Projektas „Keliaujame į pasakų šalį”
Kiekvienam iš mūsų pasakos primena
vaikystę, ilgus žiemos vakarus prie židinio
su knyga, norą tapti pačiam pasakos
herojumi. Vykdydami projektą „Keliaujame
į pasakų šalį” mes prisiminėme, kokias
pasakas mums pasakojo tėveliai, klausėme
pasakų, kurias įgarsino įžymūs Lietuvos
žmonės, žiūrėjome Brolių Grimų sukurtas
pasakas, norėjome nukeliauti į Nykštukų ir
milžinų pasaulį, bandėme patys sukurti
savo įsivaizduojamas pasakas ir jomis
pasidalinti su savo klasės draugais visą
adventinį laikotarpį.
Kurdami pasakas, vaikai jas pradėdavo
žodžiais…Seniai seniai gyveno…Toli toli už devynių jūrų, už devynių marių… Buvo kartą karalius…
Vieną kartą gyveno senelis ir senelė….
Savo pasakose jie aprašė slibinų kovas, kaip susitinka geroji fėja ir piktoji burtininkė, kaip karalius
liepia išpildyti tris jo norus, kaip ežiukas Spygliukas patenka į spąstus ir jam pavyksta išsigelbėti.
Visos vaikų kurtos pasakos baigiasi laimingai. Gėris nugali blogį.
Vaikai labai kūrybiški, jiems patinka kurti pasakas, išgirdę keletą pasakų jie sugebėjo jų
personažus panaudoti savo kūryboje, magiškus skaičius panaudojo kurdami istorijas apie stebuklus.
Karalius liepė atlikti tris darbus…Veronika turėjo įminti devynias mįsles…Princesės plaukai galėjo
apjuosti dvylika medžių…
Norėtųsi, kad vaikai neužmirštų lietuvių liaudies kurtų pasakų, kad galėtų jas papasakoti savo
tėveliams ir draugams, juk tai, ką paliko mums proseneliai, norėtųsi perduoti ir ateinančioms
kartoms.
Ar jauti?
     Viena gražiausių metų švenčių – Kalėdos jau visai šalia. Ar ir Tu jauti tą keistą būseną? Lyg kažin ko lauktum, lyg būtum laimingesnis ar norėtum dalintis? Taip, tai jaučia visi, nors šiemet Kalėdos bus kiek kitokios, be gausaus draugų rato, bet svarbiausia yra patys artimiausi žmonės, kurie supa mus kasdien. Dalintis gerumu, švelnumu, geru žodžiu ar darbu yra taip malonu.
    3 b klasės mokiniai sveikina mokyklos bendruomenę: mokytojus, mokinius, tėvelius, administraciją, valgyklos darbuotojus, pagalbinį personalą su atrėjančiomis šventėmis ir dalinasi savo kūrybiniais darbais „Kalėdinis koliažas“. Šiais darbais mokiniai iš esančių atvirukų kūrė vaizdą ir pasaką už atviruko ribų, taip  jie plėtė savo fantaziją, kūrė šventišką nuotaiką ir šiltą jausmą. 3 b klasės mokinės Rūtos Giedrytės sukurtu eilėraščiu „Ar jauti?“ linkime pajusti šių metų Kalėdinę dvasią!

 Jaukių ir ramių artėjančių švenčių linki mokytoja Diana
“Kalėdų belaukiant…”
Visi mes laukiame Kalėdų, tačiau šiais metais jos yra kitokios… Prieš pradinukų atostogas, 2 c
klasės mokiniai gruodžio 11 d. turėjo daugybę įdomių šventiškų veiklų: rašėme laiškus Kalėdų
seneliui, piešėme, dainavome ir šokome ne tik klasėje, bet ir prie mūsų Vilniaus „Spindulio“
progimnazijos kieme esančių eglučių, kurias galėjome pasipuošti patys!
Kokios gi Kalėdos be dovanų? Su savo klasės draugais apsikeitėme dovanomis, pasivaišinome.
Nors visos veiklos buvo labai įdomios ir smagios, bet vaikų žodžiais: „pati geriausia veikla – filmo
„Vienas namuose“ peržiūra“. Po filmo mokiniai keliavo namo, o jų mokytoja – išsiųsti laiškų Kalėdų
seneliui…
Linkime visiems sveikatos ir gražių švenčių!
