Gyvi ornamentai dailės pamokoje
Eslandos Ermaškevičiūtės piešinys, 5b kl.
      Pavasaris, lydimas saulės, šalnų, kvepiančio vėjo, žingsniuoja sparčiu žingsniu. Šiuo gražiausiu metų laiku, kada gamta tiesiog plyšte plyšta, mirga, raibuliuoja pavasariniais žiedais, gal pristigote idėjų? Idėjų, kaip įdomiau pertvarkyti gėlių darželį ar sodelį. Čia jums gali būti puikūs pagalbininkai jūsų vaikai.                      
      Penktų klasių mokiniai per dailės pamoką turėjo užduotį ,,Gyvi ornamentai‘‘ - sukurti darželio, sodelio planą. Jie internete, tėvelių žurnaluose ieškojo, žiūrėjo, kaip tvarkomi žmonių gėlynai ir bandė kurti patys. Kai kuriems pavyko puikiai. Kitų tai buvo pirmas bandymas, gal kiek kuklesnis. Bet labai svarbu, kad šie jauni žmonės mokosi kurti, planuoti, derinti. Jie mokosi gėrio, grožio pagrindų, meilės gamtai, aplinkai.         
     Pagalvokite, argi nesvarbi dailės pamoka ugdant jaunimą? Aš labai tikiu, kad maži meilės gamtai skiepai kažkada pražys gražiausiais žiedais.                                                         
                                       Dailės mokytoja metodininkė 
Rima Vaitkevičiūtė
Vaivorykštė vaiko akimis
Dovana mamai – sveikinimo atvirukas
Mes kartais būname liūdni
Ir, rodos, trūksta tik lašelio meilės.  
Norėtųsi pabūt ilgiau su tavimi, 
Bet laiko, deja, vis maža…    
        Kasdien mes augam didesni  
        Ir vis rečiau paklausiam:    
       Kaip gi sekas, mama?
       Viskas gerai, gerai, kai tu esi šalia…    
               Aš širdyje labai myliu savo mamą,    
              Tau mano šypsena, ašaros mano.     
               Aš širdyje labai myliu savo mamą,                 Brangiausią šiam pasaulyje. 
Dažnai mes būnam vieniši
Ir nieko nereik, tik apkabint mane,
Pabūti dviese nors trumpam vieni,
Bet laiko, deja, vis maža…    
        Kasdien mes augam didesni   
        Ir vis rečiau paklausiam:      
        Kaip gi sekas, mama?
  (Eilėraščio autorius – Andrius Borisevičius)
5 – 7 klasių mergaitės per nuotolines technologijų pamokas vykdė projektą „Dovana mamai –
sveikinimo atvirukas“ balandžio 21 – 23 dienomis. Technologijų pamokose mokinės nuoširdžiai ir
su meile gamino spalvingus atvirukus, kuriuos puošė ir dekoravo įvairiais gėlių žiedais ir
plasnojančiais drugeliais. Dauguma mokinių šią užduotį atliko kūrybiškai: derino įvairių spalvų
žiedlapius, rinko atviruko pagrindinę formą bei spalvą.
Ypatingai nustebino 7b klasės mokinė Lėja, kuri pati sukūrė dizainą ir savaip, originaliai
pagamino dovaną mamai – sveikinimo atviruką! Lėja išskirtinai kūrybiškai nupiešė žiedlapius ir
drugelius, kuriuos puikai iškirpo ir suklijavimas ant atviruko! Puikius atvirukus pagamino 7b klasės
mokinės Silvija, Austėja, Dominyka, Augustė, Skaistė, Evita, Gustė, kuri papildomai dekoravo
atviruką puošniais debesėliais ir įdomiais žiedlapiais.
Kūrybiškus ir išskirtinai spalvingus bei puošnius atvirukus pagamino 5a klasės mokinės Ugnė,
Emilė, Ula, 5b – Justė, Ugnė S.,5c – Dovilė, Laura, Paula, 6a – Kamilė, 6b – Gabrielė V., Faustė, 7a –
Saulė R.
Visos mokinės sukūrė ir pagamino spalvingas, šventines dovanas savo mamai – atvirukus.
Lietuvoje šiais metais Motinos dienos šventė yra gegužės trečiąją dieną. Pasveikinkime mamas!
Apie vaikų nerimo priežastis ir mažinimo būdus
Kiekvieną dieną girdime žinias apie tai, kas vyksta
pasaulyje, Lietuvoje ir šalia mūsų. Didėjant pandemijai,
natūraliai auga žmonių nerimas ir baimės.
Išryškėja keletas reagavimo būdų: vieni atrodo ramūs,
atsipalaidavę, nesisaugo ir kitų nesaugo; kiti nerimauja,
renka informaciją, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo
vis prie mūsų artėjančio viruso; treti panikuoja, jaučia labai
stiprų nerimą, baimę ir stresą.
