Aštuntokai užsuko į svečius pas pirmų klasių mokinius
Pamažu įsibėgėjant naujiems mokslo metams, 8B klasės mokiniai aplankė pirmokus. Progimnazijos aštuntokai kiekvienam pirmokui įteikė VAIKO KONSTITUCIJAS. Šias knygelės mažiesiems mokinukams dovanoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.  Vaiko teisių konstitucijose nurodytos pagrindinės vaiko teisės ir svarbiausia iš jų kylančios pareigos.
Aštuntokai linkėdami gražių ir gerų mokslo metų priminė, kad labai svarbu nepamiršti ne tik savo teisių, bet ir pareigų.
Žiedų lietus
Vasara – tai toks metų laikas, kuris akį džiugina žiedų ir spalvų gausa. Kartais atgaivindamas lengvu
lietumi, po kurio atsigauna ne tik gamta, bet ir vaikai. Iš šalies juos stebint, niekas taip nedžiugina,
kaip nuoširdus vaikų juokas, nesuvaidintos emocijos. O reikia tiek nedaug, tik po lietaus didelės
balos. Ją išnaudojome savo tikslams, kad pasimokytų peršokti balą, padarytų šuoliuką į priekį ir
atgal, šokti visiems drauge ir po vieną. Stumiant mašinėlę pamatuoti balos gylį. Pailsėję po
šuoliukų, vaikai greit persiorientavo kitai savo idėjai. Jos įgyvendinimui prireikė tik pievose žydinčių
augalų ir mokyklinių lauko plytelių. Ant jų nugulė gražiausios vaikų mintys.
Kelionė į šaškių šalį
Paprastai dienos mokykloje pralekia vėju. Vaikuose gimsta kalnai idėjų, kurios virsta puikiais
darbais, nuostabiomis veiklomis. Tačiau kartais prisėdame pažaisti ir stalo žaidimų. Vienas iš
populiariausių- šaškės. Šis žaidimas labai senas. Žaidžiamas nuo neatmenamų laikų. Stalo žaidimas
suteikia žaidėjams gerų emocijų, pozityvumo.
Štai vieną gražią vasaros dieną sulaukėme kvietimo pažaisti šaškėmis su l/d “Delfinukas” vaikais.
Kelionė į šaškių šalį buvo šilta, miela ir draugiška. Ją lydėjo vaikų ir pedagogų šypsenos. O
smagiausia buvo tai, kad kelionės kulminacija – baigėsi žodžiu draugystė.
Nuoširdžiai dėkojame l/d “Delfinukas” nariams už šiltą priėmimą ir žaidimą, puikią nuotaiką ir
smagų laiką praleistą kartu. Nuostabiomis akimirkomis iš kelionės į šaškių šalį kviečiame
pasidžiaugti ir jus.
Ugdymas be sienų
Na štai ir sulaukėme dienų, kada knygelės gali atostogauti. Vasarą
lankantys mokyklą vaikai smagiai ugdosi be sienų. Jų mintys ir noras
pažinti pasaulį vyksta per patyrimą ir pažinimą bei norą veikti čia ir
dabar. Patikėkite, jų kiekviena veikla labai įdomi ir išradinga.
Saulėtomis dienomis būsimi pirmokai braidė po mokyklos pievą
rinkdami dobiliukus, stebėdami juos lankančias bites ir kamanes.
Labiausiai patikusį augalą – naktinžiedę, nusprendė patyrinėti.
Susipažino su jos dalimis, išmoko jas pavadinti. Vaikai labai džiaugėsi
galėdami pamatyti iš arti augalo lankytojus. Smalsuolių dienos
veikla, kviečiame pasidžiugti kartu.