Padovanok draugui knygą
   Šiame beprotiškai skubančiame pasaulyje pasiduodame pašėlusiam tempui: norisi kuo greičiau sulaukti švenčių, jau lapkritį puošti eglutes, pakuoti dovanas…
   Šv. Kalėdos yra svarbiausia metų šventė. Tai tikra vaikų šventė. Daug paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam. Šios šventės laukimas toks pat svarbus kaip ir pati šventė. Tai tikrai nuostabus laikas, skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams. 
   4 b klasės vaikai šiais metais nusprendė sudalyvauti klasės kalėdiniame projekte „Padovanok draugui knygą“ ir pradžiuginti savo klasės draugus. Vaikai piešė, filmavo kvietimus, kviesdami dalyvauti projekte.
  Iš štai išaušo ta diena – knygų diena! Šurmulys, jaudulys, kalėdinės kepuraitės… Net gamta nustebino vaikus sniegu.
  Smagu buvo matyti džiugias, iš nekantrumo ir smalsumo kupinas vaikų akis. 
  Tikiuosi, kad šis sumanymas kitais metais neliks dulkėti užmaršties kertelėj ir vėl atgims su Šv. Kalėdų laukimu.
Laiškai ir sveikinimai draugams iš Kretingos
Labai smagu pasidalinti mokinių laiškų ištraukomis ir
susirašinėjimo įspūdžiais su Kretingos M. Tiškevičiūtės mokyklos
mokiniais.
Spalio mėnuo visada būna niūrus. Kad dienos būtų įdomesnės
ir spalvingesnės, nutarėme su mokiniais susirasti draugų iš
tolimesnių Lietuvos kampelių ir parašyti jiems laiškų, o gal vasarą
ir gyvai susitikti. Visą savaitę kalbėjome apie tai, kaip žmonės
bendravo kol nebuvo telefonų ir interneto. Susipažinome su
laiško rašymo taisyklėmis, kaip rašomas kreipinys, kaip pradėti
rašyti laišką, ko paklausti, kaip laišką užbaigti, kaip parašyti
adresą ant voko, kur įsigyti pašto ženklą. Sužinojome, kas
anksčiau žmonėms atnešdavo laiškus ir kuo svarbi paštininko,
laiškanešio profesija.
Mokytoja internete paskelbė, kad trečiokai iš Vilniaus ieško susirašinėjimo draugų ir mums labai
pasisekė, nes greitai gavome atsakymą, kad mokiniai iš Kretingos nori su mumis susirašinėti.
Pirmiausia po laišką gavo kiekvienas 3c klasės mokinys. Vaikai su nekantrumu atplėšė vokus ir
garsiai skaitė draugų laiškus, dalinosi įspūdžiais ir skubėjo kuo greičiau jiems atsakyti. Laiškuose jie
klausė, kaip draugams sekasi mokytis? Kokias knygas jie skaito? Dalinosi įspūdžiais apie perskaitytas
knygas. Domėjosi, kokius augintinius jų draugai turi, kokie jų vardai? Kur norėtų nukeliauti? Kokias
šalis jau aplankė? Rašydami savo susirašinėjimo draugui atsakymą, svajojo su juo susitikti.
Laiškų rašymas paliko didelį įspūdį vaikams ir jie nusprendė pratęsti mūsų susirašinėjimo projektą,
pasveikindami draugą su Šv. Kalėdomis.
Daug meilės ir šilumos vaikai įdėjo kurdami sveikinimo atvirutes. Stengėsi sukurti sveikinimą su
gražiausiais palinkėjimais ir tikisi ateityje sulaukti dar daug gražių laiškų.
,,Džiaugsmingų linksmų Kalėdų!“
Žemei darosi vis šalčiau. Naktimis ji klojasi vis storesne sniego antklode.
Adventas.
Ramu. Tylu. Prasminga.
Mokiniai tapo. Pamažu lape atsiranda naktis, viena kita snaigė, miestas, senelis Kalėda ir elnias
devyniaragis….
Liūdniems ir nelaimingiems mes sakome, kad Kalėdos tikrai bus. Tikrai. Jau girdisi baltų Kalėdų
varpeliai, jau uodžiasi cinamonu kvepiantys meduoliai, o senis Kalėda verda raudonų spanguolių
kisielių. Jis jau toks: rūpestingas, išmintingas, dosnus ir labai visų laukiamas.
Jeigu buvote geri, jau šiandien jūsų laukia dovana. Apsilankykite mokinių kalėdinėje parodoje
“Džiaugsmingų linksmų Kalėdų“.
