Balandžio 11 d. pasitinkant Verbų sekmadienį, „Spindulio“ progimnazijos 5b klasės mokiniai dalyvavo verbų pynimo edukacijoje ir pynė verbas. Edukacinę pamoką vedė verbų pynimo meistrės – Stanislava Rynkevič ir Alina Rynkevič-Alencinovič, pelniusios valstybinius apdovanojimus už lietuviškų tradicijų saugojimą bei etnokultūros puoselėjimą.

Meistrės verbų pynimo tradiciją tęsia nuo savo prosenelės Marijos Višnevskos laikų ir verbų pynimo tradicijas perduoda iš kartos į kartą.

Neįtikėtina, tačiau šeimoje verbos yra pinamos daugiau kaip 160 metų, o pasaulyje gerai atpažįstamos ir vertinamos. Didžiulio susidomėjimo lietuviška verba susilaukė Indijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei daugelyje kitų Europos šalių. Verbų rišimas yra įtrauktas į UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Mokiniai sužinojo, jog XIX a. verbos buvo pinamos iš sausų gėlių, žolių ir rugių, nenaudojant dažų. Tai atskleidė tradicinių verbų grožį ir paprastumą, o XX a. pr. imta žoleles, smilgas, rugius dažyti natūraliomis spalvomis iš augalų, kad verbos taptų spalvingesnės ir išraiškingesnės. Penktokai edukacijos metu pynė įvairių formų ir spalvų verbas bei susipažino su jų simbolika. Mokiniai eksperimentavo, dėliojo įvairių spalvų gėles ir žoleles, derindami jas pagal savo pasirinkimus. Kiekvienas mokinys patyrė sėkmę ir buvo patenkintas savo kūrybos rezultatu. Penktokai, sustodami bendrai nuotraukai su verbomis, išreiškė norą dalyvauti tokioje edukacijoje ir kitais metais. Manoma, kad pašventinta verba per Verbų sekmadienį įgyja sakralinę reikšmę ir saugo namus bei namiškius nuo visokio blogio ir nelaimių.

Pasitikti ramiai didžiąsias metų šventes edukatorės palinkėjo visai mokyklos bendruomenei ir padovanojo mokyklai didžiulę verbą, simbolizuojančią pergalę, taiką ir gyvybės atgimimą.

 Susirinkę spaudos konferencijų salėje, du žurnalistai papasakojo apie savo darbą. Jie paaiškino, kuo yra svarbus žurnalisto darbas. Jų tikslas pranešti žmonėms tai, kas iš tiesų rūpi ir sunku sužinoti patiems. Tik tinkamai informuota visuomenė yra atspari visuomenė. Žiniasklaida turi prisiimti savo atsakomybę už pateiktą informaciją. Todėl visa informacija yra tikrinama, žurnalistai vyksta į įvairias, kartais ir pavojingas, vietas.  Paaiškėjo, kad norint būti žurnalistu, neužtenka gražiai atrodyti prieš kameras. Reikia būti atsakingu, teisingu, atkakliu, drąsiu, turėti daug žinių ir kt. 

 Vėliau visi mokiniai žaidė žaidimą ,,Kas tiesa, o kas melas? Įdomiausia buvo dalyvauti spaudos konferencijoje. Tačiau ne visi išdrįso paimti mikrofoną į rankas, sugalvoti ir užduoti klausimą. Dėkojame mamoms Dianai ir Jurgitai už surengtą įspūdingą išvyką. 

 Ąžuolas Lietuvoje (ir daugybėje kitų šalių) nuo seno laikomas miškų karaliumi. Ir ne veltui – šie medžiai simbolizuoja tvirtybę, galią ir ilgaamžiškumą. Manoma, jog mūsiškio Stelmužės ąžuolo amžius gali siekti pusantro tūkstančio metų – kitaip tariant, jis yra vienas seniausių ąžuolų visoje Europoje. Dokumentinio filmo „Ąžuolo širdis“ pagrindinis herojus – kur kas jaunesnis: jam „tik“ 210 metų. Tačiau jis jau pakankamai suaugęs, kad taptų namais ar bent jau laikinu prieglobsčiu daugybei miško gyventojų – nuo voverių iki pelių, nuo šernų iki erelių, nuo skruzdėlių iki gyvačių. Filmo dėka mokiniai susipažino su kultūrinėmis, gamtos pažinimo, socialinėmis ir kitomis tematikomis. Po filmo vyko diskusija, kurios metu mokiniai turėjo galimybę įsigilinti į matytą filmą, mokytis jį analizuoti, interpretuoti, priimti kito nuomonę, užduoti klausimus ir taip aiškintis dviprasmiškas situacijas.