Mokinių kūryba
   Pasidžiaukime prasidedančia vasara. Pasidžiaukime nuostabiais “Spindulio” progimnazijos žiedais. Kitaip nepavadinsi, kaip besiskleidžiantys žiedeliai, džiuginantys nuo mažiausio iki vyriausiojo širdis. Tai mano puikiosios šeštokės mokinukės: 6a – Emilija Štaudytė ir 6c – Monika Rimšaitė.  Stebiu jų darbą. Tylios, susikaupę, kantrios ir laimingos. Tas laimės pasaulis, kuriame užsimezga kūrybos pumpurai, yra čia pat.  Daugelis norėtų ten pabuvoti, bet… Mergaičių kūryba labai skirtinga. Emilijos akvarelės tiesiog nuostabios. Lengvos, turtingos potėpiais ir atspalviais. Jos prikausto žiūrovo dėmesį ilgam ir nepaleidžia. Nes ten, gilumoje darbo, neapsakomai įdomūs pasakojimai, pasauliai, kompozicijos. Aš  tiesiog nedrįstu savo patarimais trikdyti to vidinio subtilaus mokėjimo ir žinojimo kaip nori atlikti darbą. Galiu tik suteikti mokinei laisvę, džiaugtis kartu ir gėrėtis. Monika tapo guašu. Stebiu ją pamokoje ir matau jos didžiulį emocinį ryšį su tapomu darbu. Ji renkasi didesnį formatą, nes jaučia, kad gali ,,suvaldyti“ daugiau, nei pamokos užduotis. Ji dirba drąsiai, greitai, laisvai, lyg vėjo įkvėpta. Gal todėl jos darbai erdviniai, ,,kvėpuojantys“, pilni jausmo. Labai džiugu, kad po mokyklos stogu auga tokie talentai. Galbūt šiandien jie didelio savo kelio pradžioje? Linkiu mergaitėms puoselėti savo gabumus ir  auginti juos iki pat dangaus. Gražios visiems vasaros.                                                                                                                                                                                            Dailės mokytoja metodininkė
                                                                                                                                                Rima Vaitkevičiūtė
Safari turas ir kiti įspūdžiai 5c klasės mokinių Anykščiuose
    Birželio 15-osios apniukęs rytas nežadėjo gero oro, tačiau 5c klasės mokinių nusiteikimo aplankyti Anykščius ir pasinerti į nuotykius tai nei kiek nesumenkino. Mokiniai žinojo, jog pirmiausia trauksime į Safari parką. Skamba egzotiškai, intriguojančiai. Ką gi ten išvysime? Vos atvykę pastebėjome, jog šis parkas didžiulis. Jį sudaro net 50 ha įvairių kalvų kalvelių, miškelių ir pelkių. Mus pasitiko Safari parko darbuotojai, kurie palydėjo į visureigius. Smagiai nusiteikę pajudėjome į laukus, kuriuose ganosi apie 200 įvairiausių rūšių gyvūnų, į kuriuos galėjome ne tik akis
paganyti, bet ir pamaitinti, paglostyti, pašnekinti. Sutikome lamas, alpakas, ponius, danielius, hailendus ir net egzotiškuosius kupranugarius, zebrus. Gyvūnai drąsiai kaišiojo galvas pro visureigio langą, prašydami morkų, o ekskursijos dalyviai emocingai, bet globėjiškai sutiko juos. Po šio 45 min trukmės turo, dar patraukėme pabendrauti su mūsiškomis lietuviškomis ožkelėmis. Šios buvusios labai draugiškos ir sekiojo kiekvieną atėjusįjį. Vaikai drąsiai maitino išalkusiąsias. O vėliau visą laisvę kūnui suteikianti dalis batutų ir Ninja pramogų parke. Čia radome ne tik batutus, bet ir kitus žaidimus – krepšinį, kvadrato aikštelę, Ninja trasą su įvairaus sunkumo kliūtimis bei įvairias sienas (limpančią, laipiojimo, interaktyvią). Žodžiu, kiekvienas rado veiklos pagal norus ir energijos kiekį. Po smagių pramogų atsipalaidavome ir pietavome gamtoje. Taip smagu akimirkai stabtelėti, pasistiprinti, juk prireiks dar jėgų likusiai išvykos daliai. Toliau keliavome prie žymiojo Puntuko akmens, vaikščiojome Anykščių šilelio Medžių lajų taku, kopėme į apžvalgos bokštą, kur stebėjome ir gėrėjomės miško grožiu, Anykščių panorama. O mintyse skambėjo Antano Baranausko eilės:
   ,,Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
    Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
   Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
   Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“.  