O šalia mūsų vaikai. Vaikai turėtų išlikti ramūs.
O kaip vaikai gali būti ramūs, jei šalia panikuojantys
suaugusieji bei visą dieną sklinda informacija apie
užsikrėtusius, mirusius iš radijo ir televizijos bei mirga
kompiuterio ekranuose? Vaikams nerimą kelia pilni namai maisto atsargų, nerimastingi suaugusiųjų
pokalbiai, nuolatinis klausimas įvairių laidų apie virusą. Juos taip pat neramina nežinojimas,
nesupratimas kas vyksta ir pan.
Todėl, kaip visada, būtina kalbėti su vaiku.
Kalbėjimasis, kad ir ne itin malonia, netgi skaudžia tema nerimą sumažina:
• Vaikui sakykime tiesą nieko neslėpdami, bet nedramatizuodami.
• Drąsinkime paklausti, kas vaikui rūpi.
• Išgirskime, ką jis sako.
• Nuraminkime (virusas nekelia didelio pavojaus vaikams ir daugeliui suaugusiųjų, galime pateikti
skaičius, kiek daug žmonių suserga, serga nesunkiai ir persirgę pasveiksta).
• Svarbu paminėti, kad karantinas būtinas, kad būti namuose, dėvėti kaukes, laikytis reikiamo
atstumo bei higienos yra būtina, kad tai reikalinga, kad virusas kiek įmanoma greičiau pasitrauktų.
• Jei vaikas klaustų, ko nežinote, atsakykite, kad nežinote, kad kai sužinosite, jam pasakysite.
• Skatinkite klausti: „Kai turėsi klausimų, klausk“.
• Pasidalinkite jausmais: „Gal baisu? Liūdna? Pikta?“ Akcentuokime, kad normalu jausti visokius
jausmus.
Pokalbio būdas priklauso nuo vaikų amžiaus.
Kuo vaikas mažesnis, tuo labiau su juo reikia kalbėti trumpai ir paprastai, pavyzdžiui, galima
priminti tą laiką, kai vaikas sirgo, turėjo temperatūros, kosėjo, čiaudėjo, pasakant, kad panašiai
būna ir susirgus koronavirusu.
O su paaugliais vertėtų pasikalbėti, apie tai: ką jie sužino internete, paskatinti domėtis
patikimais informacijos šaltiniais, bei susitarti dėl laiko, kada bus domimasi žiniomis, o kitą laiką
skirti nuolatiniam kasdieniniam gyvenimui (per didelis informacijos kiekis skatina nerimą).
Jei mus apima stiprūs sunkūs jausmai, atsitraukime nuo vaiko: gal geriau kažkam paskambinti,
pereiti prie mėgstamos veiklos. O su vaiku pakalbėti, kai nerimas atslūgsta. Meluoti neverta.
Sveikas nerimas yra reikalingas, nes mus apsaugo, padeda išgyventi, išlikti.
O svarbiausia nepamiršti, kad vaikai mus nuolat stebi, vertinti situacijas mokosi ir jausmus
perima iš mūsų.
Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Trumpalaikis pamokos projektas ,,Kaip tu šiandien jautiesi?”
Šypsokis ir pasaulis šypsosis su tavimi. Tai ne tik gražūs, bet ir tyrimais patvirtinti žodžiai. Deja, bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera. Šių dienų pasikeitimai ragina mus netik fiziškai prisitaikyti, bet ir emociškai. Mūsų savijauta yra mums labai svarbi.
Kiekvieną dieną susiduriame su žmonėmis, kurie yra pikti, suirzę. Kiekvienos dienos įvykis, jaučiamas tam tikra emocine būsena. Nėra „gerų“ ir „blogų“ jausmų. Kiekviena emocija, kiekvienas jausmas yra reikalingas ir prasmingas, tik svarbu jį įsisąmoninti, pažinti, jausti ir mokėti įvardyti.
  Taip jau sutapo, kad su nuotolinio mokymo pradžia 5B klasės mokiniai etikos pamokoje kalbėjo apie jausmus ir emocijas. Piešėme, aiškinomės, kuo gi skiriasi jausmai nuo emocijų, aptarėme, kokius jausmus žinome, kokiais būdais, žodžiais turėtume juos išreikšti.
Inkilas varnėnui
Štai pagaliau ir sulaukėme pavasario…
Saulutės šiluma, prabudę augalai ir vabzdžiai kviečia mus išbėgti į
kiemą. Nors šiomis dienomis dar negalime laisvai jais pasidžiaugti,
šį gamtos virsmą stebime pro langą ar trumpo pasivaikščiojimo
su tėveliais metu. Labiausiai mus džiugina paukštelių čiulbėjimas.
Žinome, kad dauguma jų jau sugrįžo ir patys kuria, suka sau lizdą.
Įdomu, kad varnėnui namus turi padėti įrengti žmogus. Varnėno
namas vadinasi inkilu.
