2 b klasės projektas „Išaugink medelį“
2 b klasės vaikai nuo rudens įsitraukė į projektą „Išaugink medelį“. 
Rudenį jie  turėjo nuspręsti, kokį norėtų pamėginti iš sėklų išauginti medelį. Galėjo rinktis auginti ąžuoliuką arba kaštoną. Prisirinkę pilnas kišenes gilių ir kaštonų, pradėjo eksperimentą. Vieniems sekėsi puikiai. Jie jau po kelių savaičių išvydo savo vazonuose besikalančius pirmuosius medelių daigelius. Kitiems teko apsišarvuoti kantrybe ir daigelių palaukti net kelis mėnesius. O tretiems, kaip ir kartais nutinka atliekant bet kokį eksperimentą – teko nusivilti. Iš jų sėklų neišdygo niekas.
 Gegužės pirmosiomis dienomis vaikai į klasę atsinešė savo vazonėlius su jau paaugusiai medeliais. Jiems buvo smagu pasidalinti įspūdžiais. 
Jonas juokėsi, kad jo ąžuoliukas tiesiog nupuvo.  Jis nepaklausė savo mamytės patarimo taip dažnai nelaistyti. 
Natas sakė, kad ąžuoliuką teko uždengti metaline tvorele, nes jo katytė Nika kėsinosi apsigyventi šalia augančio medelio. 
O Gabrielė atėjo tuščiomis. Jos ąžuoliuku pasivaišino jos kačiukai Liončikas ir Kicė. Liko tik du maži stiebeliai. 
 Vaikai liko patenkinti savo pasiekimais. Užauginti medeliai surado vietas sodybose, soduose ir net močiutės sodelyje.
Velykinė kelionė
Sužinojome, kad netoli Vilniaus, Cijonuose gyvena Laimės
paukštė. Pasitarę su tėveliais ar jie išleistų, nutarėme nuvykti
ir ją surasti.
Kol žemėlapyje ieškojome tos vietos, padarėme gražių
darbelių, kad galėtume nuvežti ir Laimės paukštei padovanoti.
Žemėlapyje atradome, kad Paukštė gyvena vaizdingame
Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pradėjome ruoštis kelionei.
Kad būtų daug linksmiau, keliauti pakvietėme draugus iš
kitos klasės.
Nuvykę pirmiausia pasisveikinome su labai linksma Teta
Pelėda, kuri pakvietė pasigaminti pusryčius ant laužo.
Pusryčiai vadinosi „piratakis “. Papusryčiavę keliavome
marginti kiaušinių. Juos marginome vašku, žolelėmis,
skutinėdami. Gėrėme šeimininkės išvirtą žolelių arbatą,
vaišinomės pečiuje keptais sausainiais. Sužinojome apie
mūsų krašto Velykų tradicijas, kiaušinių marginimo būdus.
Numarginus kiaušinius, aplankėme ūkį, kuriame pamatėme
daugiau paukščių nei kada nors esame matę ir išgirdome daugiau jų balsų nei kada nors esame
girdėję, sužinojome daug įdomybių apie paukščius.
Ūkyje galėjome pamaitinti alpakas, keturagius avinus bei paglostyti asiliuką. Pasidžiaugėme naktį
gimusiais dviem ožiukais.
Išvykdami padovanojome keletą savo darbelių šeimininkei. Linksmai atsisveikinę, pažadėjome grįžti
per Kalėdas. Namo kelionė neprailgo.
Grįžome pilni gerų emocijų ir įspūdžių.
Kitą dieną aprašėme savo įspūdžius iš šios nuostabios išvykos.
Išvyka į Paukščių kaimą
Vieną gražų penktadienį 2c ir 2d klasių mokiniai važiavo į
Paukščių kaimą. Kelionė buvo ilga.
Paukščių kaime buvo labai įdomu. Mes ten kepėme
kiaušinienę ant laužo, dažėme margučius, lesinome vištas, žąsis,
gaidžius, kalakutus. Matėme povą, strutį, pelėdą, lamas, asiliuką,
avį, ožką su ožiukais ir kitų gyvūnų.
