė tikra kūrybinė laboratorija, kurioje gimė unikalūs „telefono“ prototipai.
Mokiniai ne tik konstravo pačius aparatus, bet ir turėjo sugalvoti jiems neregėtas, neįprastas
funkcijas. Savo kūrinius vaikai vėliau drąsiai pristatė klasės draugams.
Džiaugiamės trečiokų smalsumu, išradingumu bei gebėjimu dirbti komandoje.
Išvyka į Varšuvą – pažinimo, įspūdžių ir bendrystės kupinos dienos
Gegužės 1–2 dienomis Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos 5b ir 5c klasių mokiniai kartu su savo klasių vadovėmis – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Greta Gedminaite ir matematikos mokytoja Julija Vencloviene – vyko į pažintinę kelionę.
Kelionės metu mokiniai aplankė vieną įdomiausių miesto vietų – Koperniko mokslo centrą, kuriame galėjo patys išbandyti įvairius eksperimentus, tyrinėti mokslo pasaulį bei atrasti daug netikėtų dalykų. Praktinės veiklos skatino mokinių smalsumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. 
Didelį įspūdį paliko ir planetariumas, leidęs bent trumpam pasinerti į kosmoso paslaptis bei pažvelgti į visatą iš arčiau.
Ne mažiau emocijų suteikė apsilankymas Varšuvos zoologijos sode – viename didžiausių zoologijos sodų Lenkijoje. Mokiniai turėjo galimybę iš arti stebėti įvairius gyvūnus, domėtis jų gyvenimo būdu, buveinėmis bei gamtos išsaugojimo svarba. Šios veiklos skatino atsakingą požiūrį į gamtą ir gyvąją aplinką.
Kelionės metu penktokai taip pat vaikščiojo po Varšuvos senamiestį, grožėjosi miesto architektūra, jaukia atmosfera, susipažino su miesto istorija ir kultūra. 
Ši dviejų dienų išvyka paliko daug gražių įspūdžių ir suteikė mokiniams galimybę pažinti naujas vietas kitaip – per patirtį, bendravimą ir bendrus atradimus. Keliaudami mokiniai mokėsi būti savarankiškesni, atsakingesni, bendradarbiauti, padėti vieni kitiems bei drąsiau priimti įvairius sprendimus. Laikas kartu stiprino klasės bendruomeniškumą ir draugiškus tarpusavio santykius. Kelionė taip pat leido mokiniams ne tik pamatyti ir sužinoti daugiau, bet ir mokytis gyvai – tyrinėjant, stebint, klausiant bei patiriant. Tai buvo puiki galimybė atrasti, kad mokymasis vyksta ne tik klasėje, bet ir keliaujant, bendraujant bei pažįstant pasaulį drauge.
Nacionalinė teisinių žinių olimpiada
     Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos mokinių komanda pateko į II Nacionalinį teisinių olimpiados žinių etapą, kuris vyko gegužės 15 dieną Mykolo Romerio universitete. Šių metų olimpiados šūkis – „Laisvės internete: kaip naudosi?“ – kvietė jaunus žmones domėtis interneto galimybių teisiniu reguliavimu bei galimomis rizikomis. Organizatoriai pabrėžė, kad šiandien itin svarbu suprasti skaitmeninės erdvės pavojus ir gebėti saugiai naudotis internetu – tiek bendraujant, tiek vykdant prekybą ar kuriant turinį. Teisinis raštingumas šiandien yra neatsiejama skaitmeninio pilietiškumo dalis. Jauni žmonės kasdien veikia internete, todėl svarbu suprasti šių veiklų teisinį kontekstą.                   Olimpiada skatino ne tik domėtis teise, bet ir ugdo atsakingą elgesį skaitmeninėje erdvėje. Džiaugiamės turėję galimybę sudalyvauti tokiame renginyje.
Pažintis su saugomais Lietuvos paukščiais
4b klasės mokiniai lankėsi Saugomų teritorijų nacionalinis
lankytojų centre, kur dalyvavo įdomioje ir įtraukiančioje
edukacijoje apie Lietuvos gamtos vertybes. Ekskursija vyko
modernioje, interaktyvioje centro ekspozicijoje, kur mokiniai
turėjo galimybę ne tik klausytis, bet ir patys aktyviai
įsitraukti į pažinimo procesą. Edukacijos „Saugomi Lietuvos
paukščiai“ metu mokiniai susipažino su saugomomis
paukščių buveinėmis, ornitologiniais draustiniais bei retomis
sparnuočių rūšimis. Vaikai aiškinosi, kokių ypatingų sąlygų
reikia paukščiams išgyventi, kodėl jų kūną dengia plunksnos
ir kokią svarbią funkciją jos atlieka. Taip pat mokėsi
„paukštelių kalbos pagrindų“ – klausėsi paukščių balsų,
bandė juos atpažinti bei susipažino su skirtingomis rūšimis
pagal plunksnų raštus. Didelio susidomėjimo sulaukė
praktinė veikla, kurios metu mokiniai bandė atpažinti, kokius
maisto objektus paukščiai gali paimti savo snapais. Ši
užduotis leido geriau suprasti, kaip paukščių sandara susijusi su jų gyvenimo būdu ir mityba.