   Senojo miško didybės neliko, bet pojūtis keliaujant medžių lajų lygyje ypatingas. 
   Taip smagiai – energingai, emocionaliai, bet kartu ir jausmingai aplankėme Anykščius. Žinoma, ne viską dar čia ištyrinėjome, tad šį nuostabų Lietuvos kraštą dar tikrai aplankysime.
   Tai buvo paskutinė šių mokslo metų kelionė, kuri tapo puikiu įvadu artėjančioms vasaros atostogoms.
   Turiningų, smalsių ir įdomių Jums atostogų, 5c klasės mokiniai!
   Iki pasimatymo rugsėjį!

                                                                                                      5c klasės auklėtoja Evelina Blaškienė
Svečiuose pas kaimynus lenkus
Ankstų birželio 15 dienos rytą 7-8 klasių mokiniai būriavosi ne prie mokyklos, o prie autobuso
durų. Jų laukė ypatinga dviejų dienų kelionė į Lenkijos sostinę Varšuvą. Edukacinės kelionės metu
norėta apžiūrėti dažniausiai lankomus objektus ir susipažinti su dar nematytais dalykais.
Tik atvykę į Varšuvą mokiniai pasivaikščiojo po Zoologijos sodą, kuriame Antrojo pasaulinio karo
metais Jano Žabinskio šeima slėpė ir išgelbėjo apie 300 žydų (Žabinskiams už tai buvo suteiktas
garbingas Pasaulio Tautų Teisuolių vardas). Šiuo metu Zoologijos sode gyvena apie 12 000 gyvūnų,
daugiau nei 500 rūšių, tad objektas tikrai vertas dėmesio. Po to visa 52 mokinių grupė linksmai
leido laiką Varšuvos senamiestyje, kuris atstatytas ir įtrauktas į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.
Senamiestis išpuoštas gyvomis gėlėmis, jaukus, nedidelis, tad čia drąsiai gali jaustis net mokinukas.
Dienai baigiantis nuvargę ir pilni įspūdžių keliavome į viešbutį, kuriame prasidėjo smagiausia
išvykos dalis:)
Kitos dienos rytas neleido tinginiauti ir tik papusryčiavusius kvietė aplankyti vieną aukščiausių ir
didžiausių stogo sodų Europoje – Varšuvos universiteto bibliotekos botanikos sodą. Šis sodas
nustebino tuo, kad yra įrengtas ant pastato stogo, sodą sudaro keli skirtingi skyriai, kurių
kiekviename išvydome gėlių, krūmų ir kt. kompozicijas. Galiausiai aplankėme Koperniko mokslų
centrą, kuris užima 20 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, jame nėra jokių gidų ar popierinių bukletų.
Prie kiekvieno eksponato kabo instrukcija, tad eksponatus tenka pažinti liečiant, klausant,
ragaujant, matant… Muziejuje galima groti lazerine gitara, išbandyti didžėjaus pultą, tyrinėti
žmogaus kūno dalis, lėlę-naujagimį, susipažinti su stichiniais gamtos reiškiniais, šviesa, optinėmis
iliuzijomis bei mus supančiais reiškiniais. Taip pat verta užsukti į kambarį, kuris yra žemės
drebėjimo zonoje, pabūti skęstančio laivo kapitonu, išmatuoti savo šuolio aukštį ir t.t. Jeigu ne ilga
kelionė namo, šiame centre galima praleisti ir visą dieną.
Štai kaip apie šią kelionę atsiliepia mokiniai.