Įvyko smagus nutikimas. Mums šeimininkai leido palaikyti
rankose triušius. Vienas vikruolis išsprūdo iš rankų ir pasislėpė.
Tada visi bandėme sugauti išdykėlį, tačiau nepavyko. Jis
pasislėpė po narvais ir niekas jo negalėjo išvilioti.
Mums ten labai patiko. Tai buvo pati smagiausia išvyka.
2 d klasės mokinės
Saulė Šiekštelytė ir Rusnė Valentinavičiūtė
Integruota klasės valandėlė „Bendravimas per žaidimus“
Auklėtiniai buvo išskirstyti į dvi komandas ir kiekviena komanda gavo po užduotį – siekti bendro tikslo. Mokiniai įrodė, kad jie moka garbingai varžytis, gali susitelkti ir geba siekti individualių tikslų vardan bendro komandos tikslo.  Auklėtiniai suprato, tarpusavio bendravimas yra svarbus mūsų gyvenimuose, nes nuo jo priklauso klasės bendrų siekių įgyvendinimas bei rezultatai, klasės draugiškumas bei pagarbos jausmas vieni kitiems. 
 Žaidžiant žaidimus buvo patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami  jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, draugiškumas ir t.t. Žaisdamas tu gali klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Žaidimas – puikus savianalizės būdas: vaikai pradeda pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. 
 Būkime draugiški bei tolerantiški vieni kitiems. 
Įvairindami klasės valandėlių veiklą, 5 b klasės mokiniai ir auklėtoja pasikvietė vieno auklėtinio mamą, kuri, norėdama mokiniams įskiepyti žingeidumą bei smalsumą, išsamiau ir tikroviškiau vaizduoti gyvenimą, savo mintis, jausmus, išgyvenimus, parodė įvairių bendravimo žaidimų. Jie leidžia pajusti, kiek esame stiprūs bendraudami vieni su kitai, tačiau kartais tai gali pasirodyti tikras iššūkis. 
Mediacija
Žodis mediacija yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. mediatio – tarpininkavimas) ir reiškia tarpininkavimą ginče. Mediatorius – tarpininkas, dalyvaujantis kitų šalių ginče. Mokyklinė mediacija yra konfliktų, kylančių mokykloje, valdymas. Viena aktualiausių šiuolaikinės mokyklos problemų yra konfliktai ir nesugebėjimas veiksmingai jų spręsti. 
Dažnai konfliktams spręsti mokiniai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus: smurtą, agresiją, patyčias. Mokyklinė mediacija gali pasiūlyti konfliktus spręsti konstruktyviai. Atsižvelgiant į skirtingus mokyklinių konfliktų dalyvius, skirtinga ir mokyklinės mediacijos įvairovė: ji gali vykti sprendžiant mokinių, tėvų ir mokinių, tėvų ir mokytojų, mokytojų ir mokinių, mokytojų tarpusavio konfliktus. Mediacijos proceso metu konfliktuojantys asmenys aptaria konflikto priežastis, aiškinasi poreikius ir kartu ieško problemos sprendimo. 
Mokyklos socialinė pedagogė Lina Povilionienė dalyvavo 5 dienų mediacijos mokymuose, kurie vyko Vilniaus m. pedagoginė-psichologinėje tarnyboje.
Tikimės, kad mokyklinei mediacijai, kaip naujovei, bus atviri mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Mokyklinė meditacija – tai nauja galimybė mokytis bendrauti kitaip: gerbiant vienam kitą, ugdant aktyvaus klausymo įgūdžius, empatiją, prisiimant asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, ugdant kritinį mąstymą ir problemų sprendimą.    
Projektas – paroda „Dovana mama“
Gyvenimo saulė  
Motinos akys kaip saulė šviesiausia – 
Viską pamato ir viską supranta.   
Jų išlydėtas, bevilčiai neklausi,   
Kaip beišeiti į švintantį krantą.     