Visiems gražių švenčių.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė
Benediktas Užkuraitis, 7a kl.
Respublikinė, virtuali ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, tėvų ir pedagogų kūrybinių darbų paroda „Laukimo ratas“
   Atėjo tas metas, kai visi laukia stebuklų, pirmo sniego ir aišku Šv. Kalėdų. 
   1 PM grupės vaikai pradėjo šį laikotarpį nuo dalyvavimo respublikinėje, virtualiojoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, tėvų ir pedagogų kūrybinių darbų parodoje „Laukimo ratas“, kurią organizavo Vilniaus l. /d. „Žiedas“ . 
Paroda skirta paminėti artėjančių metų švenčių laukimui bei atsisukti į mus supantį pasaulį, pažvelgti į jį iš ekologiškumo pusės, kurti darbus panaudojant antrines žaliavas. Pasirinkome seną kartoną, kamštelius nuo vienkartinių butelių, ąžuolo giles ir šiek tiek blizgučių. 
   Mūsų darbo rezultatas – nuostabus Advento vainikas. 
Kalėdos – Dievo ir žmogaus susitikimo diena!
Kalėdos!
Kažkas nepaprastai stebuklingo!
Nepakartojamas laikas!
Metų saldiklis!
Tylių apmąstymų akimirka!
Ypatingi prisiminimai!
Artėja pačios gražiausios metų šventės – Šv. Kalėdos. Jos
tikriausiai neįsivaizduojamos be nuostabiai papuoštos
eglutės ir dovanų.
Kalėdos yra šilčiausia metų šventė, suburianti ir šildanti
tarpusavio artuma šeimos narius, artimus žmones ir
mylimuosius. 4 c klasės mokiniai labai laukia Kalėdų ir tuo laukimo jauduliu nori pasidalinti su savo
mokyklos draugais ir mokytojais. Lai šventiškai pasipuošęs antro aukšto koridorius džiugina Jūsų
širdis.
Žibintų šviesoje
            Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Lietuvoje dažnai niūrus, darganotas. Rodos taip norisi saulės, šviesos šilumos ir jaukumo.  Aplinkui viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra  į sapną. 
    Šiemet, kaip ir kiekvienais metais mūsų mokykloje vyko pramoga mažiesiems priešmokyklinukams „Žibintų šventė“. Nuo pat ryto pasipuošę nykštukų kepurėmis ir puikiai nusiteikę, vaikai keliavo į grupes, kur jų laukė nykštuko Tuko laiškas su užduotėlėmis. Mūsų mažieji dėliojo raideles, atliko nykštuko mankštelę sporto salėje, atspėjo gana sudėtingas mįsles ir lankstė popierinius nykštukus. Vakare, kai sutemo vaikai pasiėmę savo pagamintus žibintus, keliavo į mokyklos kiemą, ieškoti nykštuko Tuko palikto lobio. Netrukus lobis buvo surastas, vaikai su šviečiančiais žibintais nuskubėjo namo, nešdami mažą dalelę šilumos ir vilties savo artimiesiems. 
Mūsų senelių pasakos
Pasaka kalba tokiu būdu, kuris atitinka
vaiko mąstyseną ir pasaulio patyrimo būdą.
Todėl ji jam atrodo tokia įtikinama. Pasakos
paguoda daug geresnė nei ta, kurios vaikas
sulaukia, kai jį stengiamasi paguosti
remiantis suaugusiųjų mąstysena ir požiūriu.
Vaikas tiki tuo, ką sako pasaka, nes jos
pasaulėvaizdis atitinka jo pasaulėvaizdį.
Kaip ir kasmet, tradiciškai I
priešmokyklinės grupės vaikai dalyvavo
trumpalaikiame grupės projekte „Mūsų
senelių pasakos“, kurio rezultatas – trijų kartų knyga „ Mūsų senelių pasakos“. Projekto pagrindinis
tikslas – skatinti darnų ir glaudų ryšį ugdytinių šeimose. Projekte dalyvavo trys kartos: seneliai,
tėveliai ir vaikai. Seneliai vaikams pasakas sekė, tėveliai jas užrašė, vaikai atnešė į mokyklą, pristatė
ir nupiešė joms iliustracijas. Tarp surinktų pasakų yra tradicinių dažnai girdimų pasakų, bei tokių,
kurios buvo sukurtos specialiai anūkui ar anūkei.
Džiaugiamės, kad mūsų grupės bibliotekėlė pasipildė dar viena išskirtine knyga.