Greta, 7a: „Kelionė buvo nerealiai smagi! Pirmą dieną aplankėme Zoologijos sodą ir pamatėme
daug įvairių gyvūnų. Vėliau aplankėme Varšuvos senamiestį ir tada keliavome į viešbutį, kur
praleidome naktį. Viešbutyje buvo smagiausia kelionės dalis! Antrą dieną vykome į Koperniko
muziejų, kur pamatėme ir išbandėme daug įvairiausių mechanizmų. Pasivaikščiojome senamiesčiu
ir keliavome namo autobusu su dainomis! Geriausia ekskursija, ačiū mokytojams už jų kantrybę!”
Neda, 8a: „Kelionė prasidėjo kankinančiai anksti. Šeštą valandą ryto jau turėjome išvažiuoti,
nors vėluojantys mokytojai privertė laukti dar geras 30 minučių lauke. Važiavome 7-8 valandas.
Sukau vieną ir tą patį dainų miksą mažiausiai 37 kartus žiūrėdama į lubas. Tačiau tada įvažiavome į
Varšuvą. Pirmas įspūdis – daug tiltų ir raizgytų kelių. Bet vaizdas, kurį skiria upė, buvo nerealus.
Pirmą dieną labiausiai patiko senamiestis. Mažos romantiškos gatvelės ir pradedanti leistis saulė
džiugino akis ir širdį. Viešbutis buvo vakaronių vieta. Viešbutyje tikrai niekas nemiegojo, bet buvo
smagu.”
Urtė, 8a: „Dvi dienas buvome išvykę į Varšuvą. Kelionė į Lenkiją pasirodė ypač ilga. Po septynių
valandų pagaliau atvykome į Zoologijos sodą. Buvom palikti vieni, kas džiugu, turėjome pakankamai
laiko viską apžiūrėti. Po to vykome į senamiestį. Per laisvąjį laiką užkandome ir aplankėme artimą
prekybos centrą ir pamatėme žmogų, persirengusį kebabu. Žodžiu, buvo linksma. Vakare pagaliau
atvykome į viešbutį. Ryte pavalgėme ir išvykome į Koperniko muziejų, kuris buvo mano
mėgstamiausia ekskursijos dalis. Užtrukau apie tris valandas. Išėjusi iš muziejus, pavaikščiojau
aplink Vyslą ir tada buvo laikas keliauti namo. Kelias atgal praėjo labai greitai, ypač patiko mūsų ir
septintokų muzikos kautynės. Tikrai nepamiršiu kelionės.”
Jorūnė, 7a: „Kelionė buvo labai smagi. Varšuva buvo išties gražus miestas, aukšti pastatai, labai
pasisekė su oru. Visi buvo linksmi, draugiški. Ir su mokytojais smagu buvo. Viešbutis nebuvo labai
erdvus, bet tai nepadarė jokios įtakos pasilinksminimui. Nors naktį beveik nemiegojome, buvo labai
smagu. Apsilankėme Koperniko mokslų muziejuje, Zoologijos sode, senamiestyje. Senamiestis buvo
nuostabus (sužavėjo architektūra), gėrėme „Starbucks”, pirkome lauktuvių šeimai ir šiaip smagiai
leidome laiką. Zoologijos sode matėme žirafų, dramblių, įvairių paukščiu ir žuvų. Koperniko
muziejus buvo labai didelis, kur išties daug veiklos, nuo spalvų ir šešėlių iki iliuzijų. Kelionė atgal
buvo bene geriausias choras. Džiaugiuosi, kad ir mokytojai kartais dainavo. Labai daug dainavom,
žaidėm, miegojom, valgėm ir kalbėjom.
Ačiū mokytojams už kantrybę! Ačiū, kad pasitikėjote, buvote drauge, padėjote! Tai buvo pati
geriausia kelionė!”
Dekoratyvinių krūmų sodinimas
Vilniaus Karoliniškių seniūnija pakvietė
“Spindulio” progimnazijos bendruomenę prisidėti
prie žaliojo Vilniaus kūrimo ir atvežė virš šimto
krūmų sodinukų, kuriuos įsipareigojome pasodinti
patys.