Šį kartą PM1 grupės vaikai pabandė sukurti po inkilą varnėnui.
Pasigrožėkime ,,Spinduliukų“ darbais.
Šv. Velykų dekoracijos – linksmieji zuikiai
 Po dviejų savaičių švęsime Šv. Velykas. Tai spalvinga šventė: margučių spalvinimas, namuose daug spalvingų dekoracijų. 
     Šiuo metu  daug laiko praleidžiame savo namuose, todėl namų erdves galime papuošti šventiniais akcentais.
     Linksmieji zuikiai gaminami iš spalvoto popieriaus ar kartono, tinka ir baltas popierius, kurį galima kūrybiškai nuspalvinti.
     Šio darbo atlikimui dar reikės: pieštukų, žirklių, klijų (gali būti PVA, lipalas, sausi klijai), pagaliukų – tinka bambukiniai iešmeliai. 
    Darbų seka yra tokia: nupešti zuikį, su žirklėmis iškirpti du vienodus veidus, kuriuos suklijuoti į vidų įdedant pagaliuką. Su spalvotais pieštukais nuspalvinti plokštumas. Turint baltą korektorių galima dekoruoti ausų galiukus, išbalinti dantis. Gražių zuikių ! Linkiu sėkmės :)  :)  :)
Kūrybiniai darbai dailės pamokose
,,Gabumai – tai dar ne pyragas, tai tik mielės”. 
Tapytojas V. Antanavičius

Jeigu norime, kad jaunuoliai imtųsi vaizduojamosios dailės, kad jiems sektųsi, patiktų dailės
pamokose kurti, pirmiausia turime jiems parūpinti techninių priemonių, kūrybai reikalingų
medžiagų.
Pamoka bus sėkminga, jeigu mokinys ir mokytojas ras bendrą kalbą. Na, o žiūrovai, t.y. tėveliai,
giminės, draugai bus kultūringi stebėtojai. Neskubės kritikuoti, šaipytis, lyginti su kitų darbais,
vertinti meniniu požiūriu.Džiaukimės. Mokinys jums atvėrė save. Tai labai drąsu.
Kiekviename mokinyje yra daug įvairių klausimų, nepasitikėjimo savimi, dvejonių…Dailės
pamokose mes mokomės ne tik kurti, bet ir išdrįsti atsiverti, pasitikėti, analizuoti. Dažnai girdžiu
tėvelių klausimą ,,Ką daryti, jei mano vaikas nesugeba kurti?”.
Neskubėkite. Pabandykime. Mes mokomės. Tie, kas
neturi įgimto polinkio ir sugebėjimo kurti, ugdomi būti
meno mylėtojais, meno draugais.
,,Ne informacijos kiekis, o gebėjimas tikslingai ir
kūrybingai ta informacija pasinaudoti leidžia tikėtis
sėkmės” (Elona Lubytė).
Kviečiu visus aplankyti virtualią 5-8 klasių mokinių darbų
parodėlę. Mūsų mokyklos mokiniai puikiai piešia, tapo,
lipdo. Pasidžiaukime drauge.
KOVAS – sąmoningumo didinimo mėnuo
     Elektroninės patyčios plinta žaibiškai – „Vaikų linija“ kviečia sužinoti, kaip jas sustabdyti.
Kovą „Vaikų linija“ skelbia Sąmoningumo didinimo mėnesiu BE PATYČIŲ, šiemet kviesdama visuomenę sutelkti dėmesį į patyčias virtualioje erdvėje. Kas trečias tėvas teigia nežinantis, kaip reikėtų reaguoti, jei jo vaikas susidurtų su patyčiomis internete. „Vaikų linija“ kartu su partneriais pristato socialinę kampaniją „Internete BE PATYČIŲ“, kuria siekia suteikti reikalingų žinių suaugusiems ir vaikams, kaip tinkamai elgtis, susidūrus su elektroninėmis patyčiomis.
    Kampanijos nuoroda https://internete.bepatyciu.lt suaugusieji ras reikalingus atsakymus, kaip pastebėti, kad vaikas patiria elektronines patyčias, kaip apie tai prakalbinti vaiką, kokios yra elektroninių patyčių formos, ką daryti ir ko svarbu nedaryti, jei vaikas patiria žeminantį elgesį internete, kokių veiksmų imtis, jei vaikas pats tyčiojasi iš kitų arba stebi elektronines patyčias, ir daugelį kitų.     
     Tėvai savo žinias apie patyčias tarp vaikų gali pasitikrinti ir pagilinti, spręsdami specialų tėvams skirtą mokymų kursą internetu: https://mokymaitevams.bepatyciu.lt.                                                              Svetainėje bepatyciu.lt visada galima rasti aktualios informacijos vaikams, tėvams ir švietimo įstaigų darbuotojams apie patyčias, jų prevenciją, tinkamus reagavimo būdus ir patyčių situacijų sprendimą.