Motinos veidas kaip vasaros rytas 
Džiaugsmo ramybe pasaulį nudažo… 
Virsta žvaigžde ant jo ašara kritus… 
Jam atvaizduoti spalvų žemėj maža!  

Motinos rankos tai tūkstančiai rankų, 
Mokančių skaidrint gyvenimo kelią  
Globia jos širdį, kai skausmas ją tranko, 
Neša, jos laimę, iš nuodėmių kelia… 

Motinos balsas – lyg arfa prabilus…
Jam suskambėjus, gyvent mes pabundam…
Motinos žodžiai – tai atodūsiai gilūs. 
Amžiais jie grumias su žemės pagundom… 

Motinos meilė – kaip dangiškos ugnys,  
Skaidriai liepsnodama, guodžia pasaulį.
Motinos meilė – tai skausmas bedugnis,
Nešantis žemei gyvenimo saulę…                                      Petras Vaičiūnas 
Mokyklos pirmojo aukšto „Spindulio aikštėje“ nuo balandžio 30 d. iki gegužės 7 d. vyksta medžio darbų  būrelio 5 – 7 klasių mokinių projektas –  paroda „Dovana mamai“. Būrelio pamokose mokiniai nuoširdžiai ir su meile gamino vazas, gėles mamoms iš medžio lukšto. Vazos buvo gaminamos iš spygliuočio medžių ruošinių, vazų plokštumos papuoštos su įvairiomis medžio dildėmis. Kitos vazos pagamintos iš 4 mm storio faneros ir sienos papuoštos įvairių spalvų medžio lukšto gabaliukais.            
Lietuvoje šiais metais Motinos dienos šventė yra gegužės penktąją dieną, tad būrelio mokiniai pasirūpino dovanomis mamai.
šv. Velykų spalvos
Saulė šypsosi pro langą
Spinduliais parėmus dangų,
Klega paukščiai, gėlės kvepia
Puošdami Velykų taką.
Vėl pavasaris pas mus. 
Laikas puošti margučius!
Visą savaitę mažieji 2 PM ,,Spinduliukų” grupės ugdytiniai ruošėsi šv.
Velykoms: mokėsi mįslių, žaidimų, ratelių, analizavo margučių raštus,
gamino kūrybinius darbelius ir jais puošė savo klasę. Visa veikla sukosi
apie vieną svarbiausių šv. Velykų simbolių , kiaušinį, kuris šiuo
laikotarpiu įgijo naują prasmę ir pavadinimą – MARGUTIS.
Šv. Velykos – gamtos pabudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Kiaušinių marginimas
turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės),
žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija,
raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę,
juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.
…ir pagaliau atėjo saulėtas trečiadienio rytas, kuomet vaikai išsiruošė į V. Sirokomlės muziejų
Bareikiškių km., Vilniaus raj. ir dalyvavo edukacinėje veikloje ,,Velykų spalvos”. Ten mus šiltai
sutiko ir pamokė kaip išmarginti juos senoviniu būdu -karštu vašku. Kaip mažieji su džiugiu
susikaupimu, susidomėjimu ėmėsi dar neišbandytos veiklos! Paprastas kiaušinis vaikų rankose virto
į tikrą meno kūrinį. Jis nusidažė pačiomis gražiausiomis vaivorykštės spalvomis bei raštais.
Kiekvienas ,,spindulietis” bemargindamas margutį jau galvojo, kam tokį grožį dovanos.
Už kelionę ir naujus įspūdžius dėkojame savo klasės tėveliams.
Tegul būna spalvotos Jūsų dienos, spalvoti Jūsų norai ir svajonės. Spalvota nuotaika – ne tik per šv.
Velykas, bet ir kiekvieną dieną! Su šv. Velykomis!