Pasiruošimo darbai prasidėjo. Pirmiausia
pasirinkome želdinimui tinkamas vietas.
Nusprendėme augalus pasodinti už tvoros, kad
užaugę krūmai džiugintų net tik Spindulio
mokinius, bet ir visą Karoliniškių bendruomenę.
Buvo labai džiugu ir kartu netikėta matyti, su
kokiu užsidegimu progimnazijos mokiniai sodino
augalus. Buvo pasodintos pilkosios sedulos,
juodavaisės aronijos ir paprastosios alyvos. Visi
augalai prigijo ir labai tikimės, kad jie gražiai augs ir mus džiugins ne vienerius metus. Nuostabu,
kad tokiu būdu galėjome prisidėti prie mūsų mylimo Vilniaus puošimo.
Keliame sparnus
Pakeliant sparnus iš 4 į 5 klasę, šiemet 4 b
klasės mokiniai ne tik kilo į Kosmosą, bet
ir Mančesterio padangėse pilotavo
Boeing 737. Žinoma, viskas vyko realaus
lėktuvo dydžio simuliatoriuje.
Apsilankėme BAA Training – pilotų
rengimo, europinių kokybės standartų
aviacinių mokymų centre. Dėkojame už
galimybę mokinės Godos sesei, kuri
pasikvietė aplankyti jos darbovietę. Labai
daug sužinojome apie pilotų mokymus,
oro uostų darbą, pilotų, stiuardesių, net keleivių parengimą skrydžiui. Nors pilotu tapti užtenka 2-3
mokymosi metų, literatūros pilnos lentynos! O praktika viena svarbiausių mokymosi dalių. Mes taip
pat mokinomės atidaryti lėktuvo duris, gesinti ugnį, ieškoti sužeistųjų dūmų užpildytame lėktuvo
salone… Įspūdžių pilnas bagažas!
Pasigrožėkite foto galerijoje. O savo šauniems 4b klasės mokiniams linkiu tvirtai siekti savo
užsibrėžtų svajonių, nors kartais jos atrodo taip aukštai padangėse. Sėkmingo skrydžio į 5 klasę!
Jūsų pirmoji mokytoja Diana
5b klasės edukacinė išvyka ir didžiausias 3D piešinys Lietuvoje
   Vėjuotą birželio 15-osios rytą 5b klasės mokiniai vyko į suplanuotą edukacinę pramogą ”Neįprastos Vilniaus istorijos”. Kelionė po gražiausias Vilniaus vietas su audio gidu prasidėjo nuo Katedros, stabtelėjome prie Pilies gatvės, išklausėme vingiuotų senamiesčio gatvelių atsiradimo istoriją, toliau važiavome pro Šv. Onos bažnyčią, Užupio Respubliką, Tymo turgų, stoties rajoną, sužinojome kas anksčiau vyko Arklių gatvėje, audio gidas papasakojo apie Rasų kapines, Subačiaus gatvę, Žvėryno gatvelių pavadinimus ir dar daug daug įvairiausių istorijų.
   Kelionė autobusu truko 1,5val, kiekvieną minutę audio gidas pasakojo jau žinomus arba pirmą kartą girdimus faktus. Mokiniai liko sužavėti Jurgos skveru, ant sienos nupieštu Einšteinu (visi pažino šį garsųjį fiziką), pirmojo sprogimo istorija ir kitais įdomiais faktais.
   Atsisveikinę su vairuotoju, besidžiaugdami gražiu oru nuvažiavome pasižiūrėti didžiausią nutapytą 3D piešinį Lietuvoje. Tai šalia Spaudos rūmų atsiradęs pasaulyje gerai žinomo gatvės menininko siurrealus vaizdinys. Jis nutapė didžiausią Lietuvoje trimatį piešinį.
    Gerų įspūdžių pilni, 5b klasės mokiniai visiems linki šiltos vasaros ir neria į pramogų prarają.                                                                                                                                 Klasės auklėtoja  Laura Daniškevičienė