Edukacija buvo ne tik įdomi, bet ir naudinga – mokiniai praplėtė savo žinias apie Lietuvos gamtą,
mokėsi stebėti, pažinti ir saugoti aplinką.
Pokštas: kur atsidūrė namų ir valgyklos šaukštai bei šakutės?
      “Ko griebiamės, kai viskas pasidaro perrimta? Kaip atsipalaiduojame, kad vėl galėtume kurti?
Sistemą dažnai bandome sujudinti pokštu. Humoras dažnai tampa priemone laužyti taisykles, padrąsina mesti iššūkį autoritetams, lengva forma kalbėti apie sudėtingus dalykus. Taigi, pokštas gali būti pasirenkamas kaip strategija”.
       7-ų klasių mokiniai kūrybiškai pažvelgė į kasdienius daiktus.
Dailės mokytoja metodininkė 
Rima Vaitkevičiūtė
Kaip laikomės mokinio elgesio taisyklių? Informacija mokiniams ir tėvams
    Labai džiaugiamės mokinių pasiekimais, aktyviu įsitraukimu į projektines veiklas ir renginius. Tačiau taip pat susiduriame su įvairiais iššūkiais, žengdami mokslo labirintais. 
  Kultūringas elgesys apima ne tik pagarbų bendravimą su mokytojais ir bendraamžiais, bet ir bendrų mokyklos taisyklių laikymąsi. Tvarkinga išvaizda, pagarba aplinkai ir atsakomybė už savo veiksmus yra svarbios vertybės, kurias siekiame stiprinti kiekvieną dieną. 
    Ypatingą dėmesį skiriame mokyklinės uniformos dėvėjimui. Uniforma yra svarbi mokyklos dalis – ji padeda kurti bendrumo jausmą, mažina socialinius skirtumus ir skatina mokinius jaustis bendruomenės dalimi. 
    Artėjant šiltajam metų sezonui, primename, kad mokiniai privalo ir toliau tvarkingai dėvėti mokyklinę uniformą. Šiuo laikotarpiu leidžiama rinktis lengvesnę uniformos dalį – mėlynus arba geltonus polo marškinėlius.  
    Atkreipiame dėmesį, kad pagal Progimnazijos tarybos sprendimą ir Mokinio elgesio taisyklių 23 punktą kiekvienas mokinys privalo dėvėti mokyklinę uniformą kiekvieną dienąTaip pat tai aktualu ir vykdant pažangiausios klasės projektą  „Visi už vieną, vienas už visus“. 
  Šios taisyklės laikymasis yra svarbi mokinio atsakomybės ir pagarbos  išraiška. Tikime, kad bendromis pastangomis galime kurti saugią, draugišką ir pagarba grįstą mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi gerai ir gali sėkmingai augti bei tobulėti.   

Pastaba. Paskutinę balandžio mėn. savaitę bus galimybė mokykloje apžiūrėti atnaujintą mokyklinės uniformos asortimentą. Informacija apie uniformų užsakymus  bus pateikta vėliau el. dienyne.
Žaislų muziejuje
Žaislai jau seniai yra neatsiejama vaikystės dalis, padedanti ugdyti kūrybiškumą ir socialinius
įgūdžius. Nors šiandien žaislų pasaulis atrodo begalinis, turintis daugybę elektroninių ir interaktyvių
galimybių, jų istorija siekia senus laikus, kai paprasti daiktai buvo naudojami pramogai ir mokymuisi.
Seniausi žaislai yra pagaminti net prieš tūkstantmečius. Radiniai iš Egipto rodo, kad lėlės buvo
gaminamos jau apie 2000 m. pr. Kr. Jos dažniausiai būdavo pagamintos iš medžio arba keramikos, o
dėl rankų darbo buvo unikalios. Senovės Graikijoje ir Romoje vaikai žaidė su žaislinėmis gyvūnų
figūrėlėmis, pagamintomis iš molio ar dramblio kaulo. Taip pat buvo populiarūs nedideli vežimėliai
ir kamuoliai. Viduramžiais vaikams buvo gaminamos medinės ar metalinės figūrėlės – žaisliniai
kariai ir spurgai, kurie imituodavo riterių kovas. Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, mediniai žaislai
ilgai buvo populiarūs. Jie dažnai buvo rankų darbo, puošti paprastais ornamentais. Tokie žaislai,
kaip malūnėliai ar medinės mašinėlės, buvo ne tik pramoga, bet ir mokymosi priemonės.
Žaislų muziejus, kurį aplankė 1b ir 1c klasių mokiniai, yra puiki vieta susipažinti su žaislų istorija. Šis
muziejus ne tik saugo praeities žaislus, bet ir padeda vaikams suprasti, kaip skirtingos kartos žaidė
ir iš ko mokėsi. Mokiniai turėjo galimybę patys tyrinėti senovinius žaislus, žaisti žaidimus. Tai ugdo
kultūrinį sąmoningumą ir leidžia jauniesiems lankytojams pamatyti, kaip mažieji daiktai gali turėti
didelę istorinę vertę.