Velykoms ruoštis – išmaniai
Balandžio 17 d. 1 b ir 1 c klasių mokiniai Velykoms ruoštis pradėjo išmaniai, pasikviesdami svečius su 3 D rašikliais. 3D rašiklis – tai instrumentas, gebantis piešti ore arba ant kokio nors paviršiaus plastiko gijomis. Piešinys virsta realybe. Jį galima paliesti, palaikyti, pastatyti. Piešinys gali tapti namų dekoracija ar mylimu žaisliuku. Mokiniams pristačius būsimą veiklą, dauguma aikčiojo iš nuostabos, kaip galima su rašikliu sukurti žaisliuką ar kitą daiktą, kurį vėliau gali pačiupinėti. 
Jų smalsumas buvo greit pasotintas. Ruošėmės pasigaminti Velykinį margutį. Mums reikėjo kiaušinio maketo iš putplasčio, apvynioto plėvele. Su 3 D rašikliais iš pradžių mokiniai gamino vieną kiaušinio puselę, vėliau – kitą. Abi jas sujungus turėjome pilną kiaušinį. Na, ir paskutinė ne mažiau svarbi dalis – tą kiaušinį išmarginti. Įvairiausi piešiniai ir raštai nugulė ant pagaminto kiaušinio, mokiniai draugiškai dalinosi spalvomis, kurias padėjo į rašiklius pakeisti mokytojos. Veikla išties buvo labai įspūdinga, nematyta ir net daugumai negirdėta. Po šios išmaniosios pamokos, vaikai dar ilgai kalbėjo apie įspūdžius ir džiaugėsi savo pagamintais margučiais kitaip. 
Teisinių žinių konkursas ,,TEMIDĖ”
Balandžio 9 d. Vilniaus miesto 5-ąjame policijos komisariate vyko teisinių žinių konkursas „Temidė.“  
Konkurso tikslas – skleisti teisines žinias, mokyti jas pritaikyti praktikoje, vykdyti jaunų žmonių pažeidimų prevenciją, ugdyti jų atsakomybę. 
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos komanda ,,Spinduliečiai”, kartu su kitų mokyklų komandomis dalyvavo I-ame konkurso etape.
Šiais metais dalyvavusio komandos žaidė protmūšį. Konkurso klausimai buvo labai įdomūs: vieni reikalavo teisinių žinių, kiti loginio mąstymo. Protmūšyje teko rungtis su septyniomis gimnazistų komandos, tad likome ketvirti, bet labai džiaugiamės , kad dalyvavome šiame konkurse. Susipažinome ir pabendravome su kitų mokyklų mokiniais. Buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.
Ekskursija į Radvilų rūmus
Balandžio 9 d.  I priešmokyklinės grupės vaikai keliavo į Radvilų rūmų muziejų  susipažinti su  ex librio gamyba, jo atsiradimo istorija. Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Ekslibriso gaminimo būdą atrado dailininkas Žakas Filipas le Ba, pastebėjęs, kad metalo plokštėje išraižytas figūras galima padengti dažais ir atspaudą perkelti ant popieriaus lapo. Ekslibris yra gaminamas veidrodiniu principu. Taip piešiant, ant popieriaus atspaudžiamas  geras variantas, piešinys neišeina atvirkščia puse. Po neilgos ir išsamios ekskursijos po muziejų, priešmokyklinukai buvo pakviesti į dirbtuves, kuriose galėjo patys išmėginti savo jėgas knygos žymėjimo srityje.
Mokėmės gaminti EX LIBRIS. Pagrindinis piešinio motyvas turėjo būti mieliausias širdžiai prisiminimas arba daiktas. Paprašyti muziejaus gidės, vaikai užsimerkė, ir mėgino prisiminti, kas labiausiai malonina ir džiugina jų širdis, o vėliau perteikti ant juodraščio. Po to piešinį perkėlė į mažą lapelį, kurį su dažų pagalba perspaudė.  Sugrįžę į mokyklą ilgai dalijomės įspūdžiais. 
Kiekviena knyga savyje slepia kokią nors paslaptį. Ją rasime ne tik pačiuose knygos tekstuose. Paslaptingos būna ir knygos atsiradimo aplinkybės: kas, kur ir kaip parašė/išleido, kam knyga priklausė, koks jos kelias iki dabartinės lentynos…