Pasidžiaukime prasidedančia vasara. Pasidžiaukime nuostabiais “Spindulio” progimnazijos žiedais. Kitaip nepavadinsi, kaip besiskleidžiantys žiedeliai, džiuginantys nuo mažiausio iki vyriausiojo širdis. Tai mano puikiosios šeštokės mokinukės: 6a – Emilija Štaudytė ir 6c – Monika Rimšaitė.  Stebiu jų darbą. Tylios, susikaupę, kantrios ir laimingos. Tas laimės pasaulis, kuriame užsimezga kūrybos pumpurai, yra čia pat.  Daugelis norėtų ten pabuvoti, bet… Mergaičių kūryba labai skirtinga. Emilijos akvarelės tiesiog nuostabios. Lengvos, turtingos potėpiais ir atspalviais. Jos prikausto žiūrovo dėmesį ilgam ir nepaleidžia. Nes ten, gilumoje darbo, neapsakomai įdomūs pasakojimai, pasauliai, kompozicijos. Aš  tiesiog nedrįstu savo patarimais trikdyti to vidinio subtilaus mokėjimo ir žinojimo kaip nori atlikti darbą. Galiu tik suteikti mokinei laisvę, džiaugtis kartu ir gėrėtis. Monika tapo guašu. Stebiu ją pamokoje ir matau jos didžiulį emocinį ryšį su tapomu darbu. Ji renkasi didesnį formatą, nes jaučia, kad gali ,,suvaldyti“ daugiau, nei pamokos užduotis. Ji dirba drąsiai, greitai, laisvai, lyg vėjo įkvėpta. Gal todėl jos darbai erdviniai, ,,kvėpuojantys“, pilni jausmo. Labai džiugu, kad po mokyklos stogu auga tokie talentai. Galbūt šiandien jie didelio savo kelio pradžioje? Linkiu mergaitėms puoselėti savo gabumus ir  auginti juos iki pat dangaus. Gražios visiems vasaros.                                                                                                                                                                                            Dailės mokytoja metodininkė